Paskelbtas Miesto naujienos

Kermošiuje „Po rudens dangum“ sklandė kaimo dvasia

Pirmadienis, 21 September 2020 15:33 Parašė 

Rugsėjo 18-ąją Jonavos Sąjūdžio aikštę užplūdo kaimo bendruomenės, sugūžėjusios į  kermošių „Po rudens dangumi“, kurį inicijavo Jonavos kultūros centras. Teritorijoje išsirikiavo sodiečiams skirtos palapinės, prie jų noko geltonos, oranžinės, žalios spalvos moliūgai, cukinijos, pūpsojo kalnai obuolių, kriaušių, skambėjo muzika, po gatves pasklido verdamos  moliūgų sriubos kvapas  – miestą apgaubė kaimo dvasia.

Užduotis bendruomenėms

„Organizuoti šią rudens šventę – Jonavos kultūros centro misija. Anksčiau renginys vykdavo Kauno gatvėje. Tačiau šiemet, atsižvelgdami į sugriežtintus reikalavimus dėl koronaviruso pandemijos, Senamiesčio atsisakėme ir šventę perkėlėme į platesnę erdvę, Sąjūdžio aikštę, duodami laisvę atėjusiesiems vaikščioti po didesnę teritoriją, nesibūriuojant prie scenos. Visą dieną vyksta įvairios edukacijos, skamba muzika, šurmuliuoja mugė, kviečia bendruomenių kiemeliai. Žmogus gali ateiti bet kuriuo metu ir patirti šventinę nuotaiką“, – pasakojo JKC direktorius Sergejus Jefimenka.

Ne vienas stebisi, kad kaimo bendruomenių renginio organizatorius – kultūros centras. Yra manančių, jog rengti tokio pobūdžio šventes labiau pritiktų su žemės ūkiu susijusioms institucijoms ar organizacijoms. Tačiau, anot S. Jefimenkos, šiandiene nuostata nederėtų stebėtis, nes kultūros centras ir bendruomenės glaudžiai bendradarbiauja. „Kultūros centras padeda ir paremia kaimuose organizuojamus renginius. Tad kilo mintis, kad galbūt ir mes galėtume paprašyti atgalinės bendruomenių pagalbos. O rudens šventė ir bendruomenės, manau, yra du neatsiejami dalykai. Mes pastatėme palapines, o jų nariai su savo gėrybėm, pagaminta produkcija, įvairiomis veiklomis suvažiavo į Jonavą pasirodyti ir atvežti rudenėjančio sodžiaus kvapą. Vieni prekiauja, kiti vaišina, treti nepažįstamam miestelėnui ką nors dovanoja“, – dalijosi mintimis JKC direktorius.

Pranešus apie planuojamą renginį, kai kurios bendruomenės atsisakė dalyvauti Derliaus šventėje. „Mes kvietėme ir mažąsias, ir didžiąsias kaimų organizacijas. Tai ne įpareigojimas, tiesiog jų pačių sprendimas – dalyvauti ar ne. Bendruomenėms padėjo ir seniūnai. Labai ačiū Kulvos kraštui vadovaujančiam Ramūnui Gudonavičiui, aktyviai dalyvaujančiam kiekvienoje  šventėje ir palaikančiam bendruomenės veiklą. Maloniai nuteikė mažosios bendruomenės, pavyzdžiui, Vyšnialaukio – sugebėjo užpildyti ir jiems skirtą kiemelį, ir programą parengti“, – pasidžiaugė pašnekovas.

