Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai nuosprendžiu K. V. pripažino kaltu dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, mažamečui sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. V. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 15.20 val. Kaune, važiuodamas antra eismo juosta nuo Kovo 11-osios gatvės link Birželio 23-osios gatvės, pažeidė Kelių eismo taisykles: artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, pirmoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojus transporto priemonei, privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio su paspirtuku pėsčiojo mažamečio, jį parbloškė, padarydamas kūno sužalojimus, kurie mažamečiui sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Nurodė, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos pilnai nesustojo, nes jokios kliūties nė iš vienos pusės nebuvo, tačiau staiga pėsčiųjų perėjoje pajuto smūgį į automobilio šoną. Nesuprato kaip ir iš kur atsirado vaikas, nes jis jo tikrai nematė. Manė, kad ir vaikas jo nematė, per perėją galėjo pasispirti paspirtuku, nes einant, tokio smūgio negalėjo būti. Nurodė, kad vaiko judėjimo greitis turėjo įtakos įvykio kilimui. Jei vaikas ėjo, tai judėjo greitai, arba bėgo, dėl to jis jo nepastebėjo.

Teismas pripažino, jog ar mažametis paspirtuku važiavo ar jį vedėsi - esminės reikšmės neturi: "Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta, kad asmuo, kirsdamas pėsčiųjų perėją, privalo vestis paspirtuką, o ne juo važiuoti, kaip antai, toks draudimas aiškiai nurodytas dviračių vairuotojams" - nuosprendyje konstatavo teismas.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, liudytojų parodymais, padarė išvadą, kad, jeigu K. V. būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. artėdamas prie perėjos būtų sulėtinęs greitį ir sustojęs bei praleidęs pėsčiąjį, nebūtų įvykęs eismo įvykis bei padarytas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam.

Teismas K. V. paskyrė 3500 Eur baudą. Taip pat nuosprendžiu jam atimta teisė vairuoti vieneriems metams. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad K. V. ankščiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, vairavo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą.

Teismas nukentėjusiosios - mažamečio mamos civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Draudimo bendrovė turės atlyginti nukentėjusiajai – mažamečio mamai 3450 eurų neturtinę žalą, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, siekė nukentėjusiojo ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgė į teismų praktiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Vaiva Milkeraitienė

Teisėjo padėjėja, atliekanti Teismo pirmininko padėjėjos (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene) funkcijas Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių rūmuose