Paskelbtas Renginiai

Joninių šventė atgaivino karantino slėgtą miestą

Ketvirtadienis, 25 June 2020 08:17 Parašė 
A. Reipos ir L. Kulakausko nuotr. A. Reipos ir L. Kulakausko nuotr.

Birželio 23-iąją Jonavoje surengta Joninių šventė šurmuliavo įvairiose miesto erdvėse – nuo amfiteatro iki Neries krantinės, stabtelėdama Chemikų ir Kosmonautų gatvėse, gyventojus viliodama į Sąjūdžio aikštę ar Krašto muziejaus kiemą. Tokį šventinių vietų išdėstymą pakoregavo iki šiol Lietuvoje neatšaukta ekstremali situacija, paskelbta dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos.  Plati geografija sulaužė nusistovėjusias tradicijas, tačiau atgaivino kelis mėnesius karantino slėgtą miestą.

Jonų respublikos vėliava

Prieš penkiolika metų, birželio 23 dieną, Jonava paskelbė įkurianti vienadienę Jonų respubliką, išsirinko savo prezidentą, kurio skelbiami įstatymai galioja tik Joninių šventės metu. Per šį laikotarpį Jonų respubliką valdė trys prezidentai. Garbė eiti šias pareigas rinkimų būdu buvo patikėta Jonui Andriulevičiui, Jonui Kaminskui, bet ilgiausiai, net dvylika metų, prezidento mandatą jonaviečiai patikėjo rajono Garbės piliečiui, buvusiam bendrovės „Achema“ generaliniam direktoriui Jonui Sirvydžiui, kuris, lydimas rajono Savivaldybės mero pavaduotojo Eugenijaus Sabučio, į Joninių slėnį atvyko šventiškai papuošta karieta.

„Noriu nuoširdžiai padėkoti Jonavos kultūros centro administracijai, Savivaldybės vadovams už priimtą drąsų sprendimą surengti šventę, dar nesiliaujant koronaviruso pandemijai, – kalbėjo vienadienės Jonų respublikos prezidentas J. Sirvydis. – Linkiu susirasti paparčio žiedą ir saugoti jį iki kitų Joninių. Tegul tas žiedas skleidžia meilę, pagarbą vienų kitiems, šilumą ir gėrį.“

Mero pavaduotojas E. Sabutis sveikino kultūros centro vadovybę ir visus darbuotojus už ryžtą neatsisakyti Joninių šventės ir žengti itin drąsų žingsnį. „Džiugina ir stebina tai, kad, esant tokiai nedėkingai situacijai, nenuleidote rankų, bet Jonines įvertinote kaip kūrybiškumo iššūkį, nes koncertai vyksta ne tik Joninių slėnyje, kaip būdavo anksčiau, bet ir įvairiose miesto vietose. Gal toks sprendimas lems šventės likimą ir ateinančiais metais“, – samprotavo vicemeras.

Jonas ir Jonienė, kurių vaidmenis atliko Algirdas ir Janina Adomaičiai, dėkojo svečiams už linkėjimus ir sveikinimus, o  prezidentą Joną papuošė ąžuolų vainiku ir pakvietė pirmą kartą Joninių slėnyje iškelti Jonų respublikos vėliavą.

Jonų respublikos vėliavos sukūrimas – JKC direktoriaus Sergejaus Jefimenkos idėja. Jo iniciatyva slėnį ir kitas šventės vietas papuošė dešimtys mažesnio formato analogiškų vėliavų. Šie simboliai suplevėsuos kiekvienais metais Joninių šventės metu.

Muziką lydėjo ugnis

Nuo ankstyvo ryto įvairiose miesto vietose – Joninių slėnyje, Žeimių g., Sąjūdžio aikštėje – „dygo“ mugės dalyvių palapinės, kuriose savo dirbiniais viliojo tautodailininkai, atvykę iš Skuodo, Kauno, Vilniaus, Anykščių, kitų Lietuvos kampelių, rūkytų mėsos gaminių, žuvies, latviškos duonos, sodinukų bei gėlių prekeiviai, drabužių pardavėjai.  Mūsų krašto tautodailininkai  edukacinius užsiėmimus vedė žolynais išpuoštame Krašto muziejaus kieme – čia galėjai pamatyti, kaip Eglė Pečiurienė mezga riešines, Janina Listvina gamina medinius drožinius, Artūras Narkevičius daro stebuklus iš medžio gabalėlių ir t. t.

Kaip ir dera Jonų respublikai, šventėms skirtos erdvės tą dieną įgavo simbolinius pavadinimus. Tarkime, mažuosius miestelėnus viliojo Chemikų gatvėje įrengtas Jonuko kiemelis, kuriame skambėjo vaikų kolektyvų šventinė programa. Pirmą kartą žolynais pakvipo Kosmonautų gatvė, kur iškilo Kupolių kalnas, o fontanų gaivinama Sąjūdžio aikštė pavirto Perkūno valdomis. Visuose kampeliuose skambėjo mūsų rajono meno mėgėjų koncertinė programa, aplodismentų nepagailėta kviestiniams svečiams – Jonavos modernaus folkloro grupei „Aisva“, „QueensofRoses“ dainininkėms, nuotaikingiems „Jonio“ dalyviams.

