Birželio pabaigoje pasirodė vienuoliktas Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ numeris, kurį leidžia rajono Savivaldybės viešoji biblioteka. Redakcinė kolegija, vadovaujama Vytauto Venckūno, pasaulinės viruso COVID-19 pandemijos metu buvo priversta dirbti karantino sąlygomis ir medžiagas spaustuvei pateikti nuotoliniu būdu. Tačiau, anot redaktoriaus, metraštis skaitytojus pasiekė laiku ir patrauklumo neprarado.

Datos ir žmonės

Šiemet minime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Mintimis apie šios datos svarbą, laisvės sampratą dalijasi Jonavos rajono savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Jo įžvalgas lydi fotografijos, kuriose užfiksuotos Sausio 13-osios, Vasario-16-osios ir Kovo 11-osios įvykių Jonavoje akimirkos.

Tą pačią temą „Datos ir žmonės“ išplečia informatyvi ir išsami medžiaga „Jonavos savivalda pirmaisiais nepriklausomybės metais“, apžvelgianti savivaldos kūrimosi laikotarpį nuo 1918 m.  Jos autorius V. Venckūnas, rengdamas straipsnį, vadovavosi archyvuose esančiais dokumentais, „Lietuvos aido“, „Naujosios gadynės“, „Laisvės“ publikacijomis. Skyriuje „Pirmosios nepriklausomos Lietuvos vietos savivaldos tarybos Jonavos valsčiuje 1920 m.“ supažindinama su pirmųjų savivaldybių rinkimų balsavimo procedūra, kuri visiškai skiriasi nuo šiandienės. Toliau autorius išvardija pirmosios Jonavos valsčiaus tarybos narius, pateikia Jonavos miesto tarybos išrinktųjų sąrašą, kurį sudarė tik 9 asmenys. Beje 45-erių m. Jeronimas Ralys tapo pirmuoju Jonavos miesto savivaldybės tarybos pirmininku. Tokia buvo savivaldos kūrimosi pradžia. 

Pristatydamas tolimesnius istorinius ir politinius įvykius, autorius ateina iki 1990-ųjų, pateikia daug politiniuose įvykiuose dalyvavusių asmenų pavardžių, išvardija 1990–1995 m. Jonavos rajono tarybos deputatus, straipsnį iliustruodamas to laikmečio nuotraukomis. Deja, kai kurių politikos veikėjų tarp gyvųjų jau nebėra, apie juos liudija tik nuveikti darbai ir parašai ant dokumentų.

Jubiliejinės sukaktys

Rubrikoje „Jubiliejai“ supažindinama su įvairiomis asmenybėmis, kurioms šiemet sukako ar būtų sukakę jubiliejinės datos. Dramaturgo, poeto, tremtinio, kun. Juozapo Katino, 19 metų dirbusio klebonu Kulvos Švč. Mergelės Marijos parapijoje, nelengvą gyvenimą aprašo Jonavos viešosios bibliotekos Kulvos filialo vyresnioji bibliotekininkė Vita Radionovienė.  Kun. J. Katinas mirė 1985 m. vasario 14 d. ir yra  palaidotas Kulvos bažnyčios šventoriuje.

Publikacijoje „Meniškos sielos tėvas“ dr. Jonas Butkevičius pasakoja apie savo tėtį dailininką, tapytoją, medžio drožėją Praną Butkevičių, kuriam šių metų vasarį būtų sukakę 100 metų. 1975-aisiais atsikėlęs gyventi į žmonos Janinos tėviškę Dumsių k. (dabar Dumsiškių k.), jis atsidėjo tapybai ir medžio drožybai. „Tėvas drožė koplytstulpius visai Lietuvai. Vienas jų, Šv. Jono, ir šiandien saugo sodybą Dumsiškiuose. Paminklas „Solo giminei“ (Kaunas, Petrašiūnų kapinės) ir kryžiai – vieni gražiausių jo drožti kryžiai Ruklos kaimui bei Sąjūdžiui (1989 m.). Pastarasis taip pat stovi sodyboje Dumsiškiuose“, – rašo publikacijos autorius.

Straipsnis „Kiekvienam žmogui savas likimas“ pasakojama apie Upninkėlių kaime gyvenantį devyniasdešimtmetį Bronių Sedlecką – drožėją, dainininką, kulinarą, grožio puoselėtoją. „Taurostoje“ publikuojamos išsamios medžiagos apie žurnalistus Marių Glinską ir Ireną Nagulevičienę, pavasarį pasitikusius savo jubiliejinius gimtadienius.

