Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

Jonavos senamiestyje kalvis įkurdino žibinčių: skleidžia šviesą ir gėrį

Ketvirtadienis, 08 October 2020 15:23 Parašė 

Jonavoje, Kauno ir Sodų gatvių sankirtoje stovinčio pastato sienos nišoje jau kurį laiką praeivius stebi Jonapolio žibinčius – iš metalo lakštų nukalta skulptūra. Jos autorius jonavietis Andrius Šukutis pasakoja, kad žibinčiaus gamyba buvo itin sudėtinga. Patyręs kalvis tikina, kad tai – didžiausias jo iššūkis.

Siekė sukurti ryšį su praeiviais

Išraiškingos akys, pečius siekiantys garbanoti plaukai, preciziškas švarkas, užsagstytas sagomis – tai tik dalis minėtos skulptūros detalių, nukaltų iš vientisų metalo lakštų. Negana to, ji tarsi įkūnija judesį – sulenkti pirštai, iš pastato sienos nišos kyšantys batai, į viršų iškelta ranka su šviesą skleidžiančiu žibintu kuria jausmą, kad žibinčius gali tuoj pat nulipti žemyn.

Kaip pasakoja skulptūros autorius, kuriant žibinčių buvo iškeltas tikslas, kad skulptūra nebūtų statiška ir tarsi kalbėtų su praeiviais.

„Dėl to buvo nuspręsta, kad ji atrodys lyg kiek pasvirusi. Apgalvotas ir skulptūros stovėjimo kampas – norint, kad žibintas būtų iškeltas į viršų, reikėjo įvertinti tai, kad virš nišos yra stogelis. Viskas taip apskaičiuota, kad atgabenus skulptūrą į vietą, beliko ją įstatyti. Žinoma, nebuvo lengva, teko panaudoti kraną. Visgi, skulptūra sveria apie 200 kilogramų“, – kalbėjo A. Šukutis.

Pasirinko sudėtingesnį variantą

Vyras pasakoja, kad nuo skulptūros idėjos išgryninimo iki jos realizavimo praėjo ne vieni metai.

„Mintis, kad pastato sienoje turi būti įkurdinta skulptūra, kilo pastato savininkui Virginijui Vizbarui. Jis dar prieš 25-erius metus pats projektavo šį pastatą ir paliko sienoje nišą. Prieš porą metų manęs paprašė nukaldinti kažką panašaus į tai, ką dabar matome.

Prisiminęs, kad pačioje savo kalvystės pradžioje – prieš 13 metų – itin domėjausi skulptūromis, nusprendžiau imtis šios avantiūros. Tada beliko apsispręsti, kokią techniką pasirinkti. Paprastai, skulptūros liejamos naudojant formas, tačiau aš to nedarau.

Svarsčiau, ar imtis kalimo iš smulkių detalių, ar kalti iš vientisų metalo lakštų, kurių plotis apie 1,5 metro, o ilgis – 2,5 metro. Pasirinkau antrąjį variantą, nors žinojau, kad tai bus nemenkas iššūkis: reikia didelio ploto, didelės kaitros, bet pavyko.

Tiesa, darbo buvo tikrai nemažai. Pats braižiau ir eskizus... Visas kūrybinis procesas užtruko apie dvejus metus“, – pasakojo A. Šukutis.

Simbolizuoja gėrio ir šviesos sklaidą

Paklausus, kodėl buvo nuspręsta nukaldinti būtent žibintininką, skulptorius pasakoja, kad pastarasis turi simbolinę reikšmę:

„Anksčiau buvo tokia profesija – žibintininkas. Jis uždegdavo ir užgesindavo žibintus. Jonapolio žibinčius įkurdintas senamiestyje, kur – ne vienas žibintas. Jis ir simbolizuoja tą šviesos uždegimą, jos ir gėrio sklaidą“.

Simboliškas ir skulptūros pavadinimas. Dauguma jonaviečių žino, kad pastate, kurio nišoje pastatyta skulptūra, anksčiau buvo restoranas-svečių namai, vadinosi „Jonapoliu“. „Dėl to skulptūros pavadinimas lyg ir gimė savaime“, – kalbėjo A. Šukutis.

Didelės galimybės

Tie, kurie neturi nieko bendro su kūryba iš metalo, ko gero, pasakytų, kad jis atrodo šalta medžiaga tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasme.

Tačiau Jonapolio žibinčiaus autorius neabejoja – metalo galimybės yra itin didelės: „Kiekvienas kūrybinis procesas padeda išmokti kažką naujo. Man metalas – kūrybinė medžiaga, kuri apjungia kelias stichijas: vandenį, ugnį ir patį metalą.

Sunku apsakyti, koks jausmas apima, kai užsidarai ir pradedi kalti kažkokį naują kūrinį. Per visus savo kalvystės metus jau įsitikinau, kad metalo galimybės – sunkiai aprėpiamos“.

Jovita Stanevičiūtė

E. Utyros nuotr.

Web Analytics