Paskelbtas Rajono naujienos

Į Ruklos seniūniją pakvietė atnaujintas kryžius

Trečiadienis, 25 November 2020 10:18 Parašė 
P. Butkevičius prie kryžiaus Ruklos k. prieš 30 m. ir  atnaujintas kūrinys P. Butkevičius prie kryžiaus Ruklos k. prieš 30 m. ir atnaujintas kūrinys

Šį rudenį atnaujintas Ruklos kaime prieš kelis dešimtmečius pastatytas ir krašto istoriją menantis skulptoriaus Prano Butkevičiaus (1920–1994) sukurtas kryžius. Pasak Ruklos seniūnės Vilmos Akvilės Karoblienės, galbūt atsiras skeptikų, kurie tokį seniūnijos dėmesį statiniui palaikys smulkia detale, tačiau, jos nuomone, nuo smulkmenų ir prasideda didieji darbai.   

Gyventojų prašymas

Prieš trisdešimtmetį į Dumsių (dabar Dumsiškių) kaime gyvenusį skulptorių tapytoją P. Butkevičių kreipėsi Ruklos kaimo gyventojai, prašydami  išdrožti ir pastatyti jų sodžiuje medinį kryžių. Medinė skulptūra turėjo stovėti netoli tankodromo, kuriame daug dešimtmečių riaumojo tarybinės kariuomenės tankai, teršę miškingą vietovę ir gąsdinę savo riaumojančių motorų gausmu. Pasak kaimiečių, kryžius turėjo įprasminti ilgai trukusį pasipriešinimą sovietiniam režimui. Tuomet vietos gyventojų noras buvo toks stiprus, kad jie patys parūpino medieną, surado Lietuvoje žinomą skulptorių ir paprašė kuo greičiau sukurti šį kaimo simbolį.

Skulptorius P. Butkevičius savo žodį ištesėjo – po mėnesio jo išskobta ąžuolinė skulptūra jau įsitvirtino Ruklos kaimo žemėje. Į kryžiaus atidengimo ceremoniją susirinko beveik visi sodiečiai, o ši vieta įgijo sakralinę prasmę – krikštynų, vestuvių ar religinių švenčių metu daugelis nusifotografuodavo prie kryžiaus, gėlių žiedai nevysdavo net ir vėlyvo rudens metu.

Pagarba praeičiai

Tačiau metams bėgant, medžio spalva prarado žavesį, neigiamą įtaką padarė  neretai medinę skulptūrą merkiantys lietūs ir siaučiantys vėjai. Daugelis sodiečių, kurie rūpinosi šio objekto atsiradimu ir priežiūra, iškeliavo į Anapilį.

Įvertinęs susidariusią situaciją, kryžių sumeistravusio skulptoriaus sūnus, dailininkas, technikos mokslų dr. Jonas Butkevičius kreipėsi į Ruklos seniūnę V. A. Karoblienę, prašydamas restauruoti prieš trisdešimt metų pastatytą skulptūrą. „Džiaugiuosi, kad seniūnė šią žinią sutiko geranoriškai ir jai pritarė. Dabar šis kaimo simbolis prikeltas naujam gyvenimui ir atrodo tarsi naujas. Dėkui seniūnijai už supratimą ir kryžiaus atnaujinimą. Tai rodo pagarbą ne tik Ruklos kaimo žmonėms, bet ir kūrinio autoriui, skulptoriui bei tapytojui Pranui Butkevičiui“, – dėkojo J. Butkevičius.  

Daugiau nei pusmetį seniūnijai vadovaujanti V. A. Karoblienė prisipažino menkai žinanti kryžiaus atsiradimo istoriją, tačiau, išgirdusi J. Butkevičiaus siūlymą jį atnaujinti, nė kiek nesuabejojo. „Apie šį menišką kūrinį žinau nedaug. Bet buvau nudžiuginta, išgirdusi skulptoriaus Prano Butkevičiaus sūnaus Jono prašymą atgaivinti nuo laiko vis labiau dūlėjantį statinį. Jonas Butkevičius, pasekęs tėvo pėdomis ir tapęs dailininku, mane susirado per Ruklos kultūros centro meno vadovę Vilmą Praškevičienę, dalyvavusią renginyje Šveicarijoje, – pasakojo seniūnė. – Pritariau gerai idėjai ir pažadėjau ieškoti galimybių kryžių atrestauruoti. Šiandien darbai jau atlikti. Anksčiau nei pačiam objektui, nei teritorijai prie jo seniūnija dėmesio neskyrė. Nuo šiol mūsų pastangomis aikštelėje prie kryžiaus bus nupjaunama žolė, kitais metais šioje vietoje ketiname pasodinti daugiamečių augalų. Tikiu, kad tokiu būdu išreiškiame pagarbą tiek darbo autoriui, tiek ir mūsų krašto istorijai“, – samprotavo V. A. Karoblienė.      

Skirtingi pasauliai

Ruklos seniūnija pagrįstai laikoma išskirtine. Mat jos teritorijoje veikia chemijos gamykla „Achema“, yra įsikūręs Pabėgėlių priėmimo centras, plečiasi Lietuvos kariuomenės daliniai, ieškoti atgaivos sielai, pabūti su Dievu maldoje kviečia  Šventosios Dvasios parapijos bažnyčia, laisvalaikį turtina renovuotame Kultūros centre organizuojami įvairūs renginiai, teminės popietės, plačią veiklą vykdo Jono Stanislausko daugiafunkcis centras-mokykla.

