Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Laisvalaikis

Operos solistė K. Balabonaitė: Pagrindinis mano tikslas – nuolat tobulėti ir džiuginti klausytojų širdis

Penktadienis, 11 December 2020 15:39 Parašė 

Kamilė Balabonaitė (25 m.) – operos solistė, pradėjusi savo muzikinį kelią Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje. Nuo aštuonerių metų ji mokėsi groti smuiku, tačiau sulaukusi paauglystės, jonavietė nebegalėjo pažaboti noro dainuoti. Kaip sako pati mergina, jos susižavėjimas operiniu menu gimė visai atsitiktinai – kartą pabandžiusi padainuoti, K. Balabonaitė pajuto turinti balsą, kuris geba atlikti operinius kūrinius. Netrukus šie tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi, o dabar jonavietė ruošiasi koncertams, ant kurių scenos lips kartu  su žymiaisiais operos solistais.

Jautė susidomėjimą

,,Mano muzikinis kelias prasidėjo gana anksti. Aštuonerių metų aš pradėjau mokytis Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje. Ten baigiau smuiko klasę. Mane mokė nuostabi mokytoja Violeta Draskinienė. Būtent šiuo laikotarpiu aš susipažinau su muzika, jos šaknimis. Pradėjau suvokti, kokia svarbi ji tampa man.

Po beveik septynerių metų praleistų meno mokykloje griežiant smuiku, aš pradėjau itin dažnai galvoti apie dainavimą. Jaučiau, kad mane žavi operos menas, teatras. Kiek pamenu, manęs niekas neskatino tuo domėtis, tačiau kažkuriuo metu išgirdau operinius kūrinius ir sugalvojau, kad ir aš galėčiau juos atlikti.

Pabandžius padainuoti, man pavykdavo tas „operiškas“ garsas. Nuo to laiko aš kryptingai susitelkiau ties operiniu dainavimu ir iki šiol dirbu ties juo“, – apie pirmuosius savo muzikinio kelio žingsnius pasakojo jonavietė.

Svajonės link

Nusprendusi mokytis operinio dainavimo, K. Balabonaitė įstojo į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją.

,,Tuo metu man buvo 16 metų. Čia aš sutikau savo pirmąją operinio dainavimo mokytoją ir puikų žmogų – Gerutę Salomėją Stračkaitytę. Jos dėka galėjau toliau eiti tvirtais žingsniais svajonės link.

Pirmieji mano bandymai atlikti operinius kūrinius ant scenos buvo ne kas kita, kaip dainavimo egzaminai konservatorijoje. Labai jaudinausi, o tada su jauduliu dar visai nemokėjau susitvarkyti. Drebėdavo ir kojos, ir rankos, ir balsas. Rezultatas, žinoma, taip pat nedžiugindavo, bet sceninės praktikos dėka išmoksti susitvarkyti su baimėmis. Tad su kiekvienu išėjimu į sceną vis daugiau vietos atsiranda džiaugsmui ir vidinei ramybei“, – teigė K. Balabonaitė.

Tęsė mokslus

Supratusi, kad operinis dainavimas – labai svarbi jos gyvenimo dalis, jonavietė tęsė mokslus Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

,,Džiaugiuosi, kad Vytauto Didžiojo universitete keliai suvedė su operos šviesuliu – profesoriumi Vladimiru Prudnikovu, o vėliau, studijuojant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – ir su nuostabiąja profesore Nijole Ralyte. Jų dėka opera atsiskleidė dar gražesnėmis spalvomis.

Esu labai laiminga, kad patekau pas mokytojus, kurie mokydami kitus netausoja savęs ir jaunajai kartai perteikia vokalines subtilybes, paslaptis, sukauptą patirtį... Jie geba sukurti ne tik jaukią mokymosi aplinką, bet ir ypatingai šiltą ryšį su savo mokiniais“, – džiaugėsi mergina.

Svarbiausias laimėjimas

Paklausta apie konkursus, kuriuose jai teko dalyvauti, K. Balabonaitė pasakoja, kad šių buvo ne vienas, tačiau iki šiol ji labiausiai džiaugiasi trečiosios vietos laimėjimu tarptautiniame operos solistų konkurse ,,Klaudia Taev 2019“.

,,Tai buvo pirmasis ir pats svarbiausias mano konkursas. Nužengiau iki finalo ir užėmiau 3-iąją vietą.

