Daugiau nei mėnesį Jonavos mieste netyla skundai dėl suprastėjusio geriamojo vandens kokybės. Gyventojai skundžiasi, kad pastaruoju metu iš čiaupų bėga ne tik gelsvos ar rusvos spalvos, bet ir turintis nemalonų specifinį kvapą skystis. Kas atsitiko, kad uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos vandenys“, garsėjusi aukšta geriamojo vandens kokybe, pateko į tokią keblią situaciją?
Pasak įmonės direktoriaus Romo Keliausko, geriamojo vandens kokybė šiuo metu yra tikrinama du kartus per savaitę. Spalio pradžioje laboratorijoje nustačius aerobinę bakteriją, nedelsiant nuspręsta atlikti dezinfekavimą.
„Privalėjome imtis kažkokių veiksmų. Rasta bakterija nėra pavojinga ar kenksminga sveikatai, bet ji signalizuoja, „neša žinią“, kad, nesiimant dezinfekcijos, sulauksime pavojingos žmogaus sveikatai mikrobiologinės taršos, kuri, be abejo, sukeltų didesnių problemų, – pasakojo bendrovės vadovas. – Todėl spalio 8 dieną pradėjome chloravimo procesą, į geriamą vandenį įterpdami natrio hipochloridinio tirpalo, kuris, manome, sureagavęs su manganu, paskleidė nemalonų kvapą.“
Pradėjus geriamojo vandens dezinfekavimą, pastebėta, kad padidėjo geležies kiekis jame. Jei iki chloravimo proceso šio element norma litre siekdavo apie 50–100 mikrogramų, tai dabar ji padidėjo iki 400 mikrogramų ar net daugiau. Padidėjusi geležies norma vandenyje keičia jo spalvą bei skonį. Sakoma, bėda viena nevaikšto – įterpiamas chloras mažina geležies nusodinimo proceso efektyvumą vandens gerinimo įrenginiuose.
R. Keliausko teigimu, vandens dezinfekavimas bus tęsiamas ir toliau, gali užtrukti net ir visą mėnesį ar ilgiau. „Šie nemalonumai fiksuojami ne visame mieste. Yra gyvenamųjų namų, kuriuose iš čiaupo bėga kokybiškas bespalvis vanduo. Tačiau tai nereiškia, kad chloravimo laikotarpiu ir šių gyventojų būstų nepasieks nemalonūs pokyčiai. Bet kitaip elgtis negalime. Reikia suprasti, kad šis reiškinys yra laikinas nepatogumas, su kuriuo, viliamės, pavyks susidoroti ir visas problemas išspręsti tinkamai“, – tikino įmonės vadovas.
Įmonės administracija iki šiol neranda priežasties, kodėl spalio pradžioje vandenyje atsirado sumaištį sukėlusi aerobinė bakterija. „Atsakyti į šį klausimą mėgino mūsų kolektyve dirbantys patyrę darbuotojai, tačiau jų bandymai rezultato nedavė. Todėl pasamdėme kvalifikuotus šios srities specialistus iš atitinkamos firmos ir tikimės, kad per dviejų mėnesių sudarytos sutarties laiką jiems pavyks nustatyti tos bakterijos atsiradimo priežastį“, – aiškino R. Keliauskas.
Susidariusi situacija piktina miesto gyventojus. Nepatogumus patiria įvairiose Jonavos vietose įsikūrę žmonės. Daugelio teigimu, itin stiprus dvokas jautėsi praėjusio penktadienio vakarą. „Iš čiaupo bėgantis skystis taip dvokė chlorkalkėmis, kad net pykino, nė kalbos negalėjo būti apie dantų išsivalymą ar troškulio numalšinimą. Tą pačią dieną negavau nusipirkti geriamojo vandens nė viename Rimkuose veikiančiame prekybos centre. Gyvename XXI-ajame amžiuje, o turime kęsti tokius nepatogumus. Gal „Jonavos vandenų“ vadovybė atsižvelgs į tai, kad esame priversti pirkti vandenį parduotuvėse ir kompensuos priverstines išlaidas?“ – nuomonę išsakė Chemikų gatvės gyventoja.
Panašios pozicijos laikėsi ir Sodų gatvėje gyvenanti jauna mama: „Spalvotu vandeniu bijau savo mažametį sūnų maudyti. O jeigu išbers ar kokia infekcija įsimes? Nenustebčiau, jeigu kas nors paskleistų sąmokslo teoriją, kad Jonavoje COVID-19 galima užsikrėsti ne tik čiaudint praeiviui į veidą, bet ir per iš čiaupų bėgantį vandenį.“
„Mes tikrai stengiamės, kad vandens kokybė pagerėtų. Tačiau užtikrinti, kad jau rytoj situacija pasikeis, negalime. Kol kas dezinfekavimas tęsiamas, viltis dedame į atvykusius specialistus ir siekiame susidariusią problemą išspręsti kuo greičiau“, – sakė UAB „Jonavos vandenys“ direktorius R. Keliauskas.
Padidėjus geležies koncentracijai, keičiasi vandens juslinės savybės – spalva, skonis, bet Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) akcentuoja, kad net ir 10 kartų didesnė geležies koncentracija nekelia grėsmės vartotojų sveikatai.
Irena BŪTĖNAITĖ
