Nors koronavirusas neduoda atsikvėpti, tačiau Jonava šventes pasitinka labai gražiai pasipuošusi. Apie kalėdinę nuotaiką, nerimą dėl COVID-19 pandemijos, sėkmingus darbus, įvertinimus bei ateities planus mintimis sutiko pasidalyti Jonavos rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas SINKEVIČIUS.

– Kaip pavyksta suderinti dvi priešingybes – Kalėdų laukimą ir viruso plitimą? 

Apie mus visus užklupusį viruso laikmetį, ko gero, kalbėti būtų galima daug ir ilgai, nėra gyvenimo sferos, kurios jis nebūtų palietęs. Ir vis dėlto – gyvenimas tęsiasi. Turbūt nei aš, nei kažkas kitas netiki, jog pandemija truks amžinai. Šiemet puošdami miestą, labiausiai ir galvojome apie kuo šviesesnės, kuo ryškesnės vilties suteikimą, apie tai, kad žmonės, augant užsikrėtimų skaičiui, turėtų galimybę neprarasti ūpo ir įsileistų į širdis kuo daugiau kalėdinio laukimo džiaugsmo. Tiek šiemet papuošta pagrindinė miesto eglė, tiek jau tradiciniu tampantis kalėdinių eglučių miestelis, kitos erdvės atrodo įspūdingai. Beje, Kalėdų eglučių miestelį įrengė per 70 rajono įstaigų, organizacijų, bendruomenių – tad prie nuotaikos kūrimo prisidėjome visi.

Žinoma, net ir laukimo fone atsipūsti vis dėlto negalime. Kaip žinia, susirgimų skaičius auga ne tik Jonavoje, bet ir visoje Lietuvoje. Nesu epidemiologas, tačiau, manau, tai lemia neatsakingas požiūris į viruso plitimą, apsisaugojimą nuo jo, taip pat ir nenustatytų besimptomių susirgimų gausa. Nejaučiantys viruso simptomų asmenys net nežino, kad virusą platina, tad, patys to nesitikėdami, gali užkrėsti nemažai aplinkinių. Antra vertus, manau, mes situaciją kontroliuojame, nedelsiant reaguojame į susirgimus įstaigose, priemonių infekcijos plitimui sustabdyti imamasi iškart. Tai didelis ir rajono administracijos, ir operacijų centro, ir pačių mūsų įstaigų nuopelnas. Šiame ypatingame laike stebiu šių išvardintų segmentų susitelkimą, bendradarbiavimą, nuoseklumą – visa tai padeda siekti kaip įmanoma efektyvesnio rezultato užkertant kelią viruso plitimui. 

Nuostolių tikrai patyrėme, dalį jų kompensavo valstybė, tačiau išlaidų kovojant su pandemija turime nuolat. Be to, kaip ir visos savivaldybės, nesurenkame planuotų biudžeto pajamų. Nepaisant to, nesiėmėm drastiškų priemonių, nemažinome asignavimų savo biudžetinėms įstaigoms, ką daro kai kurios savivaldybės. Priešingai – ieškojome galimybių pagerinti įstaigų infrastruktūrą, atnaujinti inventorių. Pvz., gruodį pradėjome Vaiko ir šeimos gerovės centrui perduodami naujutėlaitį automobilį, netrukus naujų transporto priemonių, skirtų neįgaliųjų gabenimui, sulauks ir Socialinių paslaugų bei Neįgaliųjų veiklos centrai. Beje, rajono biudžetinės socialinės srities įstaigos sulauks ir kalėdinių premijų.  Daug investicijų buvo skirta ir švietimo įstaigų atnaujinimui. 

Sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera, tai pandemijos metas, matyt, buvo vienas tokių. Paaiškinsiu, kodėl. Šiemet aktyviu politiniu darbu pritraukėme valstybės investicijų programos lėšų daug daugiau, nei kada nors Jonavos istorijoje. Todėl galėjome pradėti Justino Vareikio progimnazijos atnaujinimą, ligoninės vaikų skyriaus remontą, tęsti stadiono statybos darbus, pradėti visų labai laukto baseino statybas ir realizuoti kitą – pėsčiųjų tilto – lūkestį.

– Papasakokite apie šį projektą.

Tiltas – lauktas ir reikalingas objektas, pasikartosiu, savivaldybei jis kol kas nieko nekainavo. Tačiau tam, kad spėtume atlikti visus pagrindinius darbus iki metų pabaigos, teko paplušėti ir mums, ir rangovui, ir konstrukcijų gamintojui. Būtent operatyvumas, realizuojant tilto projektą, ir yra išskirtinis – paprastai tiltų statybos trunka kur kas ilgiau. Šis objektas taps žemutinę miesto dalį ir Joninių slėnį jungiančia arterija, pritaikyta pėstiesiems ir dviratininkams. Tikiu, kad tiltas prisidės ir prie eismo saugumo, ir apskritai prie darnaus judumo sistemos mūsų mieste. Kol kas juo dar negalima naudotis, reikės įrengti apšvietimą, kitą gerbūvį. Bet pavasarį jau galėsime žengti juo pirmuosius žingsnius.

