Paskelbtas Rajono naujienos

Vyšnialaukio fenomenas: sėkmę lemia žmonių susitelkimas

Antradienis, 25 August 2020 10:54 Parašė 
Dešimtmečio veiklą pristatė V. Bagdonas. Dešimtmečio veiklą pristatė V. Bagdonas.

Vyšnialaukio kaimo (Upninkų sen.) bendruomenė 10-ies metų veiklos sukaktį paminėjo tradicine vasaros palydų švente. Nuotaikos nesugadino nei apsauginės veido kaukės, atstumo laikymasis ir rankų  dezinfekavimas organizatorių padėtu dezinfekciniu skysčiu – rugpjūčio 22-ąją idealiai sutvarkytoje, miškų apsuptoje erdvėje skambėjo sveikinimai, linkėjimai, muzika, o įvairių kolektyvų šokėjai ant žalios vejos miklino kojas. Pirmasis dešimtmetis kelis kiemus turinčiame kaime paliko ženklų pėdsaką ne tik čia įsikūrusių žmonių, bet ir viso rajono gyvenime.

Bendraminčių būrys

Daugelis mano, kad kuo didesnė gyvenvietė, tuo prasmingesnė jos veikla. Bet nė dešimties kiemų neturinčiame kaime bendruomenę įkūręs Valdas Bagdonas, kreipdamasis į susirinkusiuosius,  akcentavo ne žmonių skaičių, bet jų geranoriškumą ir bendrus siekius. Pasak pirmininko, kadaise Vyšnialaukyje skambėjo gegužinės, rinkdavosi žmonės į pasilinksminimų vakarus, bet, laikui bėgant, senoliai iškeliavo į Anapilį, o jaunimas pasirinko miesto gyvenimą. Siekiant išsaugoti Vyšnialaukį, reikėjo imtis veiklos, kuri prasidėjo bendruomenės sukūrimu. Vadovas pasidžiaugė, kad jo idėją palaikė visi šioje vietovėje įsikūrę gyventojai. Dalyvavimas projektuose sudarė galimybes pastatyti kaimo vartus, koplytstulpį, pavėsinę. Tokia buvo pradžia.

„Mūsų kaimas – unikali vieta, nes, kaip rodo realybė, čia išsipildo visi norai. Bendruomenės veikla  priklauso ne nuo žmonių skaičiaus, bet susitelkimo ir veikimo kartu. Mažas gyventojų skaitlingumas mums yra tarsi privalumas, nes kiekvieno kiemo šeimininkas įdeda didelį indėlį į aplinkos puoselėjimą ir miške gyvuojančio kaimo garsinimą“, – kalbėjo V. Bagdonas, pabrėždamas itin svarbų Gražinos Grigaravičienės,  Mindaugo Karalevičiaus, kitų vaidmenį, telkiant vyšnialaukiečius į bendraminčių būrį.

Anot jo, kiekviena bendruomenė privalo prisidėti prie to, kad išsipildytų žmonių svajonės ir norai. „Vyšnialaukio bendruomenė, tapusi visuomenine organizacija, turi savo tikslus, savo planus, kasmet auga, tvirtėja ir tampa maža pasaulio dalelyte, kuriančia nuostabų gyvenimą. Mūsų kaimas prisikėlė tarsi feniksas iš pelenų“, – pabrėžė bendruomenės įkūrėjas.

Jis įsitikinęs, kad visa Lietuva turėtų būti sudaryta iš bendruomenių, kurios aktyvintų ir gražintų mūsų valstybę. Tada Lietuva taptų svajonių išsipildymo šalimi.

Stebuklus kuria žmonės

Rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis Vyšnialaukio bendruomenės tikslą prikelti kaimą pavadino „nedideliu stebuklu“. „Kitaip pasakyti negaliu. Pritariu pirmininkui Valdui, sakiusiam kad kaimas buvo beišnykstąs, o šiandien jis gyvuoja ir yra pavyzdys kitoms nedidelėms gyvenvietėms. Kaimas prikeltas ne tam, kad žmonės susirinktų aptarti praėjusio laiko – bendruomenė puikius laikus kuria čia, Vyšnialaukyje. Ir visai nesvarbu, ar visi būna kartu, tačiau, būdami savimi, kuria nuostabų laiką. Vadinasi, tą stebuklą kuria savyje“, – samprotavo E. Sabutis.

Jo teigimu, norintys pasiekti kažką panašaus, galėtų atvažiuoti į šį kaimą, pasitarti, pasikalbėti su patirtį turinčiais bendruomenės vadovais. „Gal iš pradžių pasirodys, kad tai labai sunkus darbus. Tačiau turime įvertinti, jog jis duos apčiuopiamų rezultatų, juk bendruomenė egzistuoja todėl, kad joje gyvena kuriantys, ieškantys ir mokantys įgyvendinti vis naujas idėjas žmonės. Kiekvienas mes kasdien senstame ir galvojame apie tai, kam turėsime perduoti veiklą, kuri negali nutrūkti. Pagalvokime apie tai. O visiems  linkiu semtis patirties iš prikelto kaimo bendruomenės“, – mąstė vicemeras.

