Bendrojo lavinimo mokykla rūpinasi proto ir intelekto lavinimu, ugdo būsimuosius vadovus, politikus, konkurencingus bet kurios rinkos dalyvius. Tačiau aiškiai matome, kaip silpsta emocinis, dvasinis gyvenimas, žmogiškumas, kaip į tamsą traukiasi artimo meilė. Nuolat patiriame įtampą, nusivylimą, pyktį ir neviltį, esame kamuojami išgyvenimo būtinybės neprarandant žmogiškojo orumo, vidinių baimių. Atsakymų, žinoma, ieškome, tačiau dažniausiai tampame patraukliai reklamuojamų pasiūlymų aukomis – juk taip lengva mumis manipuliuoti...

Mokykla šiandieną taip pat yra paslaugų teikėja, jai įtaką daro ir konkurencinė aplinka, ir nesibaigiančios reformos. Tad meninis lavinimas tampa vis svarbesnis, siekiant ugdyti ne tik naujus darbo rinkos dalyvius, bet ir asmenybes. Vaikų raidos psichologų teigimu, meninis ugdymas asmenybės formavimui efektyviausias 7–9 vaiko amžiaus metais.

Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje meninio ugdymo pasiūla apima visas sritis: galima rinktis muzikos, dailės, choreografijos ir teatro programas. Tačiau visapusiškam – kūniškam ir dvasiniam – vaiko ugdymui tinkamiausia būtent teatro programa. Meno mokyklos Teatro skyriuje dirbantys pedagogai (ekspertas Jonas Andriulevičius, metodininkė Živilė Martinaitienė, vyr. mokytoja Jurgita Serapinė, mokytoja Akvilė Damašauskaitė) turi tinkamas kompetencijas ir darbo patirties. Jauniausias mokykloje skyrius, veikiantis 23 m., tarp savo ugdytinių jau turi žinomų menininkų: Gintarę Radvilavičiūtę, Ievą Pakštytę, Rūta Kumpikaitę ir kt.

Teatrinio ugdymo programa, sudaryta 6 m., siekia ugdyti laisvą, kūrybišką vaiko asmenybę, pastabumą, lavinti vaizduotę, dėmesį, kūno ir kalbos raišką. Didelio vaikų užimtumo rezultatai – jų pervargimas, netgi apatija. Mūsų mokymo forma – žaidimai, pratimai, jie nevargina, atvirkščiai – atpalaiduoja. Įvairūs išgyvenimai, pojūčiai – taip pat mūsų mokymosi objektas. Svarbu ugdyti vaikų tikėjimą ir pasitikėjimą savo jėgomis, padėti atskleisti gabumus, išmokti pažinti aplinką per pojūčių kanalus: girdėti, matyti ir jausti šalia esantį, kurti dialogą. Dažnai žmonės mano, kad vaidyba – tai apsimetinėjimas... Atvirkščiai, tai tiesos sakymas, buvimas savimi, tikėjimas. Per vaidmenį ar pratimą vaikas išgyvena įvairius jausmus ir pojūčius, kurie padeda suprasti save ir šalia esantį. Mokomasi ir kritikos meno, nes klaidos ir geranoriška kritika – tobulėjimo pamatas. Teatro skyriaus pedagogai stengiasi formuoti girdintį, matantį ir jaučiantį asmenį, nes vaiko emocinė būsena – gyvenimo tikslų siekimo, atsakomybės už savo veiksmus ir motyvacijos pagrindas.

Vaiko ugdymas – ilgas procesas, kuris reikalauja bendradarbiavimo su tėvais. Efektas paprastai pastebimas baigus visą ugdymo programą, o įgytus gebėjimus ir žinias galima tobulinti Jonavos rajono savivaldybės teatro jaunimo grupėje (rež. Ž. Martinaitienė).

Kasmet gegužės mėn. vyksta būsimųjų moksleivių priėmimas, laukiame 8–9 m. amžiaus vaikų. Teatro skyriaus ugdytinių vietų skaičius ribotas, tad kviečiame nedelsti, atvykti į Meno mokyklą ir pasirūpinti savo vaikų užimtumu kitais mokslo metais.

Jonas ANDRIULEVIČIUS

Teatro mokytojas ekspertas