Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Rajono naujienos

Didėjanti vilkų populiacija kelia nerimą ir ūkininkams, ir grybautojams

Penktadienis, 17 July 2020 10:10 Parašė 

Lietuva, kaip ir visos Europos šalys yra pasirašiusi Berno konvenciją, kuria vilkus, kaip nykstančią rūšį, įsipareigojo ne šaudyti, o saugoti. Tačiau, stodama į Europos Sąjungą, mūsų valstybė išsiderėjo išimtinę teisę medžioti plėšrūnus, nes jų daroma žala rodė, kad vilkų populiacija smarkiai didėja. Pastaraisiais metais itin didelį susirūpinimą kelia jų išpuoliai kaimo teritorijose. Apie situaciją mūsų šalyje ir Jonavos rajone kalbamės su medžiotojais ir kitais šios srities žinovais.

Pavojinga situacija

Prasidėjus grybavimo ir uogavimo metui, daugelis gyventojų traukia į miškus rinkti šių gėrybių. Tačiau žiniasklaidoje pasirodantys faktai apie vilkų išpuolius kaimų teritorijose baugina žmones. Ūkininkai, stengdamiesi apsaugoti savo gyvulius, imasi įvairių priemonių – aptveria aukštomis tvoromis, įrengia elektrinius piemenis, įsigyja sarginių šunų.  Bet plėšrūnams tokie aptvarai nėra kliūtis – juos peršoka, o užuodę paukščio ar avies kvapą, išdrįsta įsliūkinti į kiemus ir egzekucijas vykdyti net po gyventojų langais.

Žiniasklaida skelbė, kad Kėdainių rajone vilkai surijo kiemsargius šunis, šių metų gegužės mėnesį šis plėšrūnas užpuolė ūkininką, kuris riksmais mėgino išgelbėti ėriuką iš žvėries nasrų. Prieš porą metų šeši plėšrūnai buvo įsisukę į Bukonių seniūnijos kaimus, kur papjovė kelias ūkininko avis. Kėdainietė moteris pasakojo savo akimis mačiusi vilką Babėnų miške. Keižionių krašte (Upninkų sen.) vilkai sudraskė žemdirbio laikomą veislinį ožį, atsigabentą net iš užsienio. Tai tik keli atvejai, patvirtinantys augančią šių plėšrūnų populiaciją, sąrašą būtų galima tęsti.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pernai vilkai papjovė 1802 ūkinius gyvūnus. Šis skaičius, matyt, būtų daug didesnis, jeigu visi nudaigotų gyvulių šeimininkai būtų pranešę apie įvykį.  

Žmonės baiminasi, kad neatsitiktų dar didesnė tragedija ir žvėrių aukomis netaptų mažamečiai vaikai, vaikštinėjantys pamiškės sodybų kiemuose. Nors situacija kasmet darosi vis pavojingesnė, Lietuvoje veikiančios visuomeninės aplinkosaugos organizacijos prieštarauja medžioklės kvotoms, ragina ūkininkus akyliau saugoti laikomas bandas, medžiotojus vadina beširdžiais ir t. t.

Laksto gaujomis

Prieš dešimtmetį Lietuvoje per medžioklės sezoną buvo leidžiama sumedžioti po 40 vilkų. Paskui šis skaičius didėjo iki 60. 2019–2020 m. medžioklės laikotarpiui buvo nustatytas didžiausias per paskutinius 15 metų šių laukinių žvėrių sumedžiojimo skaičius – 120.  Tačiau medžioklė baigėsi nesulaukus jos pabaigos – per kelias savaites limitas buvo išnaudotas. Tai tik paliudija vilkų populiacijos didėjimą. Ateinančiam sezonui, kuris prasidės šių metų spalį, sumedžiojamų vilkų limitas padidintas iki 150.           

Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis, nuo 2014-ųjų sumedžiojamų pilkakailių skaičius kasmet atitinkamai augo – nuo 38 jis pakilo iki 122 vilkų praėjusio sezono metu. Jonavos rajono miškuose 2018–2019 m. sumedžiotas vienas, o pernai lapkričio ir gruodžio mėnesiais Žeimių seniūnijoje – trys vilkai.

Anot Jonavos rajono medžioklės žinovo žuvininko Viktoro Piskunovo, faktai rodo, kad vilkų daugėja. „Prieš keturiasdešimtmetį mūsų krašte slampinėjo tik keli vilkai, o dabar jų suskaičiuotume apie kokį pusšimtį. Pavyzdžiui, pernai varomosios medžioklės metu pro medžiotojus pralėkė visa jų gauja, Žeimių seniūnijoje medžiojusiems vyrams pavyko sumedžioti tris. Populiacijos augimą rodo ir vis dažnesni šių plėšrūnų „apsilankymai“ ūkininkų valdose. Papjaunamos avys, ožkos, kiti gyvuliai, yra nukentėjusių sodiečių, kurie dėl praradimų niekur nesikreipė. Aplinkosauginių organizacijų prieštaravimas medžioklės limitui yra nesuderinamas su realia situacija. Kam medžiotojui šauti tą vilką – nei kailio, nei mėsos? Bet yra tokios medžioklės taisyklės, ir kito kelio, siekiant išvengti didesnių bėdų, čia nėra“, – sako V. Piskunovas.

