Paskelbtas Rajono naujienos

Šveicarijos bendruomenė atkėlė vartus tikrajai rudens mozaikai

Penktadienis, 04 September 2020 10:18 Parašė 

Rugpjūčiui nuleidžiant vasaros uždangą, tryliktą kartą Šveicarijos bendruomenė surengė tradicinę šventę „Rudens mozaika“. Šis renginys – tai per metus nuveiktų darbų ir pokyčių įvertinimas, padėkos aktyviausiems žmonėms, sporto varžybos, atrakcijos patiems mažiausiems seniūnijos piliečiams, respublikinis cepelinų virimo čempionatas ir, žinoma, koncertai.

Svarbiausia – pirmas žingsnis

„Rudens mozaika“ – bendras seniūnijos, bendruomenės ir Jonavos kultūros centro Šveicarijos filialo projektas. Šiandien retas žmogus sunkiai prisimena pirmąją šventę, nedrąsiai žengusią pirmus žingsnius. Tuomet niekas netikėjo, kad sueiga taps šios gyvenvietės tradicija ir užims itin svarbią vietą seniūnijos kultūriniame gyvenime. Tačiau seniūnijai vadovaujantis Algirdas Paplonskis, kaimo bendruomenės pirmininkas Juozas Jokimas ir vietos kultūros centro vadovė Danutė Jurgickienė kasmet ieškojo galimybių sukviesti žmones į pagrindinę gyvenvietės aikštę ir padovanoti jiems atmintyje ilgam išliekančių akimirkų, pasiklausyti respublikos muzikinio pasaulio garsenybių bei įvairių kolektyvų koncertų.

Šiemet pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija ir kelis mėnesius užsitęsęs karantinas organizatoriams sukėlė nemažai nerimo. Koronaviruso grėsmė privertė atsisakyti kviestinių svečių iš užsienio valstybių, tokių kaip Lenkija ir Šveicarija. Tačiau „Rudens mozaika“  įvyko, ir tai liudija stiprią bendruomenę.

Rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis pabrėžė bendruomeniškumo ir tradicijos svarbą. Anot jo, kiekviena nedidelė ar didelė kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio, o bendravimas ir draugystė užsimezga nuo vieno žmogaus, kuris suranda kitą žmogų. „Bendruomenė taip pat prasideda nuo idėjos, nuo vieno žmogaus, buriančio aplink save kitus. Per kelerius metus ji didėja ir išauga. Taip yra ir Šveicarijoje, – kalbėjo rajono valdžios atstovas. – Tikiu, kad ši tradicija dar ilgai gyvuos, nes ji gyva tol, kol yra kas ją palaiko. Palaikykite ją draugaudami su kitomis bendruomenėmis, taip pat organizuojančiomis smagias šventes. Neprarasdami bendruomeniškumo jausmo, drąsiai tęskite savo tradicijas.“   

Padėka visuomenei

Anot J. Jokimo, nors skaičius 13 laikomas „velnio tuzinu“, bet šventei nė kiek nepakenkė, gal net priešingai, nes jai ruošiantis išryškėjo nemažai teigiamų dalykų. Šių metų „Rudens mozaiką“ jis laiko sėkmingiausia, kadangi teigiamai buvo įvertinti tiek seniūnijos, tiek ir kaimo bendruomenės projektai finansinei paramai gauti. „Prieš trylika metų pradėjome nuo kuklios šventės. Bet visi jūs įrodėte, kad mokate dirbti, švęsti ir džiaugtis, tad mūsų, organizatorių, pareiga – atsidėkoti jums už tai. Šventei ruošėmės kaip skruzdėliukai: po šapelį, po šapelį – ir sunešėme. Viskas puikiai susiklostė. Tikėkimės, kad lietus nuotaikos nesugadins“, – sakė bendruomenės pirmininkas.

J. Jokimas pasidžiaugė, kad Šveicarijos gyvenvietė plečiasi, kyla naujų namų pastoliai, net ir užklupus karantinui, verslas atsilaikė, nesugriuvo, per metus pagerėjo ir socialiniai reikalai. „Mūsų Šveicarijos pagrindinė mokykla dabar turi progimnazijos statusą, moksleivių laukia jaukūs ir erdvūs kabinetai, laboratorijos. „Voveraitės“ vaikų darželis yra itin paklausus, nes, norint į jį patekti, reikia užsiregistruoti prieš porą metų. Mūsų bendruomenėje gyvos visos tradicijos – savo pasiekimais kraštą garsina sporto puoselėtojai, nuoširdžiai dirba kultūros kolektyvai. Šiemet kultūros centras skaičiuoja savo veiklos 35-metį. Man tai labai panašu į renesansą, primenantį Salomėjos Valatkevičienės indėlį į kultūrinį gyvenimą, ačiū jai. Pats statinys ne gremėzdiškas, bet patrauklus, tarytum būtų smetoniško stiliaus. Viduje vietos daug, yra salė, kabinetai, artistų kambarys, daug kitų patalpų. Nuo šių metų, gavus Savivaldybės leidimą, jame pradės veikti Vaikų dienos centras. Galvojome steigti Kartų namus, kur laiką galėtų leisti įvairaus amžiaus žmonės, bet šiuo metu apsiribojame ir džiaugiamės, turėdami centrą jauniesiems Šveicarijos piliečiams. Esame patenkinti vėl duris atvėrusia bažnytėle tikintiesiems, už tai dėkojame dekanui kunigui Virginijui Birjotui, – pasakojo J. Jokimas. – Visko turime, visko pakanka. Esame intelektuali bendruomenė, kurioje yra menininkų, poetų, garsių žmonių, tarkime, šiandien kultūros centro fojė vyksta kraštiečio Jono Butkevičiaus tapybos darbų paroda.  Norėtųsi, kad ir ateityje Šveicarija klestėtų, o jos žmones lydėtų sėkmė.“