Už aktyvumą, gražius sumanymus, kaimo autentiškumo išsaugojimą, tradicijų atgaivinimą keliems itin aktyviems bendruomenės nariams jis įteikė Savivaldybės mero Mindaugo Sinkevičiaus ir administracijos padėkas bei suvenyrus. Dešimtmečio proga dovanos skirtos bendruomenės vadovui V. Bagdonui, Upninkų seniūnei Lolitai Nekrošienei, įsikūrusiai Vyšnialaukyje ir tapusiai dešiniąja pirmininko ranka, Irenai ir Mindaugui Karalevičiams bei šiame nuostabiame kampelyje sodybą puoselėjančiam olimpinių žaidynių čempionui, irkluotojui Vladui Česiūnui.

Svečių mintys

Pasveikinti bendruomenę atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Rimantas Sinkevičius Vyšnialaukio pavadinimą palygino su P. Čechovo pjese „Vyšnių sodas“. „Prisiminkime, kokie jausmai užplūdo herojus, matant iškirstą sodą. Vyšnialaukio kaimas – priešingybė iškirstam sodui, nes kaimas atkurtas, suburta veikli bendruomenė. Kaimynystės ir bendrystės nostalgija traukia prie gerų darbų. Jei Lietuvoje turėtume neužterštą gamtą, sutvarkytą aplinką, jaustumės kitaip. Linkiu „nepasigauti“ koronaviruso, bet ir toliau sirgti nepagydoma bendrystės liga – kurti, pasėdėti prie laužo, išgerti vyno, sutrenkti polkutę. Būdamas čia, jaučiuosi laisvai ir esu laimingas“, – neslėpė parlamentaras.

Rajono Savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė prisipažino, kad šis kampelis turi galingą traukos jėgą. „Džiaugiasi širdis, nes Vyšnialaukio bendruomenė atliko fatališką darbą. Vadinasi, sėkmę lemia ne žmonių skaičius, bet jų noras kažką padaryti. Džiaugiuosi jūsų bendruomene – savo buvimu ir veikla parodėte, kad esate šio unikalus kampelio patriotai. Išlikite tokie“, – linkėjo viešnia.

Rajono poezijos klubo „Šaltinis“ atstovai Albinas Pavasaris, Valentina Kašauskienė, Aloyzas Vaznaitis ir šių eilučių autorė pagarbą ir bičiulystę Vyšnialaukio kaimui išreiškė deklamuodami savo poezijos posmus, o kiekvienam kiemui dovanojo po naująjį almanachą „Už tų langų“.

Nauji akcentai

Bendruomenės veiklos dešimtmečiui skirtos šventės metu išryškėjo nemažai naujų akcentų. Vienas jų – Vyšnialaukio erdvėje vykusios šv. Mišios, kurias aukojo kun. Giedrius Maskolaitis. Kitas labai svarbus momentas – šios bendruomenės liaudies kapelos „Savi“ atliktas himnas pagal G. Grigaravičienės sukurtus žodžius. Daugelį nustebino ir nauja, didelė scena, iškilusi renginio išvakarėse.

Šventės vedėja ir aktyvi bendruomenės veikėja G. Grigaravičienė pasidžiaugė, kad per dešimt metų atsirado daug sambūrių, norinčių draugauti su Vyšnialaukiu. „Šis kaimas vilioja ne tik mūsų rajono, bet ir kituose kampeliuose veikiančias bendruomenes. Per dešimtmetį daug kas pasikeitė, bet, manau, pokyčių atsiranda ir tą pačią akimirką, nes kiekvienas žmogus pasiūlo gerą idėją, kuri mus verčia kažką keisti ir veikti kitaip. Tarkime, kad ir ši scena. Prieš savaitę pirmininkas Valdas sugalvojo, kad reikia pastatyti naują, nes pirmoji buvo nedidelė, o kasmet svečių sulaukiame vis daugiau. Ir ką manote? Su padėjėjais jis pastatė šį statinį, – dalijosi mintimis Gražina. – Turime pavėsinę, kur žmogus gali pasivaišinti, praleisti laiką, tiesiog pailsėti. Kaip matote, kaimo teritorija yra didelė, atvykusiuosius džiugina nuostabaus grožio skoningai sutvarkytais kampeliais, gėlių žiedais. Ši erdvė yra traukos oazė, traukianti ir viliojanti bendraminčius iš įvairių kampelių. Ir šiandien atskubėjo atstovų iš Vaivadiškių, Bukonių, Barupės, Sangailų, Naujasodžio, Batėgalos, Jonavos vietos veiklos grupės, kitų vietovių. Bičiulių ratas plečiasi.“

Pašnekovės manymu, rengiantis šventėms, nemažai laiko atima užkulisiniai darbai. Gražina pasigenda bendruomenės namų, jau dabar pradedama mąstyti apie jų statybą. „Būtų labai gerai turėti patalpas bendruomenės reikmėms. Tai ateities klausimas. Šios vasaros palydos – penktoji šventė Vyšnialaukyje. Atvirai kalbant, tai mums tapo įpareigojimu, nes žmonės laukia smagių pasibuvimų, o mes, tie organizatoriai, stengiamės, kad visiems būtų linksma“, – sakė ji.

Jubiliejinį renginį paįvairino ne tik įvairūs šokių kolektyvai, kapelos, bet ir veikė loterija, o laikina krautuvėlė viliojo patraukliais paveikslais, marškinėliais, kitokiomis grožybėmis, kurias atgabeno Karalevičių giminaitė. Visa teritorija kvepėjo šiupiniais, košėmis, troškiniais, kuriuos čia pat gamino bendruomenės kulinarai.

Irena BŪTĖNAITĖ

Danutės Kasparavičienės nuotr.

 logo srtrf

Web Analytics