Artėjant rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą, „Alio Jonavos“ redakcija sulaukė kelių klausimų. Rinkėjus domina rinkimų agitacijos laikotarpis, kandidatų amžiaus cenzas ir kadencijų ribojimas.
„Likus vienai parai iki rinkimų pradžios, draudžiama rinkimų agitacija. O rinkimų dieną apylinkių komisijas užgriūva skundai dėl galimai ne vietoje tebekabančių plakatų, net matuojami metrai iki nurodytų objektų ir pan. Taip gaišinami komisijose dirbantys žmonės. Tačiau vykstant išankstiniams rinkimams, kurie tęsiasi jau net ne po dvi, o po keturias dienas, agitacija nedraudžiama.
Koks skirtumas tarp išankstinių rinkimų, kuriuose dalyvauja tūkstančiai pilietinę pareigą atliekančių rinkimų teisę turinčių žmonių, ir vieną dieną, šiemet spalio 11-ąją, vyksiančių rinkimų? Juk išankstinis balsavimas – tai tokie pat rinkimai, kaip ir rinkimų dieną?“ – kelių jonaviečių vardu redakcijai klausimą pateikia Petras S.
Į klausimą atsako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė:
“Ponas Petras S. labai teisingai pastebėjo. Šiuo metu galiojantys teisės aktai balsavimo iš anksto metu, t. y. balsavimo savivaldybėse, specialiuose punktuose (ligoninėse, socialinės globos, rūpybos įstaigose, bausmių atlikimo vietose), namuose metu numato agitacijos draudimą tik balsavimo patalpoje ir 50 m. aplink balsavimo patalpą. Tuo tarpu balsavimo rinkimų dieną rinkimų apylinkėse metu agitacija draudžiama ne tik balsavimo patalpoje, 50 m. aplink balsavimo patalpą, bet ir apskritai kaip tokia. Esame ne kartą kėlę klausimus dėl rinkimų agitacijos laikotarpio trukmės, jo būtinumo ir t. t., tačiau šiems rinkimams teisinis reglamentavimas nepasikeitė ir balsavimo iš anksto metu, kuris, kaip ir teisingai pažymėjo p. Petras S., yra toks pats balsavimas kaip ir rinkimų dieną, rinkimų agitacija su tam tikromis išimtimis galima.”
Jonavos gyventoja Adelė klausia: „Ar nėra nustatyta amžiaus riba, iki kada Lietuvos Respublikos pilietis gali kandidatuoti į Seimą? Mūsų Parlamentas kasmet vis labiau sensta. Yra parlamentarų, kurie jame „užsibūna“ po keturias, penkias, o gal ir daugiau kadencijų. Ar neplanuojama riboti tokių „ilgaamžių“ kadencijų? Suprantu, kad rinkėjų valia – balsuoti už senbuvius ar ne? Bet juk turi būti kažkokios ribos, turi būti priimtas įstatymas, ribojantis kadencijų skaičių. Negali būti taip, kad mūsų Parlamentą sudarytų pusė rizikos grupei priklausančių asmenų. Norėčiau išgirsti komentarą šiuo klausimu.“
„Nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nenumato jokio amžiaus cenzo, t. y. nenurodo, iki kada asmuo dar gali kandidatuoti į Seimo narius, o nuo kada jis tokios teisės netenka. Tačiau, kaip žinote, yra numatyta žemutinė riba – 25 m., kurių sulaukęs asmuo jau gali pretenduoti į Seimo narius. Tačiau žvelgiant į kandidatų statistiką, tokių yra vos keletas procentų. Dauguma kandidatų patenka į amžiaus kategoriją nuo 40 iki 60 metų (51 proc.), nuo 61 m. – per 20 proc. ir pan.
Kai kuriose valstybėse taikomi tam tikri ribojimai dėl kadencijų skaičiaus. Lietuvoje šiuo metu jokių ribojimų asmenims, norintiems kandidatuoti ne pirmą kadenciją nėra. Bet viskas rinkėjų rankose – rinkėjai gali patys nuspręsti, kurie kandidatai verti būti Seimo nariais, kuriems patikėti sprendimų priėmimą dar ketveriems metams, o kurie jau turėtų išeiti į užtarnautą poilsį. Geriausias teismas yra rinkėjai – jie arba suteikia galimybę pateisinti rinkėjų lūkesčius, arba nuteisia ir nesuteikia Tautos atstovo mandato”, – komentauja VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.
Parengė Irena BŪTĖNAITĖ