Linkėjimai ir padėkos

Bendruomenės pirmininko nuomonei pritarė ir seniūnas A. Paplonskis. Jis pabrėžė, kad Savivaldybės vadovų ir administracijos dėka seniūnija turi galimybę gerinti kelių būklę, tvarkyti apšvietimą, spręsti kitas gyventojams svarbias problemas. „Viskas tik į gera. Mūsų seniūnijos sportininkai, vadovaujami energingojo Valdo Zinio, garsėja sportiniais pasiekimais ir užima pirmąją vietą rajone. Džiugina kultūros centro veikla, ačiū mūsų gyventojui Sergejui Jefimenkai už indėlį į kiekvieną seniūnijos ar bendruomenės renginį, už aktyvią veiklą dėkui Juozui Jokimui. Negaliu nepaminėti seniūnaičio Valdo Zinio iniciatyvos surengti kaimynų sueigą Barborlaukyje. Tai tiesiog fantastika! Analogiški renginiai galėtų vykti ir kitose seniūnaitijose. Turime daug aktyvių ir iniciatyvių žmonių, dėkui jiems. Būkite visi sveiki, saugokite save ir kitus, gražaus rudens“, – optimistinėmis nuotaikomis dalijosi seniūnas.

Susirinkusiuosius pasveikino ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos Seimo narys Rimantas Sinkevičius, linkėdamas „gražaus, šilto, ilgo ir sveiko rudens“. Žeimių bendruomenės sveikinimus šveicarams perdavė jos vadovas Gintaras Stašionis. Dekanas kun. V. Birjotas Šveicarijos bendruomenės augimą pavadino „maloniu reiškiniu“. „Kai daug kas Lietuvoje mažėja, tokia žinia nuteikia labai maloniai. Linkiu turėti kuo daugiau vilties, noro kurti, augti – lai Dievas laimina jūsų gyvenimą“, – linkėjo sielų ganytojas.

Šveicarijos progimnazijos direktorė Gražina Gečienė atkreipė dėmesį, kad įstaigos pedagogai, mokiniai ir jų tėveliai savo iniciatyvomis ir veiklomis aktyviai prisideda prie seniūnijoje organizuojamų renginių. „Tikiu, kad kartu atliksime daug veiklų, kurios bus naudingos mažiesiems visuomenės nariams“, – samprotavo ji.

O tos pačios įstaigos socialinė pedagogė Aušra Navikaitė, įkūrusi asociaciją „Laimės kampelis“ ir tapusi Vaikų dienos centro vadove, buvo atvira: „Dedu pastangas, kad kultūros centro patalpose ne tik skambėtų dainos, bet ir girdėtųsi džiaugsmingas laimingų vaikų juokas. Tikiuosi glaudaus bendradarbiavimo su seniūnija, bendruomene, nes visi turime siekti vieno tikslo – Šveicarija turi būti traukos centru jaunoms šeimoms su vaikais. Vaikai – tai mūsų ateitis“.   

Seniūnas ir bendruomenės pirmininkas padėkomis ir atminimo dovanomis pagerbė keliolika aktyviausių kraštiečių.

Įvairūs užsiėmimai

Kaip ir kiekvienais metais, svečius pasitiko Šveicarijos „muitininkės“ Marytė Terebeizienė ir Dalia Toločkienė, visi norintieji galėjo pasirinkti įvairias sporto šaškes. Šaškininkai, vadovaujami Aleksandro Fomkino, įsijungė į braziliškų šaškių turnyrą, Survilų kaimo turizmo sodyboje diskgolfo žaidimo paslaptimis dalijosi šios šakos Lietuvos čempionai, šveicarai Miroslavas Jurgelevičius ir Mireta Jurgelevičiūtė,  mokyklos stadione varžėsi futbolo komandos. Mažieji piliečiai dalyvavo paspirtukų ir dviratukų slalomo varžybose, šokinėjo ant batuto. Užsiėmimų nestigo nei vaikams, nei suaugusiesiems.

Pirmą kartą rudens šventėje svečiai ir vietiniai gyventojai, nešdami savo regionų vėliavas, surengė eitynes ir į renginio vietą atkeliavo vieningai. Maloniu akcentu tapo II-ais respublikinis cepelinų virimo čempionatas, kuriame dzūkams atstovavo Druskininkų Leipalingio miestelio bendruomenė, suvalkiečiams – Marijampolės Pašilės kaimo, žemaičiams – Gargždų miesto, o aukštaičiams – mūsų rajono Panoterių kaimo bendruomenės.

Koncertinę programą dovanojo ne tik Jonavos meno mėgėjų dainų ir šokių kolektyvai, liaudiškos kapelos, bet ir gausus būrys svečių iš jau minėtų Lietuvos regionų, koncertą baigė Renata ir Deivis Norvilai. O Šveicarijos padangėje sušvitę fejerverkai paskelbė vasaros pabaigą – ruduo pradeda dėlioti tikrąją savo mozaiką.

Irena BŪTĖNAITĖ

Web Analytics