Paskelbtas Aktualijos

Žvėrelių augintojams grasina klastingas COVID-19

Trečiadienis, 25 November 2020 10:22 Parašė 

Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie koronavirusu užsikrėtusius kailinius žvėrelius Danijoje ir kitose valstybėse nerimą sukėlė ir Lietuvos augintojams, plėtojantiems šį verslą. Apie nuotaikas ir situaciją kanadines audines auginančioje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Danmink“, įsikūrusioje Šveicarijos seniūnijos Varpių kaime, sutiko pasidalyti jos direktorius Tadas Tallat-Kelpša.

Griežti reikalavimai

 Šiuo metu Lietuvoje yra per 100 fermų, kuriose auga apie du milijonai kailinių žvėrelių. Iki šiol mūsų šalies žvėrelių ūkiuose nebuvo užfiksuota nė vieno koronavirusu užsikrėtimo atvejo nei tarp gyvūnų, nei tarp darbuotojų. Bet UAB „Danmink“ vadovo nuomone, „kol virusas yra, tol ir pavojus išlieka“.

Pasak didelę vadovavimo patirtį turinčio T. Tallat-Kelpšos, žinios apie COVID-19  užsienio žvėrelių fermose kelia nerimą. „Be abejo, padėtis jaudina. Mūsų ūkyje auga 80 tūkstančių audinių jauniklių, įmonėje dirba 33 darbuotojai. Tad nuo pirmos koronaviruso pandemijos paskelbimo dienos laikomės griežtų reikalavimų, visų nurodymų ir rekomendacijų. Imamės papildomų biosaugos priemonių, matuojame darbuotojų temperatūrą, ribojame judėjimą pačioje fermoje, visiškai atsisakėme nereikalingų vizitų. Įspėjome darbuotojus nevykti į darbą esant net menkiausiai rizikai, kad galėjo turėti kontaktą su sergančiu asmeniu ir užsikrėsti. Kol kas tokių nemalonių atvejų nepasitaikė, bet, kol virusas yra, tol ir pavojus išlieka“, – dalijosi mintimis T. Tallat-Kelpša.

Pasak įmonės direktoriaus, šiemet, itin po neseniai pasirodžiusių pranešimų apie situaciją Danijos ūkiuose, bendrovė sulaukia tiek rekomendacijų, tiek ir griežtų reikalavimų iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kitų institucijų.

Kukli informacija

Lietuvos audinių augintojus sukrėtė žinia apie Danijoje sunaikintus milijonus šių švelniakailių. Užsikrėtimų atvejų registruota Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurioje taip pat utilizuota nemažai susirgusių žvėrelių. Šveicarijos seniūnijoje esančio ūkio direktorius pasigenda išsamesnės informacijos apie situaciją kitose valstybėse.

„Žinios apie drastišką sprendimą sunaikinti visus audinių ūkius Danijoje užgožia informaciją apie padėtį kitose valstybėse. Mums ne tik įdomu, bet ir reikėtų žinoti, kaip pasielgė kitos užsienio šalys, nustačiusios užsikrėtusias audines. Ligi šiol žinome tik tai, kad Danija yra vienintelė šalis, nusprendusi sunaikinti visą šių žvėrelių populiaciją. O tai reiškia kelių milijardų eurų verslo sunaikinimą“, – akcentavo pašnekovas.

Anot jo, tai esąs politinis sprendimas, nepagrįstas moksliniais tyrimais, bet paremtas keleto žmonių nuomone. Kaip teigia žiniasklaida, Danijos vyriausybė pripažino paskubėjusi ir padariusi klaidą, nes neturėjo teisinių galių reikalauti iš ūkininkų sunaikinti žvėrelius.  

Mūsų šalyje žvėrelių fermos yra išdėstytos skirtingose vietovėse ir nesudaro didelės ūkio koncentracijos. Manoma, kad viruso platintojas gali būti užkratą nešiojantis žmogus, nejaučiantis ligos simptomų. „Dažniausiai virusas į fermas patenka per užsikrėtusius darbuotojus. Todėl ir stengiamės laikytis itin griežtų reikalavimų. Danijoje, kur kai kurie ūkiai yra vienas greta kito, užkratą galėjo pernešti net ir vėjas“, – samprotavo UAB „Danmink“ direktorius.

Saugotis ir saugoti

Šveicarijos seniūnijoje veikianti kailinių žvėrelių įmonė „Danmink“ yra Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos, priklausančios Europos asociacijai „Fur Europe“, narė. Jonavos rajono bendrovė palaiko tiesioginius ryšius su Danijos, Suomijos, Olandijos, Lenkijos, kitų šalių audinių augintojais.

„Nuo šių metų sausio mėnesio paskelbta pandemija sustabdė prekybą kailiais, prekyba kiek atsigavo tik rugsėjį. Šiandien situacija nekelia jokio optimizmo. Mūsų įmonė neteko pajamų už pagamintą produkciją, todėl pajutome apyvartinių lėšų trūkumą“, – atkreipė dėmesį bendrovės direktorius T. Tallat-Kelpša.

Paklaustas, ko reikėtų imtis, kad koronaviruso atvejų skaičius pradėtų mažėti, bendrovės vadovas atsakė: „Manau, kad Lietuvoje, palyginti su kitais kraštais, atliekama per mažai tyrimų. Pavyzdžiui, Danijoje, kurioje gyventojų skaičius nėra dvigubai didesnis nei Lietuvoje, ištiriama apie 70–80 tūkstančių gyventojų. Kol neturime vakcinos, manau, kito būdo, kaip vengti kontaktų, saugotis patiems ir saugoti kitus, tiesiog nėra.“

Irena BŪTĖNAITĖ