Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

Kaip gyventojai vertina karantino laikotarpiu paskelbtus reikalavimus?

Trečiadienis, 25 November 2020 10:23 Parašė 

COVID-19 iš mūsų gyvenimo trauktis neketina. Priešingai – atvejų skaičius auga, grasindamas perkopti trečią tūkstantį. Epidemiologai, akcentuojantys apsauginių veido kaukių, kaip vienos iš kovos su koronavirusiu priemonių būtinybę, kartais lieka neišgirsti. Neseniai Vilniuje pulkelis žmonių  suorganizavo piketą, nukreiptą prieš šią nuostatą. O kaip karantino laikotarpiu paskelbtus reikalavimus vertina Jonavos krašto žmonės?

Eglė PEČIURIENĖ, tautodailininkė: „Su šeima gyvename nuosavame name, laimei, iki šiol artimųjų ir pažįstamų rate susirgusiųjų nebuvo. Pati stengiuosi neįsileisti į sielą blogio, rečiau žiūriu televizorių ir kitiems patariu taip elgtis, nes pateikiama labai daug informacijos, negatyviai veikiančios žmogų,  laikinai neseku socialinių tinklų, tiesiog vengiu blogų emocijų. Bet gatvėse nelabai jauku, žmonės atrodo išsigandę, akyse atsispindi keista baimė. Apsaugines veido kaukes vertinu teigiamai, gal tai nėra pagrindinė apsaugos nuo koronaviruso priemonė, bet  pliusiuką uždeda ir sumažina užsikrėtimo grėsmę. Taip, sutinku, kad jas nešioti yra nepatogu, bet jos yra visų bendro reikalo dalis. Medicinos darbuotojai kaukes dėvi visą parą ne savo malonumui, o dėl to, kad taip reikia. Bet atsiranda piketuojančių „žinovų“. Toks elgesys mane pykdo.  Prekybos centruose yra žmonių, kurie nepaiso atstumo, neteisingai dėvi kaukes, ne vieną dėl to esu įspėjusi. Buvo atvejis, kai taksi vairuotojas į iškvietimo vietą atvažiavo neužsidengęs nosies ir burnos. Paprašiau jį kaukę užsidėti. O vėliau apie tai informavau taksi firmą – privalo išaiškinti vairuotojams, kad ir jiems privalu laikytis taisyklių. Gal kas nors iš tokių mano pastabų ir šaiposi, bet visame pasaulyje siautėjantis COVID-19 rodo, koks jis pavojingas. Dabar gyvename tokiu laikotarpiu, kai žmones užklumpa peršalimas – daugelis čiaudi, kosti. Aš mėginu save testuoti – kasryt tikrinuosi, ar nesutriko uoslės ir skonio receptoriai.

Džiaugiuosi, kad karantinas neužkirto kelio gruodžio mėnesį Seimo rūmuose numatytai riešinių parodai, kurios atidaryme gros Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos kanklininkės. Matyt, bus ribojamas lankytojų skaičius, nors ten erdvė gana didelė. Tai jau antroji mano, kaip Vilniaus meno kūrėjų draugijos narės, paroda ir aukštas įvertinimas. Tikiu, kad, nurimus pavojingai pandemijai, suprasime, jog net iškilusius sunkumus turime išgyventi per gėrio prizmę, o ne aimanas ar prieštaravimus.“        

Algirdas PAPLONSKIS, Šveicarijos seniūnas: „Antrąją koronaviruso bangą gyventojai sutiko kiek ramiau nei pirmąją. Matyt, jau priprato prie neįprastos sąvokos, nes pavasarį apie virusą niekas nebuvo girdėjęs, todėl žmonės tiesiog išsigando susirgimo grėsmės. Dabar, kai registruojami tūkstančiai atvejų, esame apsipratę ir elgiamės drąsiau, ne visada taip, kaip reikalaujama. Ne vienam žmogui atsiranda reikalų, susijusių su seniūnijoje išduodamomis pažymomis. Pavyzdžiui, senoliai susirūpinę dėl malkų, reikia dokumentų mirus artimajam, iškyla visokiausių socialinių klausimų. Siekdami išvengti tiesioginio kontakto, bendraujame telefonu arba priimame tik iš anksto užsiregistravusius asmenis. Žmonės supranta ir apsauginių veido kaukių būtinybę, mes primename, kad visi turime saugotis ir privalome laikytis keliamų reikalavimų. Atrodo, visi tai suvokia, juolab kad COVID-19 neaplenkė ir mūsų seniūnijos. Pastebėjome, jog gyventojai, daugiau laiko praleisdami namuose, gal iš neturėjimo ką veikti, prasimano visokių keistenybių, pradeda ieškoti atsakymų į tokius kausimus, kuriuos būtų galima išspręsti ir kitais metais. Laukiame, kada šis koronavirusas iš mūsų kasdienybės pasitrauks. Tai, žinoma, priklauso nuo mūsų visų atsakingumo ir karantino taisyklių laikymosi.“