Publikacija „Bajorystė – ne vien suaugusiųjų žaidimai“ dedikuojama kultūros veikėjo Kazimiero Mackevičiaus, kilusio iš Žeimių, 70-mečiui. Straipsnio autorius M. Glinskas, herojaus bendraklasis, vaizdingai pasakoja apie mokslo metus Strebeikių pradinėje, vėliau Žeimių vidurinėje mokykloje, gero ir nuoširdaus bičiulio Kazimiero triūsą vadovaujant Lietuvos technikos bibliotekai, keliones motociklu ir pėsčiomis. 2014 m. spalio 4 d. Vilniaus karališkosios bajorų sąjungos  vadas Kazimieras Mackevičius  buvo inauguruotas Šv. Kazimiero ordino riteriu. Dabar jis – Vilniaus krašto bajorų garbės vadas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos garbės bajoras.

O štai technikos mokslų daktaras Andriejus E. Ancuta dalijasi prisiminimais apie „Azoto“ gamyklą, pradėjusią veikti prieš 55-erius metus.  „1965 m. kovo 5-oji mano atmintyje liko kaip lūžio, palengvėjimo ir savotiško įtampos atoslūgio diena, kai į skystojo amoniako saugyklas ėmė tekėti produkcija. Po 55 metų „Taurosta“ sugrąžino mane į istorinius laikus, mano tėvų miestą, kai prisiliečiau prie pradėjusių gelsti nuotraukų. /.../ Gamyklos leidimo laikotarpio prisiminimų fragmentais norėjau gaivinti mūsų, dar likusių veteranų, atmintį, pateikdamas šį faktų, sentimentų ir sarkazmo mišinį“,  – prisipažįsta straipsnio autorius.

Lietuvos šimtmečio žmonės

Skaitytojus turėtų sudominti ir rubrikos „Lietuvos šimtmečio žmonės“ medžiagos. Skaitytojus turėtų sudominti pasakojimas apie Jonavoje gyvenantį garbaus amžiaus sulaukusį Donatą Kvedarą, 16 metų praleidusį Sibiro tremtyje, akmens anglies kasyklų šachtose. Ištverti ir išlikti Donatui padėjo ne tik stipri fizinė sveikata, bet ir nesenkanti viltis sugrįžti į Lietuvą, kūrybinis išradingumas. Straipsnyje nemažai dėmesio skiriama meilės temai. Šūsnis laiškų, siųstų jo mylimai Birutei, prilygsta M. K. Čiurlionio laiškams Sofijai, jie sudarytų nemenką knygą. Stalčiuose saugomi nuotraukų albumai, atvirukai, daiktiniai eksponatai, kurių vertę žino tik jis vienas – buvęs tremtinys ir politinis kalinys.

Kita medžiaga pasakoja apie Kaušankos k. gyvenusių Jadvygos ir Zigmo Stanevičių, priglaudusių ir taip nuo mirties išgelbėjusių žydaitę Libą, drąsą.  Mergaitę geradariai pristatė kaip savo tolimą giminaitę ir davė jai Leonardos (Lionės) vardą ir savo pavardę. Naujoji tapatybė mergytei leido vėliau lankyti mokyklą kartu su kitais. 2019 m. Stanevičiai buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėtojų kryžiumi, kurį įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Senieji Stanevičiai ir jų vaikai jau ilsisi Anapilyje, tad apdovanojimus priėmė jų palikuonys.

Įdomu ir svarbu

Naujajame leidinio numeryje keletas puslapių skiriama Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ svetainei, kurioje spausdinami eilėraščiai, dedikuoti Jonavai, rugpjūčio mėnesį minėsiančiai 270 m. sukaktį.

Rubrikoje „Ištakos, istorijos, prisiminimai“ dailėtyrininkas, žurnalistas Vidmantas Jankauskas tęsia pasakojimą apie Sąjūdžio veiklą Lietuvoje ir Jonavoje. Straipsnyje „Kaip kūrėme valstybę“ atskleistas įvairių to laikmečio politinių veikėjų požiūris į siekiamą Lietuvos nepriklausomybę.

Publikacijoje „Jonavos viešosios bibliotekos istorija: 1976–2019 m.“ plačiai aptariama knygų šventovės veikla – kasdienybė, renginiai, šventės, straipsnį pagyvina daug nuotraukų su buvusiais ir šiandien dirbančiais bendruomenės nariais.

„Taurostos“ metraštyje yra ir daugiau informacinės medžiagos apie mūsų rajono žmones, įvykius, kultūrą. Šis žurnalas – galimybė pažinti kraštą ir jo žmones, prisiliesti prie tų įvykių, kurie jau tapo istorija.

Pirmą viršelį puošia redaktoriaus V. Venckūno fotografija „Pavasario spalvos“, antrąjį – Janinos Celiešienės drobė „Čia Jonava...“, trečiąjį – Kęstučio Putelio nuotrauka „Mano miestas“. 

Irena BŪTĖNAITĖ