Dovanos už šypseną

Žvalgydamasis po bendruomenių kiemelius, kiekvienas miestietis turėjo kuo pasigėrėti. Tarkime, Ruklos atstovai prisijungti ir dalyvauti šventėje pasiūlė Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centro (LRSC) gyventojams. „Džiaugiamės, kad mus pakvietė. Tai pirmas kartas, kai galime parodyti savo sugebėjimus. Mūsų gyventojai renka vaistažoles, pina krepšelius, mezga, užsiima kitokia veikla. Šiandien ir atvežėme pasiūlyti jonaviečiams tai, ką mes sukūrėme ar surinkome, – sakė LRSC vadovė Laima Bakšaitienė, pridurdama, kad Centro gyventojams toks dėmesys kelia pasitikėjimą, paįvairina kasdienybę, o parduotos prekės stimuliuoja veikti dar aktyviau. – Šiemet mums – tai pirmas kartas, kai dalyvaujame rajono šventėje. Kitais metais geriau pasiruošime ir pasiūlysime platesnį asortimentą.“    

Ruklos kiemelyje paklausą turėjo Vilmos Daukševičienės nunerti žaislai mažiesiems piliečiams. „Tai mūsų bendruomenės auksarankė, tikras atradimas. Pažiūrėkite, kokius stebuklus ši moteris sugeba padaryti, – pirkėjus viliojo „valdų“ šeimininkė Vilma Praškevičienė, prekių gausą papildydama savo pagamintomis sagėmis ir kitokiomis grožybėmis, ne vienai praeivei įsegdama savo gamybos papuošalą. – Pačių padarytas darbas yra pats mieliausias, o lietuviška prekė yra pati geriausia. Mūsų „eksponatus“ galima įsigyti net už šypseną.“  

„Arbatos ir jaunam, ir senam, nuo peršalimo ir nuo nelaimingos meilės! Turime naujoviškų žolelių, išgėrę jų nuoviro, nei pasveiksite, nei numirsite“, – į Šilų bendruomenės kiemelį šmaikščiai viliojo apsukri prekeivė.

Šios seniūnijos turgelyje netrūko obuolių sūrio, kaime išaugintų rūkytų vištų, šakočių, tinginio su riešutais, šviežių obuolių sulčių, kitų skanumynų. Ne vienas stabtelėjo prie kruopščiai sumeistrautų medinių statinaičių su šiuo aromatingu gėrimu. Anot Šilų kultūros centro vadovės Rūtos Liutkevičienės, tai nagingo meistro Alfonso Špoko rankų darbo kūriniai, parodantys, kokių  nagingų žmonių turi seniūnijos.

Šalia šiliečių jaukiai įsikūrusiame Panoterių kaimo bendruomenės kiemelyje taip pat nestigo įvairių rudens gėrybių. Jos vadovė Audronė Gruodienė prisipažino, kad niekada nebuvo tokių metų, kad bendruomenėms tektų tokia užduotis. „Patekome į nežinomybę – nežinojome, ar patiems vežtis palapines, stalus ir taip toliau. Tai buvo netikėta. Šventė, žinoma, smagi ir maloni, šių metų akibrokštus nubrauksime, o kitą kartą jau žinosime, kaip elgtis“, – mintimis dalijosi A. Gruodienė, už aktyvumą dėkodama bendruomenės nariams. 

Padėkos seniūnams

Žeimių seniūnijos valdose išsirikiavo Juškonių, Barupės ir Žeimių bendruomenės. Kaip teigė Juškonių kultūros centro vadovė Rima Blažienė, nelengva surasti žmonių, kurie mielai sutiktų važiuoti į renginį. „Pirmininkė Danutė Strumilienė labai stengiasi, tačiau bendruomenės veikla yra ganėtinai banguojanti. Ir šiandien negalima pasidžiaugti juškoniečių aktyvumu“, – patirtimi dalijosi R. Blažienė.

Šį kiemelį puošė pačios Rimos rankdarbiai, labai gražiai nunertos ir pasiūtos suknelės mažametėms. Prekystaliai lūžo nuo obuolių, kriaušių, moliūgų, kito rudens derliaus, o prieigose ramiai sau ilsėjosi šiaudinės naminių gyvūnėlių figūros.

