Praėjusį ketvirtadienį Kultūros centro Meno galerijoje „Homo ludens“ vyko projekto „Puodeliaukime su Nomeda“ pristatymas. Jo metu Jonavos miesto ir kaimo bendruomenės nariai turėjo galimybę susipažinti su žinoma menininke Nomeda Marčėnaite ir išmokti puodelių dekoravimo meno, taip pat parašyti pirmąją savo vardo raidę su Egle Jokužyte Brailio raštu.
Šis užsiėmimas buvo tarsi psichoterapija, nes į klausimą, kas yra patenkintas darbu, iš 25 dalyvavusių teigiamai atsakė tik 5. Į klausimą, kas moka piešti, iš tiek pat dalyvių teigiamai atsakė tik 3 suaugę žmonės (vaikai pakėlė rankas, kad moka piešti visi). N. Marčėnaitė papasakojo įvairių istorijų apie tai, kaip žmonės patiria gyvenimo džiaugsmą. Paprasta tiesa: svarbiausia yra teisingas požiūris į susiklosčiusias aplinkybes. Menininkės žodžiais, po šių užsiėmimų atsiras daugiau žmonių, kurie į darbą eis su džiaugsmu, nes jūsų pačių rankomis dekoruotas puodelis primins, kokie esate kūrybingi. Ir palinkėjo šypsotis sutiktam žmogui. „Pradėkite tai daryti nuo ryto, savo vonios kambaryje prieš veidrodį. Įsirašykime žadintuve vietoj melodijos savo balsą, pavyzdžiui: „Labas rytas, gražuole!“ O kalbant apie piešimą, manau, kad visi suaugusieji piešia, tik dabar neišsiduoda. Pažiūrėkime į vaikus – visi jie piešia 100 proc. Mano galva, nėra nė vieno netalentingo žmogaus. Tarkime, išgirstame giriant šalia jūsų esantį žmogų, o ne jus. Nereikia priimti šitai asmeniškai, nereikia užsisklęsti. Priešingai – nusiteikite kūrybiškai, nes gebėjimai atsiskleidžia atlikto darbo ar idėjos įgyvendinimo rezultate. Užsiėmimo metu noriu „atkapstyti“ suaugusiame žmoguje vaiką. Nebandykite kažką kopijuoti nuo servetėlės, skirtos teptukams valyti, o pamėginkite sukurti kažką naują, nematytą. Baltas popieriaus lapas visuomet sukelia jausmus, kad atėjo laikas permainoms, kad pats metas nugalėti pradžios baimę. Linkiu gerai pašėlioti su spalvomis ir nuspalvinti savo puodelį taip, kad žvelgdami į jį rastumėte jėgų tą dieną, tą laiką nugyventi su šypsena.“
Meno galerijos parodų kuratorius Ignas Gleixner susirinkusius jonaviečius drąsino sakydamas, kad visi moka piešti, nereikia savęs nuvertinti. „Štai, paimkime paprasčiausią medį: rudas kamienas, žalia laja. Gal kai kas prisimins dangų, o kam bus labai svarbi žemė, žolė, gyvūnas ar žmogus. Menas yra gyvenimo būdas, leidžiantis atsiverti, bandyti žiūrėti ir pamatyti tai, ko nemato kiti. Kūryba kiekvieno mūsų viduje yra jau nuo gimimo, todėl nėra individo, kuris savyje nieko nejaustų. Ieškokite tam tikro rakto, pasigilinkite į savo piešinukus, paanalizuokite juos, paprakaituokite“, – drąsino jonaviečius I. Gleixner.
Kai apversti dekoruoti puodeliai džiūvo, liko tik padėti keletą smailų taškelių Brailio raštu, parašą ant savo puodelio dugno, pirmąją vardo raidę, E. Jokužytė visiems nuoširdžiai rodė ir aiškino. Ji – labai veržli asmenybė, kovotoja už regos negalią turinčių ir matančių žmonių suartėjimą, „Verslas ir menas“ vadovė, 2015 m. prisidėjusi prie žmogaus teisių gynimo, jos iniciatyva išleista gražiausia Lietuvoje knyga Leonardo da Vinci „Sparnuotosios raidės“. Knygoje informacija pateikiama ne tik įprastu, bet ir akliesiems skirtu Brailio raštu, o iliustracijos papildytos bareljefinėmis.
Dekoruotas puodelis – dovana dalyviams. Nomeda kiekvieno kūrybą įamžino fotografuodama, gražiausias nuotraukas planuoja pateikti iškiliuoju būdu, kurios bus suprantamos neregių bendruomenei. Šis projektas yra ypač svarbus ir aktualus mažų miestelių gyventojams, kur kultūrinis gyvenimas nėra toks intensyvus kaip didmiesčiuose, puodeliavimas skatina saviraišką, kūrybingumą ir turtina laisvalaikio leidimą.
Eitvydė PRANEVIČIENĖ