Saulei nusileidus, jonaviečiai suplūdo į Neries krantinę pasigrožėti šokio ir ugnies reginiu „Vasarvidžio nakties belaukiant“. Undinėms nuplukdžius vainikėlius Neries upe, kelios dešimtys misterijos dalyvių nuskubėjo ieškoti paparčio žiedo. Joninių slėnyje fakyrai uždegė baltų simbolius, išdėstytus ant Rimkų kalno šlaito, surengė ugnies šou, užsiliepsnojo laužas. Susirinkusiuosius žavėjo lazerių ir muzikos derinys, o vidurnaktį Jonų respublikos padangę nušvietė spalvingi fejerverkai.       

Jonaviečiams patiko

Pakalbinti jonaviečiai teigė, kad sprendimas šventę organizuoti ne vienoje vietoje, bet ją išmėtyti po atskiras erdves, jiems patiko. „Atvirai kalbant, nustebau, sužinojusi, kad Joninių šventei paskirta vieta ir Kosmonautų gatvėje. Niekada šito dar nėra buvę. Netoli gyvenantiems garbaus amžiaus žmonėms tikrai bus smagu pasiklausyti kolektyvų koncerto, pabendrauti. Tikrai puikus toks sprendimas“, – mintimis dalijosi Kosmonautų gatvėje gyvenanti Kristina.

Panašią nuomonę išsakė ir Zita iš Birutės gatvės: „Šiemetės Joninės dėl to ir įdomesnės, kad vyksta net keliose vietose. Juk skamba visa Jonava! O kiek pažįstamų gali sutikti, ko neįmanoma padaryti sėdint vienoje vietoje. Šaunuoliai organizatoriai. Norėtųsi, kad ir kitais metais Jonus ir Janinas švęstume ne tik Joninių slėnyje, bet ir kituose miesto kampeliuose.“

„Man labai patinka toks šventinių vietų išdėstymas. Visiška laisvė! Eik ten, kur širdis geidžia. O būdavome priversti kelias valandas sėdėti vienoje vietoje. Suprantu, kad scenarijų pakeitė karantino taisyklės, bet organizatoriams už tokį pasirinkimą galima tik padėkoti. Ačiū jiems už triūsą, kurio, žinoma, prireikė kelis kartus daugiau“, – teigė Lietavos g. gyventoja Janina.

Svarbi kiekviena smulkmena

Žiūrovas visada vertina, kaip sakoma, tik „fasadinę“ renginio pusę, bet neįsivaizduoja užkulisinio darbo, kurį atlieka organizatoriai. Nepakanka vien tik parašyti scenarijų ir surinkti reikiamas muzikines grupes. Kiekvieną šventei parinktą erdvę reikėjo  papuošti Joninių akcentais, pripinti vainikų, prigaminti kupolių, girliandų, o kur dar visos komunikavimo priemonės – elektra, įgarsinimas?   

Pasak S. Jefimenkos, visus vainikėlius, girliandas, kitus šventinius elementus pynė „Bočių“ kolektyvas ir Chemikų veteranų klubo nariai. „Viską darėme patys, savo rankomis, dėkui žmonėms, kurie noriai atėjo mums į pagalbą. Darbų ir rūpesčių tikrai netrūko, bet mes šventę pažadėjome, tai ji ir turėjo įvykti. Po jos analizuosime, ką reikėtų taisyti, keisti, nes pirmą kartą dirbome pagal visiškai naują scenarijų“, – sakė S. Jefimenka, pridurdamas, kad didelės pagarbos ir padėkų nusipelnė JKC filialų vadovai, kolektyvai, kiti darbuotojai.

„Tariame nuoširdų ačiū mūsų centro mėgėjų meno kolektyvams, visų skyrių darbuotojams ir vadovams, sakykime, Teatro, Krašto muziejaus bendruomenėms, įsiliejusioms į šventės organizavimą. Ypatingai dėkojame savanoriams,“, – papildė JKC direktoriaus pavaduotoja Jurgita Serapinė.

Pasak pašnekovų, itin sudėtinga buvo sudėlioti programas, kurios privalėjo veikti laikrodžio tikslumu, be to, kiekviena aikštelė turėjo atitikti jai skirtą temą. „Viskam privalėjome pasiruošti, pirmą kartą iškėlėme naują Jonų respublikos vėliavą, pagaminome pagoniškus ženklus, tris antspaudus, sugalvojome naują logotipą, įrengėme muitines, kiekvienam automobilį vairavusiam Jonui padovanojome po magnetuką, pasveikinome nedidelėmis dovanėlėmis. Tų smulkmenų buvo be galo daug, visas jas turėjome sužiūrėti, suskaičiuoti, tačiau jos suteikė Joninėms šventinės nuotaikos. Mums nepakako žmogiškųjų išteklių, todėl teko samdyti pagalbininkus. Rengdamiesi Jonines švęsti ne vienoje vietoje, siekėme, kad tądien skambėtų visas miestas“, – nauja patirtimi dalijosi J. Serapinė.      

Idėja lūkesčius pateisino – birželio 23-iąją Jonų respublikos sostinė Jonava suskambėjo dar negirdėtais, bet labai maloniais akordais. Ir už tai ačiū Jonavos KC vadovui S. Jefimenkai bei visai jo komandai.

Irena BŪTĖNAITĖ

Atnaujinta Ketvirtadienis, 25 June 2020 08:22
Web Analytics