Paskelbtas Renginiai

Poezijos klubas „Šaltinis“ paminėjo ketvirčio amžiaus sukaktį

Penktadienis, 13 May 2016 03:00 Parašė 

Taip nutinka kiekvieną pavasarį – su pirmaisiais gegužės žiedais šalį apskrieja literatų šventės. Poezijos pavasaris atveria savo glėbį ir ne vieną knygą išleidusiam, ir dar nedrąsiai poetinėn gelmėn besižvalgančiam kūrėjui. Jonavoje praėjusį penktadienį į poezijos šventę „Pavasario valsas“ plunksnos brolius ir seseris bei visus poetinio žodžio mylėtojus šiemet jau 25-ąjį kartą pakvietė poezijos klubas „Šaltinis“. Šiltus linkėjimus išsakė renginyje dalyvavę šventės svečiai ir ištikimiausi klubo bičiuliai, smuiko garsais papuoštos jausmingos poetų eilės Kultūros centro Meno galerijoje „Homo ludens“ visiems susirinkusiems padovanojo daug gražių akimirkų ir prisiminimų.

Kiekvienas, atėjęs į poezijos vakarą, buvo sutiktas ir pasveikintas gėlės žiedu. Smuikuojant Romualdui Petkevičiui, ekrane stebėjome filmuotus vaizdus iš praėjusių švenčių. Kai salėje neliko sėdimų vietų, o prie didžiulėse vazose sumerktų gražiausių puokščių – kaukazietiškų slyvaičių žydinčių šakų ir ką tik išsprogusių gležnų maumedžio šakelių kompozicijos – sustojo „Šaltinio“ nariai, vakaras prasidėjo.

Savo kūrybos eiles skaitė Marius Glinskas, Albina Jefimenko, Valentina Kašauskienė, Laimutė Šatienė, Irena Nagulevičienė, Vitalija Kraučelienė, Justina Zaleckaitė, Petras Zlatkus, Albinas Pavasaris, Mykolas Kručas, Ana Aleksandravičienė ir kiti poetai. Romansų melodijomis apgaubti žodžiai, tarsi pienių pūkai, plazdeno po salę, paliesdami kiekvieną atėjusį. Su eilėraščių paskutiniais posmais išsiliejusias emocijas lydėjo aplodismentai. Atrodė, kad kiekvienam eiles skaičiusiam poetui magėjo įnešti nors mažutį savo gyvenimo lašelį į šią šaltinio versmę. Norėjosi, kad kiekvienas, sėdėdamas salėje, įsiklausytų į širdies virpėjimą, pajaustų, kas jo viduje vyksta, gal net dvikova pačių stipriausių jėgų – meilės ir mirties. Šviesa, kuria nušviečia poetai kasdienius įspūdžius, įvykius ir jausmus, – sklinda ne iš pavasario saulės, obelų žiedų ar salės šviestuvų. Šią šviesą dovanoja žmonės, stovintys scenos šviesoje. „Šaltinio“ nariai savo kūryba leidžia matyti gyvenimą kitokį, savaip suderina spalvas, net pavasario dangų ar saulę nukelia visai čia pat mūsų.

Ant balto popieriaus lapo parašytas eilėraštis atrodo toks nekaltas ir tikroviškas, bet jis mums perteikia žiedų kvapą... Poezija – tai deivė, atsakomybės jausmas prieš ją autoriui yra didelis. Mostels ji šlovės lazdele ar ne? O poetas yra gyvas žmogus, kuris kartais savo žodžiais pasirodo apgailėtinas ir lėkštas, bet taip gali nutikti kiekvienam menininkui ir ne tik... Kaip papasakoti apie grožį, jausmus? Ar išreikšti savo esė visiems priimtina forma? Sueiliuoti tai, ką dabar matai, jauti ar šiuo momentu išgyveni? Kartais žmogų sugraužia pavydas kito asmens talentui, būna, tas pavydas iškyla į paviršių ir sprogsta. Toks menas vadinamas „juoduoju“. Margas pasaulis, o jame yra žmonių, kurie dievins būtent tokį eilėraštį, parašytą su juodojo humoro gaida, gal net laikys tokio žanro poetą savo mūza. Negalima peikti meno, paprašytas pasakyti savo nuomonę tai turi daryti atsargiai, nepažeisdamas autoriaus angelo, kaip, manau, negalima kritikuoti ir maldos tikinčiųjų lūpose. Bet, dėkui Dievui, kaip bevertintume poeziją, ji viena pati lieka gyventi toliau.

Taigi vakaro pradžia alsavo poetų išgyvenimais, jų sielų šešėliai klaidžiojo tarp eilių, ieškodami atjaučiančios sielos, kuri šauktų apie šią poeziją, kokia ji graži. Taip ir buvo!

„Šaltinio“ klubo vadovės p. I. Nagulevičienės kūryba atspindi poetės likimą. Jos eilės tarsi strėlės sminga netikėtai į taikinį, parodo jausmų trapumą, žadina grožį. Tokių žmonių, kaip ji gebančių poezijoje kurti estetines vertybes, yra tik vienetai.

Ne pirmą kartą „Šaltinio“ šventę vedęs profesionalus aktorius ir skaitovas Petras Venslovas prisipažino: „Per daugelį metų bendravimo esu suaugęs su klubo nariais, visada malonu būti erdvėje, kurioje kalba kūrėjų širdys.“ P. Venslovas – nepaprasto talento aktorius, jame telpa visas teatras. Mintinai deklamuoja eiles, atskleisdamas savo balso intonacijose tiek daug prasmės, kūrybiškumo ir meilės skaitomam žanrui ir klausytojui. Nuoširdžiai pritariame „Šaltinio“ pirmininkei p. I. Nagulevičienei įteikusiai P. Venslovui klubo garbės nario regalijas.

