Grupinė paroda “Užkerėti landšaftai”

Antradienis, 18 August 2020 15:45 Parašė 

Žeimių dvaro sodyba, Aikas Žado Laboratorija, Nematomo Žmogaus Kinoteka

2020.08.29-2020.09.30

Parodos atidarymas įvyks 2020 m. Rugpjūčio 29 d. 18.30 val.

Vėliau, parodos lankymaskiekvieną Šeštadienį-Sekmadienį (Rugpjūčio 30 - Rugsėjo 27 d.) nuo 12 iki 18 val., arba kitomisdienomis pagal išankstinį susitarimą šiuo tel. nr.: +37061002855 arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .

Dalyvaujantys menininkai: Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė, Ieva Lygnugarytė, Rūta Vėbraitėir Sofia Bordin, OFF2Ensemble, Domas Noreika ir Enrika Stanulevičiūtė, Urte Kat.Parodos kuratorė: Eglė AmbrasaitėParodos architektas: Domas Noreika

Parodos koordinatorius:

Rokas Vaičiulis

Parodos dizainerė:

Gailė Pranckūnaitė

Parodos atidarymo metu (2020.08.29):

18.30-19.15 p.m - Urte Kat (“Chroniška pasaka”, mados šou/performansas)

19.30-20.30 p.m - Dorota Gawęda and Eglė Kulbokaitė (video), OFF2Ensemble (trumpametražisfilmas), Rūta Vėbraitė and Sofia Bordin (video), Domas Noreika and Enrika Stanulevičiūtė(ksperimentinė, pažintinė instaliacija).

20.30-21.30 p.m - Ieva Lygnugarytė (meninės knygos pristatymas “An Ode to Me and MyUnborn Children” (vert. iš angl. k. "Odė sau ir savo negimusiems vaikams") + video ekranizacija"Party" (vert. iš angl. k. "Vakarėlis"))

“Užkerėti landšaftai”

Kadaise gyveno žmogus, kuris rekomendavo kitam aukštesnį rangą turinčiam žmogui, jog labiaunaudinga yra karaliauti kai tavęs bijo, o ne kai tave myli. Patriarchatinis valdymas ir privatussusiskaldymas sužydėjo. Pamažu nyko švelnumas. Ar mes linkę mylėti vienas kitą, ar esamelinkę užmegzti santykius vienas su kitu, tarp žmonių, ir ne-žmogiškųjų būtybių, turint tokiąperspektyvą? Aš sutinku su Hardt, kuris sako, jog “dažnai, kai žmonės kalba apie režimusparemtus neapykanta, iš tiesų jie remiasi tam tikra meilės rūšimi” (Hardt 2014). Bet, kaip jis irpabrėžia, tokia meilės išraiška yra baisinga, besiremianti vienodumo praktika, kur vienas myli tiktą, kuris yra panašus į juos. Tokia meilės idėja nubraukia skirtumus, kad būtų sukurtas netikrasvienodumo jausmas, tokia vienybė kaip, pavyzdžiui, baltųjų viršenybė, nacionalizmai ir įvairūsreliginiai fundamentalizmai, ir, dar labiau sutvirtina iš jų išsikerojusius socialinius, ekonominiusbei kultūrinius santykius. Visuomenė atrodo taip, lyg iš jos būtų atimta, kažkas esminio, netnesuvokiant, kas yra tai, ko jai trūksta. Taigi, kas tai yra, ar visgi reiktų klausti - kokios yra kitosmeilės galimybės; kokie yra galimi meilės ryšiai tarp (neatskiriant ir neišskiriant) kūno, proto ir sielos sąsajų, susipynusių, susijusių tarprūšinių santykių? Ar „užburta sala“, kaip Bourdieu kartąpavadino meilę, yra „uždaras ir tobulai autarkiškas pasaulis, kuriame vyksta nenutrūkstamistebuklai“, ir „kurį galima išgelbėti iš ledinių apskaičiavimo, smurto ir savi-interesų vandenų“(Bourdieu 2001: 109)?

Šios parodos kuratorė neturi atsakymų. Kaip aš galėčiau diagnozuoti tai ką galima tik pajausti?Meilė yra skirtinga patirtis mums visiems, neišmatuojama kelionė, kuri suklesti be priežasties,nežinomomis kryptimis.

Kai tu bandai užklausti klausimų meilės tema - tai kaip tam tikra talpykla - išjausti duomenys,neaprėpiamas debesų archyvas. Ten yra mamos ir tėvo figūros, tėvynių ir kraštovaizdžių vizijos,mašinos, ginklai, prievartos formos, mirtini karai ir ligos, juoko dulkės, tirpstantys prisilietimai,sudaužytos širdys, šmėklos. Yra kalba. Randai. Vartojimas. Taip pat yra ir magija, jautrumas,švelnumas, atleidimas, viltis.

Aš liečiau tave tau nežinant, kai tu buvai labiausiai pažeidžiamas, kol miegojai. Aš stebėjaumūsų susipynusias rankas, susiviniojusius kūnus; švelniai judėdama pirštais, glosčiau tavoplaukus, tavo odą, zigzagais, jausdama oro panosėje šilumą, šnypšdėjau neištardama ne-kūniško‘aš tave myliu” pažado. Aš atsiribojau nuo to, kas, mano manymu, tu turėjai būti, tuo pačiuatsikratydama man priskirto identiteto. Tu negalėjai stebėti šio proceso. Jis tekėjo kaip upė, taibuvo nuolatinis tapsmas.

Atsisakydama sentimentalumo ir meilės romantizacijos, kurie, skaitytojui vis dar gali rodytis šioteksto eilutėse, parodos kuratorė mano, kad meilė yra ontologinė būklė, ontologinė galia, kurikeičia tave ir per santykius su kitais, kaip veikimo būdas, taip pat gali perorientuoti ir visuomenę.

Taigi, laikydama meilę pagrindine gija grupinės parodos “Užkerėti landšaftai” koncepcijai,kviečiu pamatyti „skirtingas, unikalias, neatkartojamas, nepastovias ir svetimas“ (Badiou 2012)meilės, santykių ir intensyvumo perspektyvas, atklydusias iš skirtingų ‘kelionių’, skirtingospatirties, skirtingų menininkų. Pabandykime patirti meilę ir visa, kas ją supa, kartu, savuoseskirtumuose.

"Užkerėti landšaftai” yra projekto “Nematomo Žmogaus Kinoteka 2020: intensyvumai” dalis.Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.

Web Analytics