Jis priduria, kad šie plėšrūnai naikina mažus lūšiukus, jų grobiu tampa bebrai, stirnos, kiti elniniai laukiniai gyvūnai.

Stirnos – pagrindinis grobis

„Vilkas – migruojantis žvėris, ieško tankumynų ir moka slėptis. Bet jeigu kaimuose žmonės jau pamato vilkus, kaip, sakykime, stirnas, vadinasi jų yra daug. Panoterių pusėje, Upninkuose šių plėšrūnų yra. Žeimiuose ir nufotografuota, ir sumedžiota, ne išimtis ir Kulvos miškai, o Naujasodžio pusėje net žinau jų buveinę. Apie Užusalius jų taip pat pakanka. Kadangi tai yra migruojantys žvėrys, negalėčiau paminėti nė vienos seniūnijos, kur jų nebūtų. Apie jų agresiją byloja ir užpuolimų atvejai: užpernai užregistravome 10 atvejų, pernai vieną, šiemet kol kas dar nepasitaikė nė vieno. Laimei, mūsų rajone nenukentėjo žmonės“, – dalijasi nuomone Žemės ūkio skyriaus vedėjas, medžiotojas Jonas Marčiukaitis.

Pašnekovas primena, kad prieš kelerius metus rajone itin padaugėjo stirnų, kurių pulkelius buvo galima pamatyti laukuose dienos metu. „Šie padarai yra gražūs, tad medžiotojai net ir jų medžioklės sezono metu ne visada taikosi į jas, – sako jis. – Medžiotojai normalūs žmonės ir nenori, kad sumažėtų žvėrių. Bet vis tiek esame kaltinami net ir dėl šernų gausos, o paskui ir kilusio jų maro. Kasmet daugėjo elninių žvėrių, nes iš tikrųjų ne kiekvienam medžiotojui kyla rankas juos sumedžioti. Pernai ir užpernai matydavome jų būrius. Šiemet šių gražuolių yra daug mažiau. Ir tai suprantama, nes stirnos – pagrindinis vilkų grobis. Jos yra tarsi lakmusas, analizuojant vilkų populiaciją. Dar reikėtų pridurti, kad po maro padaugėjo šernų gaišenų ir silpnų šios rūšies ilganosių. Tai taip pat susidarė geros sąlygos daugintis vilkams.“

Žvėrims patinka ramybė

Medžiotojai teigia, kad Panoterių, Bukonių miškuose gyvena nemažai lūšių. Tai esąs itin atsargus gyvūnas, vengiantis žmogaus, todėl jį pastebėjus galima neabejoti – lūšių yra daug. Tačiau vilkų populiacijos augimas turėjo įtakos ir šioms laukinėms katėms – dabar jų sumažėjo. „Vilkas lūšies nesudrasko, bet išveja iš miško, tik jaunikliai tampa aukomis. Tai konkurencija žvėrių pasaulyje, siekiant užsikariauti savo valdas. Visi žvėrys turi savo plotus. Vilkai gudrūs plėšrūnai, norėdami ramybės, išveja konkurentus ir saugo savas teritorijas, laukdami jų sugrįžtant“, – aiškina patyręs medžiotojas.J. Marčiukaitis pabrėžia, kad net medžiotojai stengiasi nekelti triukšmo, medžioti be varovų. Traktorių ir miško kirtėjų keliami garsai gąsdina žvėris, gena į šabakštynus, kurie tampa jų slėptuvėmis. Civilizacijos pasaulio žengimas į girias, jas iškertant, kenkia ir faunai, ir visai gamtai.

„Jeigu vilkas mažai slepiasi ir leidžiasi būti matomas, nebijo žmogaus, tai jis yra pavojingas. Nemanau, kad šis plėšrūnas užpultų grybautojus ar uogautojus. Patarčiau nesivežti į mišką šunų ar kitokių naminių gyvūnų, vaikščioti ne po vieną, bet pulkeliais“, – pataria J. Marčiukaitis.

Buvęs Jonavos miškų urėdijos urėdas, medžiotojas Rolandas Skuja atkreipia dėmesį, kad sveikas vilkas tikrai nekels grėsmės, nebent pasitaikytų pasiutlige sergantis žvėris. „Užusalių miškuose slampinėja vilkų,  bet nereiškia, kad jie čia gyvena – gal tie patys žvėrys nukeliauja į Gaižiūnus ar kitas miškingas vietas. Juk 40 kilometrų vilkui – ne lankstas. Visai tikėtina, kad grybautojas ar šiaip gamtos mylėtojas nė nejuto, kad jį  stebėjo vilkas. Šie plėšrūnai yra ganėtinai gudrūs ir atsargūs. Bet, einant į mišką, krepšyje nederėtų neštis vištos ar ėriuko“, – pokštauja R. Skuja.

Irena BŪTĖNAITĖ