Paskelbtas Rajono naujienos

Miestelį pagyvino nauji meniniai akcentai

Ketvirtadienis, 09 July 2020 13:48 Parašė 

Tradicinėje Žeimių miestelio šventėje, skirtoje Karaliaus Mindaugo karūnavimo (Valstybės dienos) datai paminėti, susirinko gražus būrys dabartinių ir buvusių šio miestelio gyventojų, kraštiečių, svečių. Šiemet renginio pagrindinis akcentas – atminimo lentos, skirtos skulptoriui Konstantinui Bogdanui, atidengimas.

Pirmiausia, kaip ir visada, susirinkta Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje. Čia neseniai į šiuos maldos namus paskirtas kunigas klebonas Rytis Gurkšnys aukojo mišias už miestelio gyventojus – gyvus ir mirusius, taip pat iškeliavusius. Daug džiugių akimirkų išgyveno po mišių dar nesiskirsčiusieji. Mat tuoj pat sakralioje erdvėje nuskambėjo Jonavos kultūros centro mišraus choro „Žemyna“ (vad. Violeta Michelkevičienė) atsivežtos dainos. Šis kolektyvas miestelyje – ne pirmą kartą, tad džiugūs susitikimai pratęsti seniūnijos patalpose, į kurias pakvietė seniūnas Faustas Pilipavičius ir bendruomenės pirmininkas Gintaras Stašionis. Choristai, kultūros atstovai apžiūrėjo prieš keletą metų administracinio pastato antrame aukšte įkurtą kraštiečio K. Bogdano memorialinį muziejų, kuriame galima žavėtis ir profesoriaus autentiškai eksponatais, ir vaizdine įvairių jo sumanymų įvairove.

O štai memorialinė lenta – seniai kraštiečio Kazio Mackevičiaus ir kraštotyrininko Artūro Narkevičiaus vaizduotėje kirbėjusi svajonė. Iš pradžių manyta, kad tinkamiausia jai vieta – buvęs Kosakovskių dvaras, kur 1926 m. gimė talentingasis Konstantinas. Vėliau persigalvota: tada reikėtų begalės kitų istorinį atminimą įamžinančių lentų. Kita vertus, skulptorius juk gimė ne išlikusiame dvaro pastate, čia tarnavusiems Bogdanams šis objektas niekada nepriklausė. Galiausiai idėjos sumanytojai pasirinko ganėtinai optimalų variantą – pritvirtinti meninį akcentą miestelio centre, ten, kur kasdien nestinga žeimiečių ir keliautojų, kur praverti duris kviečia ir nedidelis muziejus.

„Ši lenta – ne atsitiktinis sumanymas. Profesorius savo tėviškę, mūsų miestelio centrą, papuošė dailiais kūriniais, jis svajojo palikti čia ir gilesnį pėdsaką“,- prisiminė bendravimo su skulptoriumi akimirkas seniūnas F. Pilipavičius. Jis, be kita ko, padėkojo ir idėjos bendražygiams už netradicinius sumanymus, buvusiai Krašto muziejaus direktorei Reginai Karaliūnienei ir dabartinei vadovei Daivai Petrikėnienei – už padrąsinimą, paramą eksponatais.

„Net ir neužėjus vidun, prie šios lentos galima daug pasakoti. Ateičiai galėtume pasvajoti ir apie kraštiečio atminimui skirtą menininkų plenerą“,- svarstė A. Narkevičius.

Memorialinės lentos autorius  Kęstutis Krasauskas, atvykęs net iš Pasvalio rajono, patikino, kad neatsitiktinai ėmėsi minkyti šamotinio molio masę, vildamasis išgauti kažkokią meninę formą. Jis, pasirodo, dar studijų metais, domėdamasis amato plonybėmis, susipažino su profesoriumi, padėdavo jam dirbtuvėse įgyvendinti  kūrybinius projektus. „Nuo šiol Žeimiai man tapo atviri, ačiū, kad ir jūs, tokie įdomūs ir išradingi, čia esate“,- sakė pasvalietis.

„Mano rankose – akmuo su užrašu, menančiu prieš 610 metų vykusį Žalgirio mūšį. Jo didysis brolis, sveriantis 12 tonų, jau nugabentas į Griunvaldą ir liepos 14 – 15 dienomis bus atidengtas, pašventintas. Ten tą atminimą bylos užrašas lenkų ir lietuvių kalbomis. Įdomu, kad ir pats Bogdanas kadaise ten pasigedo kunigaikščio Vytauto. „Kaip tai galima, - sakė jis, - Jogailos skulptūra mūšio vietoje puikuojasi, o Vytauto nėra“. „Lipdykite, tik ne didesnį už Jogailą“,- pagaliau leido tenykštė lenkų valdžia. Netrukus skulptorius įvykdė savo pažadą, ir dabar Vytauto biustas – ten, šalia Jogailos. O jo kopija – štai čia, memorialiniame muziejuje“,- pasakojo nuo pat vaikystės žeimietis, dabar Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos garbės vadas Kazys Mackevičius.

Dar akimirka, ir klebonas R. Gurkšnys pašventino šį „žmogaus rankų“ kūrinį, išreiškė viltį, kad jis ilgai žeimiečiams bylos, primins, tarnaus. O miestelio šventę priėmusiame mokyklos - daugiafunkcio centro stadione nestigo dainų, sportinio azarto, tautodailininkų ir amatininkų knibždesio. Šventės organizatoriai nepamiršo ir Jonavos, netrukus sutiksiančios savo 270 metų jubiliejų. Jai paskirta 270 savo rankomis išraižytų, išdažytų gėlių žiedų, užėmusių stadione visą sieną.

Marius Glinskas

Skaistvilės Narkevičiūtės nuotraukos.      

Atnaujinta Ketvirtadienis, 09 July 2020 13:55
Web Analytics