Stebėti tokio objekto statybas – tikrai istorinis ir neeilinis įvykis, kuris sulaukė didelio miestiečių dėmesio. Pajuokauju, kad tai ir edukacinis projektas jaunajai kartai – iš arti ir realiai matyti, kaip tokie projektai vystomi. 

–  Kokių dar naujienų šie metai atnešė ir atneš rajonui?

– Šie metai iš tiesų ypatingi gausia įvairių infrastruktūros ir naujų objektų atsiradimo prasme. Jau kalbėjome apie tiltą, minėjau ir prasidėjusias baseino statybas, netrukus džiaugsimės renovuota J. Vareikio progimnazija, atsinaujinusiu ligoninės vaikų ligų skyriumi, į pabaigą einančiomis stadiono statybomis. Tačiau tai toli gražu ne viskas. Štai Kosmonautų gatvėje atsirado moderni vaikų žaidimų aikštelė, Užimtumo tarnybą ir Joninių slėnį sujungė naujai įrengti laiptai, duris atvėre atnaujintas Ruklos kultūros centras, vyko ir smulkesni darbai, pvz., suremontuotos vietinės reikšmės gatvės – naujas asfaltas paklotas Šilų, Žeimių, Užusalių, Šveicarijos seniūnijų kaimuose, o taip pat Jonavoje, Kranto gatvės atkarpoje, suremontuota Vytauto ir Panerių gatvių sankirta miesto centre, pabaigtas dviračių tako įrengimas atnaujintame Taurostos parke, įgyvendinti Ruklos miestelio kompleksinio atnaujinimo darbai. Taip pat džiugina naujas dviračių takas Chemikų gatvėje ir Chemikų gatvės jungtis, čia atsirado bent 50 naujų vietų automobilių parkavimui. Beje, nauja automobilių stovėjimo aikštelė įrengta ir A. Kulviečio gatvėje. Atnaujintas Viešosios bibliotekos Rimkų filialas. Man asmeniškai džiugu ir dėl baigiamo Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios atnaujinimo projekto, prie kurio nemažai prisidėjo Savivaldybė.

Daug dėmesio skyrėme sportui, kultūrai, renginiams, vaikų vasaros stovykloms. Šiemet Jonava minėjo savo 270-ąjį jubiliejų, tad, net ir slegiami viruso pančių, turėjome progų prisiminti, kad esame stiprūs, turime savo istoriją ir patys tą istoriją šiomis dienomis rašome.

Kartu džiaugiuosi ir šiemet sukurtu bei plačiai naudojamu naujuoju Jonavos ženklu, kurį  teigiamai priėmė jonaviečiai, gal dėl to, kad patys ir išrinko.

Šiuo metu rengiamas rajono 2021 m. biudžetas, jį patvirtinus, bus aiškesni ateinančių metų lūkesčiai, tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad tęsime pradėtus darbus. Tarp naujų projektų – gamtos paveldo infrastruktūros pritaikymas turizmui, Joninių slėnyje bus įrengtos kalnų dviračių trasos, turėtų prasidėti ir Rimkų parko įrengimo darbai, dar daugiau darbų. Bet apie juos reikėtų kalbėti patvirtinus biudžetą.

– Jonavos savivaldybė apdovanota Europos Tarybos ženklu už gerą valdymą. Gal galėtumėte pakomentuoti plačiau? 

Šis ženklas reiškia, kad jį pelniusios savivaldybės administracija laikosi Europos Tarybos nustatytų Gerojo valdymo principų, o rajono gyventojai teigiamai vertina savivaldybės darbą. Yra 12 principų: teisėtumas, skaidrumas, kompetencija, etiškas elgesys, stabilus finansų valdymas, inovacijos ir atvirumas pokyčiams ir kt. Įvertinimas buvo labai malonus, tačiau iki paskutinės minutės nežinojome, kad jį gausime. Šiame vertinime dalyvavo 35 savivaldybės, o apdovanojimai pasiekė tik 14. Čia neužteko pasakyti, kad mes gražūs, geri ir dirbam gerai. Viskam reikėjo rimto pagrindimo. Vertinimo procesas susidarė iš kelių dalių – tarybos narių, gyventojų, administracijos darbuotojų apklausos, kitas etapas – Gerojo valdymo principus pagrindžiantys dokumentai, kiti įrodymai. Šis ženklas reiškia, kad dirbame šiuolaikiškai, bendradarbiaudami su gyventojais, atliepiame jų lūkesčius, laikomės ES standartų. Man, kaip rajono vadovui, tai tikrai svarbu. 

– Esate Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Kaip sekasi? Kaip atrodo mūsų rajonas visų savivaldybių fone? 