Seniūnijos geografija nėra plati. Ruklos apylinkėse tėra tik Konstantinavos, Jonalaukio, Ruklos, Venecijos. Tartoko, Kamšalų kaimai ir, žinoma, Ruklos miestelis. Šiame krašte gyvenamą vietą yra deklaravę beveik pustrečio tūkstančio gyventojų. Apie 80-čiai šeimų, kuriose auga per 200 įvairaus amžiaus vaikų,  teikiama socialinė parama.   

Rukloje gyvena daug meniškos sielos žmonių, laisvalaikį atiduodančių kūrybai. Pavyzdžiui, Vilmos Daukšienės nertų žaislų kolekcija žavi ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Akį traukia Oksanos Pampuškienės karpiniai, Mindaugo Kazlausko siuvinėti paveikslai. Moksleivė Austėja Kuznecovaitė be adatos geba sukurti  sukneles Barbėms, o scenoje savo aktorinius sugebėjimus puikiai atskleidžia Kotryna Liepytė, skaitovė Monika Sipavičienė, daugelis kitų, gyvenimo kasdienybę papildančių šventinėmis akimirkomis, rukliečių.

Šventosios Dvasios parapijos bažnyčios klebonas, kun., teol. dr. Arnoldas Valkauskas, einantis Ruklos įgulos kapeliono pareigas, sako, kad per dvidešimt  tarnystės Rukloje metų jam teko pažinti įvairių žmonių. Jo teigimu, Maldos namus lanko nedaug gyventojų. „Vieni išėjo į Anapilį, kiti taip ir neįsileidžia į širdį Dievo. Jeigu pasimelsti ateitų bent 10 procentų seniūnijos piliečių, būtų visai neblogai. Yra grupelė tikinčiųjų, kurie lanko bažnyčią, sulaukiame tarnaujančių daliniuose vaikinų. Šiemet bendravimą sustabdė karantinas, tad šv. Mišias tenka aukoti virtualiu būdu. Nežinia, kokios mūsų laukia Kalėdos. O ką kaltinti? Nuėjome ne tuo keliu, štai ir turime bausmę“, – įspėjo kun. A. Valkauskas.    

Bendruomeniškumo stoka

Seniūnė V. A. Karoblienė pasidžiaugė puikiais santykiais su Pabėgėlių priėmimo centru ir Lietuvos kariuomene. „Su šiomis institucijomis ne tik bendraujame, bet ir gražiai bendradarbiaujame. Tiek Pabėgėlių centras, tiek kariai mums yra padėję išspręsti ne vieną klausimą įvairiose situacijoje. Nuoširdžiai jiems dėkojame. Ačiū ir vietos verslininkams, su kuriais puikiai sutariame, – vardijo pašnekovė, apgailestaudama, kad nėra vieningos organizacijos, kuri apjungtų Ruklos bendruomenę. – Kaip juridiniai asmenys, miestelyje veikia penkios bendruomenės. Tačiau tik su trimis jų randame bendrą kalbą, turime bendrą požiūrį ir seniūnijos ateities viziją. Tenka tik apgailestauti, kad su kitomis dviem kol kas nepavyksta užmegzti dialogo. Tai rodo, kad bendruomenė labai marga ir įvairialypė, neturinti vieno lyderio. Labai pasigendu didesnio gyventojų bendruomeniškumo ir pakantumo vieni kitiems.“

Kovo pabaigoje  pradėjusi vadovauti Ruklos seniūnijai, V. A. Karoblienė teigė, kad per šiuos kelis mėnesius pavyko nuveikti apčiuopiamų darbų. Tarkime, rukliečiai gali pasidžiaugti sutvarkyta Kranto gatve, didelis dėmesys skiriamas daugiabučių kiemams – baigta sutvarkyti dviejų namų aplinka, kitur darbai dar tebevyksta, remontuojamos automobilių stovėjimo aikštelės.

„Seniūnės pareigos man – nemenkas iššūkis. Dirbu su užsidegimu, į pokyčius žvelgiu kūrybiškai, itin vertinu savo darbuotojus, kurie yra atsakingi ir pareigingi. Būdama Ruklos gyventoja, džiaugiuosi matydama teigiamus pasikeitimus miestelyje. Eidama šias pareigas, supratau, kad mane supa daug gerų žmonių, palaikiusių ir palaikančių mano pasiūlymus, sprendimus, kuriuos priimu įsiklausiusi į visuomenės balsą. Ačiū ir tiems, kurie kaišioja pagalius į ratus, vadinasi, einu teisinga linkme. Pastebėjau, jog gyventojai tampa vis aktyvesni, teikia savo pasiūlymus, išsako asmeninę poziciją arba pasiūlo savo paslaugą. Visada esu pasiruošusi kalbėtis su gyventojais ir rasti optimaliausius sprendimus, tenkinančius abi puses“, – pabrėžė V. A. Karoblienė. 

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf