13 metų – tokį bėgimo stažą turi jonavietė Laura Dapkuvienė (39 m.). Moteris yra dalyvavusi daugybę bėgimo varžybų, o visai neseniai įveikė ir 11-ąjį savo maratoną. Kaip sako pati Laura, bėgimas – neatsiejama jos gyvenimo dalis, kuri padeda palaikyti gerą savijautą, o šalia to ir suteikia galimybę smagiai praleisti laiką bendraminčių apsuptyje.

Pradėjo nuo kelių ratukų

,,Po dviejų nėštumų priaugau apie 30 kilogramų. Dėl to jaučiausi blogai ir nusprendžiau, kad turiu kažko imtis. Kadangi dėl antsvorio nenorėjau lankytis sporto klube – nejaučiau jokio noro sportuoti tarp kitų žmonių, nes gėdijausi savo kūno, mano dėmesį patraukė bėgimas.

Pradžioje bėgau labai nedaug. Kažkur buvau perskaičiusi, kad tam, jog pradėtų kristi svoris, reikia bėgti 20 minučių. Išbėgdavau iš namų iki stadiono, apibėgdavau 4 stadiono ratukus ir grįždavau namo. Vėliau ratukų skaičius didėjo, o svoris krito, tad nesinorėjo sustoti“, – paklausta apie tai, kaip susižavėjo bėgimu, pasakojo Laura.

Išbandė ir kitokias treniruotes

Atsikračius dalies papildomų kilogramų, moteris pradėjo lankytis ir sporto klube. Tačiau kad ir kiek skirtingų treniruočių jai teko išbandyti, niekas netraukė taip, kaip bėgimas.

,,Su draugėmis lankiau sporto klubą, įvairias grupines treniruotes: Zumba, pilvo šokius, joga... Ko tik neišbandėme! Tačiau neatradau savęs – kitos treniruotės manęs taip stipriai nesužavėjo. Lankydamas jas, tu esi priklausomas nuo laiko, kolektyvo – vienam lyg ir nesinori eiti, o jei draugė nusprendžia nebesportuoti, jauti, kaip mažėja ir tavo motyvacija. Sporto klube man labai patikdavo, turėjau labai motyvuojančią ir palaikančią trenerę, bet aš net ir salėje, daug laiko praleisdavau ant bėgimo takelio. Pradžioje bandžiau suderinti sporto salę ir bėgimą kartu, bet pritrūko laiko paroje (aut. past. šypsosi).

Kalbant apie bėgimą, čia tu ,,įšoki“ į sportinę avalynę ir pirmyn“, – pasakojo Laura.

Ne vienas maratonas

Moters susižavėjimą bėgimu dar labiau paskatino netikėtai atrasta bėgikų grupė socialiniame tinkle ,,Facebook".

,,Pamenu, skaitau bėgikų įrašus ,,Facebook“ grupėje ir stebiuosi jų narių pasiekimais. Jei aš bėgdavau 5 kilometrus ir visi sakydavo, kad tai yra daug, tai bėgimo klubo atstovai buvo paskelbę įrašus apie kur kas didesnius atstumus – 10, 15 ir daugiau kilometrų. Tada supratau, kad aš dar tikrai turiu kur tobulėti (aut. past. šypsosi).

Kai susipažinau su Jonavos bėgikais, gavau pasiūlymą išbandyti savo jėgas varžybose. Atsikalbinėjau, nes sakiau, kad bijau būti paskutinė – jaučiausi nepasiruošusi. Visgi, vedina paskatinimų, nutariau išbandyti savo jėgas Kauno kalėdiniame bėgime. Labai bijojau, bet laimėjau amžiaus grupėje antrąją vietą ir pajutau dar didesnę vidinę motyvaciją bėgioti toliau“, – prisiminė Laura.

Netrukus mergina buvo pakviesta prisijungti ir prie bėgikų, kurie ruošėsi dalyvauti maratone.

,,Tuomet maratonas man atrodė sunkiai įveikiama užduotis, tačiau 2016-aisiais išbėgau jį Rygoje, o šį rugsėjį išbėgau jau 11-ąjį savo maratoną Vilniuje. Nors po sudėtingų varžybų ne kartą esu sau kartojusi, kad man jų – gana, jau turiu registracijas į Milano ir Amsterdamo maratonus. Jie turėjo įvykti šiemet, bet dėl koronaviruso yra perkelti į kitus metus“, – ateities planais pasidalijo bėgikė.

Bėgikams patrauklus miestas

Dabar Laura treniruojasi 5–6 kartus per savaitę, kaskart nubėgdama apie 12 kilometrų. Nors dažniausiai jos treniruotės vyksta užmiestyje, moteris džiaugiasi, kad Jonava – sportiškas kraštas, viliojantis ir bėgikus iš kitų miestų.

,,Įvertinus bėgikų gausą, kurią galimą pamatyti Jonavoje vykstančiose varžybose, manau, kad Jonava – bėgimo entuziastus traukiantis miestas. Ne kartą teko girdėti, kad jiems ypač patinka mūsų takeliuose sutinkami įspūdingieji kalniukai ir įkalnės (aut. pats. šypsosi).

Jonavos infrastruktūra – tobula mėgstantiems aktyvų poilsį: čia yra labai daug dviračių takų, visi jie – apšviesti, sutvarkyti“, – teigė jonavietė pridurdama, kad bėgant ilgus atstumus, ji pirmenybę teikia kaimiškų vietovių – Čičinų, Šilų, Vaivadiškių, Kurmagalos – keliams.

,,Bėgant toliau nuo miesto – didesnė tikimybė pamatyti naujų, gražių vietų, laukinių gyvūnų. Neseniai teko stebėti, kaip žaidžia mažas lapiukas su nukritusiais rudeniais lapais. Taigi, jei yra noro prasibėgti gamtos apsuptyje, užtenka pavažiuoti vos kelis kilometrus už miesto“, – kalbėjo jonavietė.

Įvardijo ne vieną privalumą

Paklausta apie bėgiojimo privalumus, Laura tikina, kad šis jai suteikė visokeriopą naudą.

,,Būna, kad po darbų atrodo, jog visiškai nebeturiu jėgų, bet pabėgiojus – atsigauni, pagerėja nuotaika, atsipalaiduoji...

Bėgiojimo dėka atsikračiau viso antsvorio, bet tuo pačiu galėjau karts nuo karto save palepinti mažomis nuodėmėmis – saldumynais: žinodama, kad vakare bėgsiu, nesijaučiu blogai suvalgiusi bandelę ar kitą skanumyną, nes papildomos kalorijos ,,sudeginamos“.

Bėgiojant lauke sustiprėja imunitetas. Grynas oras ir reguliarus sportas užgrūdina organizmą, tad prasidėjus peršalimo sezonui, sumažėja tikimybė susirgti peršalimo ligomis.

Kalbant apie grūdinimąsi, dabar bėgu net ir žiemą. Man yra tekę bėgti varžybose, kai lauke buvo 25 laipsniai šalčio. Manau, kad nėra netinkamo oro bėgimui... Taip, reikia šiltai apsirengti, apšerkšnija ir blakstienos, ir antakiai, bet tinkamai pasiruošus, bėgti nebūna šalta“, – kalbėjo jonavietė pridurdama, kad aktyvaus gyvenimo būdo atradimas praplėtė ir jos draugų ratą.

,,Varžybose nuolat dalyvauju su Jonavos Maratono klubu. Mes kartu planuojame ir varžybas užsienyje, o nuvykus ten, ne tik pasivaržome, bet ir susiplanuojame, ką norėtume pamatyti. Dažniausiai keliaujame 10–13 žmonių grupėje. Jie – bėgimo aistruoliai, tarp kurių galiu jaustis būdama savoje aplinkoje“, – pasakojo Laura.

Ragina neskubėti

Kai kalbama apie sportą, bėgimas neretai įvardijamas kaip itin daug valios reikalaujantis užsiėmimas. Nepaisant to, Laura įsitikinusi – pasirinkus tinkamus pirmuosius žingsnius, bėgimas gali sužavėti net ir tingiausius.

,,Svarbiausia – nepersistengti ir pradžioje neužsibrėžti sunkiai įveikiamų tikslų: didelių atstumų, didelio tempo. Motyvacija padidinti gali ir draugų kompanija. Susitarus su kažkuo dėl treniruotės, tu esi priverstas nustumti visus ,,tinginius“ į šalį. Tuomet ir sportuoti – žymiai lengviau“, – patarė bėgikė.

,,Mano draugė priminė, kaip jaunystėje ji man siūlydavo pabėgioti, aš vis sakydavau, kad negaliu, tai kas nors skauda, tai laiko nerandu, rasdavau daugybę pasiteisinimų. Ir nors pradžioje nebuvo lengva – dėl antsvorio tikrai jaučiau skausmą klubuose, nugaroje, aš pradėjau. O jei aš pradėjau, manau, kad kiti, jei tik turi noro, taip pat gali tai padaryti“, – pokalbį užbaigė Laura.

Jovita Stanevičiūtė