Smagiomis kaimo kapelos dainomis lankytojus pasitiko Vyšnialaukio bendruomenė, vadovaujama Valdo Bagdono, renginyje susikooperavusi su upninkiečiais (pirmininkas Valerijonas Šemeta), prie kurių vartų mažųjų piliečių dėmesio laukė kultūrininkų palydovas juodas arklys. Kiemelį prižiūrėjusio pedagogo Romo Pelecko nuomone, tokie rajoniniai kermošiai įprasmina ne tik kaimo žmonių visų metų darbo rezultatus, bet ir leidžia pasidžiaugti vieni kitais, pabendrauti, palyginti daržuose užaugintas daržoves. „Vyšnialaukis ir Upninkai – dvi bendraminčių bendruomenės, kurias skatina ir remia energingoji seniūnė Lolita Nekrošienė. Džiaugiamės ją turėdami“, – sakė upninkietis R. Peleckas.

Kulvos (vadovė Karolina Petrenčiuk-Naujokienė) ir „Čičinų krašto“ (pirmininkas Juozas Plukys) bendruomenėms prireikė didesnio ploto, nes atsirado labai daug kaimiečių, norinčių savo  produkciją pasiūlyti miestiečiams. „Mes su Kulva bendraujame labai daug metų, tai kartu ir prisistatome šioje šventėje. Bendruomenės nariai aktyvūs, geranoriški, eilė prekiautojų rodo mūsų gyventojų darbštumą. Kasmet šiam renginiui iš anksto ruošiasi vyriausioji Čičinų gyventoja Ona Sadauskienė, tokio aktyvumo senolei tikrai galima pavydėti. Esame dėkingi Kulvos seniūnui už visokeriopą paramą ir galimybę atvykti į rudens šventę. Mums malonu dalyvauti“, – džiaugėsi Čičinų KC vadovė Loreta Ratautienė.     

Kas kvietė pirkti, kas laukė eilės prisistatyti ir šventę paįvairinti dainomis, o Jonavos KC bendruomenė, atkreipė dėmesį į žydų tautos kulinarinį paveldą – čia pat, po atviru dangumi, kepė kvapnią kiaušinienę – šapšuką. Kulinarijos šefo pareigas ėjęs JKC Teatro skyriaus vadovas Gediminas Gutauskas teigė, kad iki karo žydai Jonavoje sudarė daugumą, o būtent 2020-ieji  Lietuvoje paskelbti žydų Gaono metais. Tad šis akcentas esąs ir istorinės atminties priminimas. Tuo tarpu kultūros centro moterys kvietė paskanauti jų pagaminto garuojančio šiupinio.

Šviesos akordai

Nuotaikingą programą visiems šventės dalyviams pateikė įvairių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai. O vakarėjant vyko akcija „Visa Lietuva šoka“, kurios metu JKC folkloro ansamblis „Laduta“, kolektyvai „Varūna“, „Jonrugė“ ir Senamiesčio gimnazijos šokių studija „Juventus“ į tautinio šokio sūkurį stengėsi įtraukė ir dalyvius, ir žiūrovus.

Sutemus atkarpoje tarp Janinos Miščiukaitės meno mokyklos ir Krašto muziejaus miestiečiai galėjo stebėti šviesos ir muzikos reginį „Saulės palydėtuvės“. JKC direktorius S. Jefimenka pastebėjo, kad jis skiriamas rudens lygėms, kai susilygina diena su naktimi. „Tokią idėją pasirinkome todėl, kad prieš Naujus metus planuojame surengti šviesų šou. Šiandien dalis šviečiančio miesto bus tarsi generalinė repeticija. O prisimindami baltų apeigas, skambant garsams ir muzikai, sudeginsime ožį. Taigi, pasitikdami lyges, rudens šventę baigsime modernų stilių primenančiu šviesos ir muzikos žaismu“, – sumanymo esmę paaiškino S. Jefimenka.       

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf

Atnaujinta Pirmadienis, 21 September 2020 15:37
Web Analytics