Bendrovė „Jonavos vandenys“ išvalė ir dezinfekavo aštuonis miesto vandens gręžinius, po to kai įranga vandens tiekimo sistemoje užfiksavo padidėjusį indikatorinį rodiklį – padidėjusį kolonijas sudarančių vienetų skaičių (KSV). Dezinfekcija ir toliau bus atliekama vandens filtravimo sistemoje, todėl gyventojai dar kurį laiką gali jausti pakitusį vandens skonį ir kvapą.
„Nesklandumai atsirado giliai gręžiniuose, jie visi jau dezinfekuoti, talpos išvalytos, situacija valdoma, tačiau tai nevyksta greitai – turime tęsti dezinfekcijos procesą iki vartotojo“, - sakė įmonės vadovas Romas Keliauskas.
Pagalba iš šalies
Siekiant šalinti Jonavos geriamojo vandens kokybės trūkumus, už vandens tiekimą atsakinga įmonė „Jonavos vandenys“ pasitelkė specialistus iš šalies. Vandens tyrimai buvo atlikti akredituotose laboratorijose – UAB „Grota“ ir UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ bei UAB „Jonavos vandenys“ geriamo vandens laboratorijoje. Šiandien pristatomas dar vienas specialistas, kuris teikia pagalbą gerinant vandens kokybę.
Nuo spalio mėnesio , kuomet pablogėjo miesto geriamojo vandens kokybė, į pagalbą pasitelkta Vilniaus bendrovė „Ramus vanduo“ ir šios bendrovės specialistas Tadas Karaliūnas, turintis nemenką patirtį vandens gerinimo srityje. Įmonei buvo pateikta užduotis – išsiaiškinti vandens kokybės pablogėjimo priežastis, pateikti rekomendacijas vandens kokybės gerinimui.
Iš kur atsirado bakterijos?
Džiugina tai, kad geriamo vandens mėginiuose kenksmingų ar pavojingų medžiagų nerasta. Tačiau iš kur atsirado taršos šaltinis, kuris įtakojo padidėjusį kolonijas sudarančių vienetų skaičių, vis dar nenustatytas.
„Jonavos vandenų“ įmonę konsultuojantis specialistas Tadas Karaliūnas paaiškino, kad didesnis nei įprasta bakterijų kiekis gręžiniuose galėjo atsirasti natūraliu būdu. Manoma, kad gręžinio vanduo galėjo pablogėti dėl klimatinių sąlygų: šiltos žiemos ir aktyvesnės ūkininkų veiklos. Todėl dezinfekuoti vandenį reikės vis dažniau.
Tokie procesai vyksta visame pasaulyje. Net Europoje, kur vanduo neretai imamas iš upių, dezinfekuojama nuolat, tik mes dar prie to nepripratome, nes naudojame daug švaresnį gręžinių vandenį.
Įmonė šiuo atveju turėjo du pasirinkimus: tylėti ir nedaryti nieko arba pradėti dezinfekciją. Bet kuriai įmonei tai yra skaudus sprendimas, nes iš karto prasideda žmonių skundai. Tačiau dar blogiau būtų nedaryti nieko – nors bakterijos čia nėra patologinės, tačiau tai jau būtų rizika žmonių sveikatai“, - paaiškino MB „Ramus vanduo“ vadovas T. Karaliūnas.
Kol vis dar vykdomi dezinfekavimo darbai, mažomis dozėmis įterpiant natrio hipochlorito tirpalą į vandens gerinimo technologinį procesą, miestiečiai gali justi nemalonų vandens skonį, kvapą. Dėl padidėjusio geležies kiekio gali kisti ir vandens spalva.
Jonavos vandenys inf.