LAIMA V., švietimo srities darbuotoja: „Tikiu, kad nė vienas žmogus nenori susirgti paslaptinguoju virusu ir laikosi keliamų reikalavimų, tarp kurių yra ir apsauginių veido kaukių dėvėjimas. Todėl mane tiesiog pribloškė Vilniuje surengtas piketas, aš jo visiškai nepalaikau. Net ir pandemijos metu, esame priversti apsilankyti parduotuvėse, nes maisto produktų, kuriems nustatytas galiojimo terminas, neprisipirksi mėnesiui. Niekas ir nedraudžia eiti į prekybos centrus. Bet salėse privalu prisiminti, jog būtina ne tik dėvėti kaukes, bet ir laikytis atstumo. Stebina kai kurių pirkėjų atsainus požiūris: vieni veido kaukę užsidėję tik ant „barzdos“, o kiti tiesiog lipa ant kulnų eilėje laukiančiam žmogui. Juk yra nubraižytos linijos, nurodančios, kur reikia stovėti. Mane toks elgesys ne tik glumina, bet ir erzina. Tokius pirkėjus drįstu vadinti žiopliais. Galbūt ta veido apsauga 100 procentų ir neapsaugo nuo užkrato, bet bent sumažina grėsmę užsikrėsti. Aš pati į parduotuvę einu net su vienkartinėmis pirštinėmis, taip pat elgiuosi ir bankomate. Esu įsitikinusi, kad šitaip saugiau. Ką begalvotų žmogus, visiems turi būti aišku, kad virusas gyvena tarp mūsų. Tai argi sunku laikytis tų reikalavimų, kuriuos nurodo atsakingos institucijos?“

Valeras MIKALAUSKAS, Šilų seniūnas: „Antroji koronaviruso banga yra daug galingesnė už siautėjusią pavasarį. Tiek seniūnijoje, tiek ir mano pažįstamų rate dabar yra ar buvo užsikrėtusių asmenų. Iš jų lūpų teko girdėti, kad pirmas keturias susirgimo dienas norėtų išbraukti iš gyvenimo, nes jautė labai sudėtingus simptomus. Jų žodžius turėtų išgirsti bei įsisąmoninti tie, kurie koronaviruso nelaiko pavojumi ir į jį numoja ranka. Piketų prieš apsaugines veido kaukes organizatoriai, matyt, tokiu būdu norėjo į save atkreipti dėmesį. Tiek karantinas, tiek kaukių dėvėjimas viešose vietose, draudimas būriuotis ir kiti reikalavimai paskelbti tam, kad būtų sustabdytas viruso plitimas, kad užsikrėstų kuo mažiau žmonių. Kiekvienas žmogus privalo savęs paklausti: ką aš padariau, kad apsaugočiau save ir kitą? Nejaugi taip sunku kurį laiką praleisti be draugų, be kompanijų? Svarbiausia – vengti kontaktų, atsisakyti treniruočių uždarose patalpose. Šiais laikais kiekvienas žmogus gali sportuoti namuose, veikia virtualios treniruotės. Ar to nepakanka? Reikia susitaikyti su situacija ir išmokti gyventi nekeliant grėsmės aplinkiniams ir sau.

Džiaugiuosi, kad seniūnijos gyventojai, vertindami koronaviruso grėsmę, supranta keliamus reikalavimus. Visi žino, kad į administracijos pastato vidų įeiti nebegalima. Bet seniūnija teikia visas paslaugas nuo 8 iki 17 valandos. Jei atsirado problema, kurią galima spręsti tik fizinio bendravimo būdu, iš anksto telefonu suderiname susitikimo laiką. Atkreipiau dėmesį, kad gyventojai tapo supratingesni, nebereiškia priekaištų ar pretenzijų, objektyviai vertina susidariusią padėtį. Kartą per savaitę atvykstantys policijos pareigūnai pasižvalgo po seniūniją, kontroliuoja, ar nėra besibūriuojančio jaunimo, ar visi užsidėję apsaugines veido kaukes. Nesinori, kad kaimo žmonės būtų baudžiami piniginėmis baudomis. Kol kas, atrodo, visi supranta koronaviruso pavojų ir reikalavimų neignoruoja. Manau, kad valdžia daro viską, kad pandemija būtų suvaldyta, tereikia kiekvieno žmogaus atsakingumo. Tad kviečiu visus pradėti nuo savęs – niekas kitas už mus to nepadarys.“

Kalbėjosi Irena BŪTĖNAITĖ