Į šventę atvykęs rajono mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis sakė, kad po girdėtų žodžių jam sunku ką nors pridurti. Jis prisipažino anksčiau rašęs eilėraščius ir juos dėdavęs į stalčių. Jubiliejinio poezijos vakaro proga vicemeras išdrįso perskaityti savo sukurtą eilėraštį. Viskas yra leistina mene apie ką berašytum, dingsta banali kasdienybė, racionalumas, šaltas protas, lieka tik kūryba, todėl sveikiname E. Sabučio debiutą. I. Nagulevičienė pakvietė visus apsilankyti Savivaldybės II a. surengtoje poezijos klubo „Šaltinis“ kūrybos parodoje, klubo pirmininkė padėkojo vicemerui už tokį netikėtą pasiūlymą.

Savo eilėraščius, negailėdami gėlių, dovanų ir sveikinimų p. I. Nagulevičienei, skaitė iš įvairių šalies kampelių susirinkę kūrėjai. Sveikinimo žodį tarė Pakruojo literatų sambūrio „Židinys“ vadovė Edita Kurauskienė, Kėdainių literatams atstovavo poetė Milda Verkauskienė ir klubo „Mano namai“ pirmininkė Vitalija Augulienė, kalbėjo Elektrėnų „Strėvos“ klubo literatai ir pirmininkė Vilija Dobrovolskienė. Išskirtiniais tapo Ukmergės poetai Kazys Klevinskas ir Albinas Kuliešis, kuris padovanojo nuotrauką-paveikslą su tilto atvaizdu, pridurdamas, kad Jonavą ir Ukmergę sujungė dvasinis tiltas. Poetas K. Klevinskas ir buvo tas svečias, kuris į vakaro šventę įnešė sumaišties ištardamas in memoriam žodžius... Galbūt tai buvo pasakyta kažkas asmeniško, o gal atskleista paslaptis, panaši į meilę?

Kupiškėnų tarme prabilo literatų klubo „Lėvens balsai“ su Regina Baltrūniene priešakyje. Užusalių bibliotekos vadovė Valentina Grickevičienė atvyko su Marija Sivakova, kuri perskaitė savo kūrybos eilėraštį, pritariant smuiko garsams padainavo rusiškai romansą.

Savo kūryba dalijosi kunigas Jonas Čičirka ir Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė. Ir aš ten buvau, savo širdį šaltinio vandeniu gaivinau. Sveikinimo žodį tarė rajono Savivaldybės tarybos narė Birutė Gailienė, Senamiesčio gimnazijos direktorė Rita Čiužienė, p. Vytautas Venckūnas, „Baldai Jums“ generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas, Jonavos savivaldybės teatro direktorė Regina Kestenienė, Viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė, G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininkas Galim Sitdykov, Ruklos kultūros centro vadovė Vilma Praškevičienė ir dar daug kitų klubo narių draugų, rėmėjų ir gerbėjų. Nepaliaujamai fotoaparatu spragsėjo poetas ir fotografas iš Ukmergės A. Kuliešis.

Renginyje dalyvavusi Seimo nario Rimanto Sinkevičiaus padėjėja Laima Slovikienė atsiprašė, kad susisiekimo ministras negalėjo atvykti, ir perdavė ministro padėką šaltiniečiams: „Eilės skirtos žavėti ir žavėtis, nes kūryba – tai sielos žydėjimas. Ačiū, mielieji, kad jau 25-erius metus leidžiate sušilti prie poetinio žodžio ugnies, kad darote pasaulį gražesnį.“

Lijo padėkų ir apdovanojimų lietus, salėje neliko nė vieno, kuris neturėtų rankose gėlių ar dovanų, padėkos raštų ar suvenyrų, poetų klubo almanachų. Keliems kūrėjams suteikti ypatingi titulai. „Klubo šturmane“ įvardyta V. Kašauskienė, „Oranžerijos karaliene“ – A. Jefimenko, „Dainuojančia siela“ tituluota bardė Gražina Švėgždė. „Sodžiaus poeto vardas“ suteiktas A. Pavasariui. Ne tik „Poezijos šmaikštuolio“ titulas, bet ir klubo pirmininkės „pagrūmojimas“ atiteko P. Zlatkui už odę „Deivei Irutei“. Šį kartą p. Petras aplenkė šmaikštuolių karaliumi karūnuotą vyriausią klubo narį iš Upninkėlių M. Kručą.

Renginyje ne tik tvyrojo poezijos dvasia – tai buvo ir muzikos šventė, kurioje skambėjo Leonoros Veselkienės ir bardės G. Švėgždės atliekamos dainos, grojo Edvardo Ratauto vadovaujama grupė „Rapsodija“. Pantomimos teatro aktorius Virginijus Bortkevičius savo pasirodymu tarsi įprasmino laiką – lekiantį strimgalviais, nerimstantį. Ilgai atmintyje išliks plastiška kūno kalba, besidraikantys ilgi žili vyro plaukai šokyje „Toks gyvenimas“.

Nors renginys truko tris valandas, laikas prabėgo labai greitai. Visus šventės dalyvius „įrėmino“ bendra nuotrauka, atėjo metas atsisveikinti ir palinkėti: tegul nepaliauja skambėti iš širdies į širdį tariami žodžiai.

Eitvydė PRANEVIČIENĖ