„Alio Jonavos“ redakcija gavo skaitytojos Nijolės Drabavičienės laišką, kuriame moteris susirūpinusi sodininkų bendrijos „Draugystė“ keliais. Kreipdamasi į merą, ji klausia: „Gerb. Mere, kreipiuosi į Jus ir noriu paklausti, kada bus pradėtas mūsų sodų bendrijos „Draugystė“ kelio remontas? Seimo kadencija baigiasi, o visų partijų pažadai dar vis nejuda, Jūsų partijos pažadas šiuo klausimu taip pat nerodo jokio judesio.“
Apie tai, kada ir kokiais būdais rajono Savivaldybė gali prisidėti prie sodininkų bendrijų (SB) kelių tvarkymo ir su kokiais iššūkiais susiduria Jonavos rajono sodininkai, norėdami naudotis geresniais keliais, kalbamės su Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Jolita Gumaniukiene.
– Kas yra sodininkų keliai, kuo jie skiriasi nuo kitų miesto gatvių ir kada Savivaldybė gali pradėti juos tvarkyti?
– Paprastai aiškinant, dažniausiai tai yra žemė, kurioje išvažinėti keliai sodų bendrijose. Nuo seno tai yra bendrijos nuosavybė. 2019 m. pabaigoje priimtos įstatymo pataisos numato, kad, sodininkų bendrijų kelius perdavus savivaldybėms, jie priskiriami vietinės reikšmės viešiesiems keliams ir gali būti taisomi ir prižiūrimi Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.
– Ko reikia, kad sodininkų keliai būtų perduoti Savivaldybei?
– Norint kelius perduoti Savivaldybei, reikia atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti kelių nuosavybę Nekilnojamojo turto registre ir atkurti bent minimalų jų plotį – 4,5 m, reikalingą pravažiuoti greitosios pagalbos bei kitų specialiųjų tarnybų transportui.
– Ar kadastriniai matavimai ir kelių plotis yra pagrindinė priežastis, dėl ko vienos sodų bendrijos kelius perduoda greičiau, o kitur ši procedūra stringa? Kokia situacija Jonavos rajone?
– Taip, tai yra viena pagrindinių priežasčių, tačiau mūsų durys yra visiems atviros, Savivaldybėje jau lankėsi ne vienas sodų bendrijų pirmininkas ir visiems jiems mes stengiamės bent patarimais padėti susidoroti su šiais nelengvais iššūkiais.
Tačiau yra ir kitų priežasčių, kur sodų bendrijos galėtų labiau pasistengti. Pavyzdžiui, vienoje didžiausių sodų bendrijų „Draugystė“ yra nemažai kelių, kurie jau dabar atitinka reikalavimus, tačiau bendrija susiduria su nemažais ir daug laiko reikalaujančiais sunkumais, nes veikia neturėdama teisėtų bendrijos valdymo organų.
Sodų bendrijos „Draugystė“ valdymo organas pagal įstatus yra 9 asmenų valdyba, renkama 3 metų laikotarpiui, kuri iš savo tarpo išsirenka pirmininką tam pačiam laikotarpiui. Registrų centro duomenimis, bendrijos „Draugystė“ valdybos ir jos pirmininko kadencija baigėsi 2009 m. Duomenų, kad valdybos nariai buvo perrinkti nėra, nors pagal įstatus tai jau turėjo būti padaryta mažiausiai 4 kartus. Beje, trys iš devynių buvusios valdybos narių jau yra mirę.
Esame gavę SB „Draugystė“ prašymą dėl kelių išpirkimo, įvertinsime jį ir teiksime rajono Tarybai. Mums užtenka teisėtų visuotinių sodininkų susirinkimų sprendimų, tačiau įspėjome sodų bendrijos pirmininką, kad sandorį reikės pasirašyti pas notarą ir gali taip atsitikti, kad pirmininkas, kurio kadencija pasibaigusi, nebus pripažintas įgaliotu asmeniu atstovauti sodininkų bendrijai.
– Ar gali būti tvarkomi tik Savivaldybės perimti keliai?
– Sodų bendrijos visada gali pačios susitvarkyti savo kelius ir gauti iki 70 proc. lėšų kompensaciją iš Savivaldybės sodininkų rėmimo fondo gatvių remontui ir (arba) kitų bendrojo naudojimo objektų tvarkymui. Ši parama nėra susijusi su kelių perėmimu. Deja, bet tokia parama sodų bendrijos naudotis neskuba.
Parengė Irena BŪTĖNAITĖ
Audriaus Reipos nuotr.