Galiu pasakyti, kad šis konkursas pareikalavo didelės fizinės ir psichologinės ištvermės.

Kai iki išėjimo į sceną buvo likę vos kelios minutės, jaučiau tokią didelį jaudulį, jog galvojau griebti mobilųjį telefoną ir skambinti mylimam profesoriui Vladimirui Prudnikovui vien tam, kad išgirsčiau: ,,Kamile, viskas bus gerai“. Jaudulys tą kartą sumušė rekordus.

Nepaisant to, kelios minutės scenoje man buvo dovana ir atsakymas, dėl ko aš visus šiuos metus mokiausi, dirbau ir stengiausi. Galėjau tik jausti dėkingumą tiems, kurie lydėjo mane viso muzikinio kelio metu, o stovint scenoje, jauduliui vietos liko vis mažiau“, – teigė mergina pridurdama, kad aplinkinių palaikymas – galinga varomoji jėga.

Antrieji namai

,,Visus mano pasirodymus stebi mano mylima šeima ir mano svarbiausi muzikinio kelio palydovai – jau minėti mokytojai prof. Vladimiras Prudnikovas ir prof. Nijolė Ralytė. Gaunamas palaikymas neleidžia sustoti, o laikas praleistas su jais dainavimo pamokose jau tapo antraisiais mano namais“, – gražių žodžių negailėjo jonavietė.

Vidinis instrumentas

Kas pačiai K. Balabonaitei yra geras operos solistas? Kas, anot jos, lemia sėkmę operos scenoje –  talentas ar darbas?

,,Manau, kad darbas. Žinoma, operos solistas turi būti apdovanotas talentu. Laimi tie, kurie turi išskirtinį balso tembrą, muzikos pojūtį, gebėjimą interpretuoti, muzikinę klausą, įtaigą. Bet be darbo visi šie aspektai lieka tik žodžiais.

Prireikia ne vienų metų sunkaus darbo, kad taptum operos solistu. Balsas – instrumentas, kurį mes nešiojamės savyje. Turime jį suderinti, lavinti.

Šią profesiją kartais lyginu su sportininkais. Jie sportuoja kiekvieną dieną, turi alinančias treniruotes. Kitaip jie nepasiektų išskirtinių rezultatų.

Lygiai taip pat ir aš: dainuoju kiekvieną dieną tam, jog palaikyčiau vokalinę formą. Kiekvieną dieną, bent jau po valandą laiko, dainuoti yra privalu. Jeigu ruošiu naują programą, laiko repeticijoms reikia daug daugiau. Kartais jos trunka nuo keturių iki penkių valandų per dieną.

Bet man dar vaikystėje tėveliai kartodavo, kad sėkmę lemia 10 procentų talento ir 90 procentų darbo. Ir iš tiesų, ši profesija reikalauja ypatingo atsidavimo, noro, jėgų ir stiprybės“, – teigė mergina.

Planuose – svarbūs pasirodymai

Kalbėdama apie koncertus, K. Balabonaitė išskiria Vilniaus nacionalinėje filharmonijoje vykusį pasirodymą. Pastarajame ji atliko žymių operų arijas kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Vilmanto Kaliūno.

,,Dalintis scena kartu su savo srities profesionalais buvo didelė dovana ir neįkainojama patirtis. Dabar su nekantrumu laukiu naujų pasirodymų, vienas jų – G. Puccini operos „Vilisės“ koncertinis variantas, kuriame koncertuosiu kartu su gerbiamais operos solistais – tenoru Edgaru Montvidu ir baritonu Vytautu Juozapaičiu bei Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (dirigentas – maestro G. Rinkevičius). Šie pasirodymai numatyti ateinančių metų birželio mėnesį. Tačiau jau dabar džiaugiuosi jais, nes man tai – didelė garbė ir dar didesnė atsakomybė“, – teigė K. Balabonaitė.

,,Kviečiu visus atvykti ir pasiklausyti. Koncertuose visad laukiu kiekvieno žiūrovo. Juk pagrindinis mano kaip muzikantės tikslas – nuolatinis tobulėjimas ir klausytojų širdžių džiuginimas didžiosiose operos scenose“, – pokalbį užbaigė operos solistė.

Jovita Stanevičiūtė