Paskelbtas Laisvalaikis

„Graži proza“ pelnė kūrėjui dar vieną prizą

Penktadienis, 19 June 2020 15:13 Parašė 
G. Kanovičius su žmona G. Kanovičius su žmona

Neseniai literatūros gurmanus pasiekė dar viena džiugi žinia: kraštiečiui rašytojui Grigorijui Kanovičiui paskirta Londone įsikūrusio prestižinio banko EBRD premija. Šis bankas, jau trečius metus vertinantis meniškai itin brandžius į anglų kalbą išverstus prozos kūrinius, seka 40 šalių literatūros naujoves ir džiugina savo prizais žodžio meistrus, taip pat Jungtinėje Karalystėje triūsiančius jų vertėjus.

2020 m. premijai gauti, be mūsų kraštiečio, tikėjosi garsi vengrų rašytoja Kristina Tot ir rusų prozininkas Guzel Jakinas. Ekspertai nubalsavo už Lietuvos rašytojų sąjungos narį, kurio romanas „Šėtono apžavai“, pernai išverstas į anglų kalbą, narplioja tragišką žydų – Lietuvos piliečių istoriją Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Kūrinyje jautriai reflektuojama tautos dvasia, iš kartos į kartą perduodami papročiai, Šv. Rašto išmintimi sutvirtintos vertybės. Kaip pažymėjo literatūros ekspertai, „Šėtono apžavai“ – tai jaudinantis ir elegantiškas romanas, kurio siužetas klojamas „santūria ir gražia proza“. Laureatas apdovanotas 20 000 eurų prizu, kurį dalinsis su savo talentingu vertėju Izraeliu Eliotu.

Mums, jonaviečiams, įdomu, kad veiksmo vietą savo pasakojimui G. Kanovičius pasirenka vaikystės miestą, kadaise čia savo tautiečių apgyvendintas Žvejų, Klevų gatves, ant kalnelio stūksančias savo senolių kapines, prisimena jų prižiūrėtojus, šių kaimynus, ožkas ir šunis, net retkarčiais užklystančius paminklų griovėjus, policininkus, potencialius išdavikus, tarnavusius okupantams. Beje, žmonių pavardės visur užkoduotos, vietovardžiai netikri, tad jokios dokumentikos, nors vienoje  vietoje ir paminėti Skaruliai, kur esą turtingas dvarininkas galėtų priimti į darbą nuskurdusį žydų amatininką. Tas šiek tiek mitologizuotas, tarsi suaugusio vaiko akimis atkuriamas veiksmas, ta varnų iškranksėta tragedijos nuojauta, galiausiai net susitaikymas su Viešpaties sumanytu scenarijumi – tai ir yra „graži ir santūri proza“, kuri nieko nekaltina, neteisia ir nežeidžia, tik verčia žavėtis autoriaus minčių srautu ir pačiam pamąstyti.

Romanas „Šėtono apžavai“ į lietuvių kalbą buvo išverstas dar 2008 metais (kraštietis savo kūrinius rašo rusiškai), tačiau jo vertėja tokios premijos, kaip jos kolega – vertėjas į anglų kalbą, be abejo, nėra gavusi. Vis tiktai lietuviškai skaityti G. Kanovičių irgi verta – tai savotiška žydų litvakų, gyvenusių tarp mūsų ir su mumis, biblija, atminties sugrąžinimas.. Beje, Jonavos knygyne vėl galima įsigyti paskutinę G. Kanovičiaus knygą „Miestelio romansas“. Šioje itin šmaikščiai ir lyriškai įamžinamos Jonavos realijos, jautriai it spalvotais akmenukais ant kapo atkuriami žydų kultūros prie Neries pėdsakai. Tikėkimės, antras šio kūrinio leidimas Lietuvos knygynuose ilgai neužsigulės ir dar ne vienas skaitytojas mėgausis mūsų miestelio, tapusio nemažu ir garsiu miestu, istoriniais kontekstais.

Marius Glinskas

Web Analytics