– Be kasdienių darbų ir rūpesčių Jonavoje, tenka atsakomybė vadovauti Lietuvos savivaldybių asociacijai. Ir šiais metais, nepaisant COVID situacijos, laikas buvo tikrai darbingas. Daugelis su karantinu ir pandemijos suvaldymu susijusių klausimų teko būtent savivaldybėms ir savivaldybių pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Apie tai kas daroma, kaip mums sekasi ar ko trūksta, neretai tenka pasisakyti ir viešoje erdvėje. Tai jau tapo rutina. O kur dar nematomos kovos už savivaldos savarankiškumą, didesnį finansavimą? Į visas savo pareigas žiūriu atsakingai, todėl  dirbdamas šį neatlygintiną darbą laiko neskaičiuoju. Apibendrintai vertinti visų 60 savivaldybių situaciją yra labai sudėtinga, bet, manau, kad Jonava visame paveiksle atrodo gerai. Turime ir veikiančią pramonę, tvarkome ir kuriame viešą infrastruktūrą. Esame gyvybinga, dinamiška, turinti ateitį savivaldybė.

– Koks yra Kauno regiono plėtros tarybos tikslas? Kokius klausimus ji spręs?

– Ir praeityje, ir šiuo metu daugelis politikų diskutuoja apie regioninę politiką. Labai dažnai konstatuojama, kad šalyje nėra regionų politikos. Ir iš tiesų – kokias sritis regioninė politika turėtų apimti? Kaip galėtų skirtis Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės, Kauno regionai? Į ką reikėtų juose koncentruotis, į ką investuoti? Tai į visus šiuos klausimus teks atsakyti įkurtai Kauno regiono plėtros tarybai. Visos aštuonios Kauno regiono savivaldybės turės tartis dėl bendrų projektų. Kas tai bus? Galbūt bendras viešasis regiono transportas, kuomet jonavietis su vienu elektroniniu bilietu galės keliauti po viso regioną, nebepirkdamas atskirų bilietėlių. Galbūt vystysime dviračių takus, kurie leis sujungti visas savivaldybes į bendrą tinklą. Tad minėtos tarybos laukia įdomus ir kūrybingas darbas kartu su kolegomis diskutuojant bei tariantis, į kokias sritis investuosime naujoje Europos Sąjungos finansinėje 2021–2027 metų perspektyvoje.

– Ar šiuo karantino laikotarpiu keičiasi mūsų krašto žmogus? Juk gyvenimas nesustoja – visi žengia pirmyn, o merui rūpesčių niekada netrūksta... 

–  Padarėme tikrai nemažai, suplanuotus darbus atlikome, kai kuriuos net ir neplanuotus pradėjome. Galiu pasidžiaugti ir tuo, kad pavyko asmeninius planus realizuoti – švenčių laikotarpiu mano šeimos laukia pagausėjimas. 

Karantinas – iššūkių metas, patikrinantis kiekvieną iš mūsų, kiek gebame būti susitelkę, laikytis rekomendacijų, saugoti ne tik save, bet ir kitus, ar galime tvarkytis su stresu ir drauge išlikti vienybėje. Karantinas neabejotinai mus visus palietė ir keitė – kažkas ėmė kur kas labiau vertinti artimuosius, kurių negalima aplankyti, draugus, kitaip tariant, tarpusavio ryšį. Drauge ir tai, kiek daug mes turėjome anksčiau ir kiek daug dalykų nevertinome. Kai šiandien negali nueiti į mėgiamas sporto varžybas, koncertą, kiną arba tiesiog mėgiamą kavinę, jautiesi viruso įkalintas, tačiau kartu, tikiu, ir pasveri, kiek galimybių vis dėlto turi mūsų laikų žmogus.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, aš ir linkiu neprarasti ūpo, labai saugoti save ir kitus, tai bus didžiausia dovana ir pats didžiausias kalėdinis stebuklas, jei mūsų sąmoningumas ir vienybė padės išsaugoti sveikatą. Kartu labai norisi padėkoti visiems, padėjusiems mums „lengvinti“ šiuos nelengvus metus – rajono administracijai, medikams, pedagogams, socialiniams, kultūros ir sporto srities žmonėms, mūsų valdomų įmonių žmonėms. Jie visi stengėsi, kad kuo mažiau justume ir karantino, ir pandemijos padarinius. 

Kviečiu pasidžiaugti papuoštu miestu – puošmenos matomos ir pro daugiabučių ar automobilių langus. Viskas šioje žemėje laikina, virusas taip pat. Tad turėkime kuo gausiau vilties, kad jis greitai baigsis, ir su nauju – sveikesnių laikų – tikėjimu žvelkime į artėjančius 2021-uosius. 

– Dėkoju už pokalbį. Sėkmingų ateinančių metų Jums ir Jūsų komandai.

Kalbėjosi Irena BŪTĖNAITĖ