Paskelbtas Renginiai

Darbai turi savo likimą

Antradienis, 16 June 2020 10:50 Parašė 

Jonavos kultūros centro Meno galerijoje iki liepos 1 dienos vyksta VDA Kauno fakulteto Tapybos katedros bakalauro ir magistro studentų Dainos Maslauskaitės, Saulės Šaltytės, Samantos Augutės ir Medeinės Revuckaitės baigiamųjų darbų paroda.

Mane labiausiai domino jaunųjų tapytojų darbai ir temos. Ar tai bus atspindžiai senosios tapybos, istorinių sakralinių vietų? Ar tai bus šiuolaikiniai daiktai neturintys savo istorijos? Ar yra pasikartojimų tarp dėstytojo ir studento darbų? Ar išmoko studentai perteikti savo išmintį supinant vidinį ir išorinį pasaulius. „Aš nežinau, kada žmogus tampa dailininku. Išmokus piešti, nebūtinai juo tampama. Gal dailininkas – tai pozicija gyvenime? Pozicija daikto, reiškinio ar situacijos atžvilgiu. Problema tą poziciją surasti ir išlaikyti“ – prof. Arūnas Vaitkūnas (1956-2005).

Jaunosios tapytojos baigiamiesiems darbams atrinko motyvus, susijusius su autobiografinėmis, simbolinėmis, archetipinėmis užuominomis. Daugelyje paveikslų realūs motyvai, atpažįstami, matomi rašmenų ženklai, įdomios paveikslų struktūros, formos, spalvos ir faktūros. Dabartiniame kontekste, kai kasdienybė nebėra tokia, kokia buvo iki pandemijos, manau darbai ypač aktualūs, nes skatina kartu su menininkėmis ieškoti paprastų, bet prasmingų akimirkų dienose, įgavusiose baimės, savikontrolės, laukimo atspalvį.

Man labai įstrigo darbas apie žemiško gyvenimo laikinumą... Medžiagoje matome tušu sulietus, vos įžiūrimus moters kontūrus, vaizdas kelia šiurpulį. Šį jausmą sustiprina, dar labiau, kai pamatai ant galerijos sienos rodomą filmuotą ištrauką apie šį darbą. Gamtos apsuptyje jis padžiautas tarp beržų...Stebint vėjyje besiplaikstantį objektą, norisi įsivaizduoti,  kad tai gal buities daiktas ar teatro rekvizitas. O gal..?

Daina Maslauskaitė. Bakalauro darbas „Aš. Mes. Pasaulis“. „Mano kūryba – tai visuma jautrių vidinių atradimų ir simbolinių vizijų apie ryšius tarp trijų vienos visumos dalių – PASAULIO, MES ir AŠ. Kūrybiniame procese dalyvauja ir intuicija, dailės istorijos ir mano pačios patirtys. Ryšiams AŠ skiriu paveikslų triptiką „Vidinis aš“ su vaiko simboliu: jo tylus buvimas su pasauliu, šokis ir kliūčių įveikimas. MES skiriu kūrinius „Motinystė“ ir „Moteriško pasaulio vizija arba kasdienybės poezija“. Pirmame paveiksle įkūniju motinystės idealą, kaip daugiarankę meilės ir harmonijos dievybę, sujungiančią žemišką kasdienybė ir sakralumą. PASAULIUI simboliškai skiriu gaublius. Piešdama ant gaublio nelieku abejinga procesams, vykstantiems mūsų planetoje“.

Saulė Šaltytė. Bakalauro darbas „Virpėjimas“. „VIRPĖJIMAS yra tapybos kūrinių serija, kalbanti apie žmogaus metafizinį gyvenimo suvokimą, intuiciją, gyvybės gamtos paslaptingumą. Kūryboje nagrinėju šią magiškumo pajautą kasdienybėje, mano suvokimu  - virpesius. Šį metaforiškumą matau gamtos reiškiniuose, tokiuose, kaip vėjyje, vandenyje, augime, mirtyje, gamtos cikluose, kitime, judesyje, gyvų būtybių simbiozėje, santykiuose. Šie darbai yra priminimas šiuolaikiniam žmogui apie magiškumą, trancendentiškumą kiekviename organizme, gyvybės virpėjimą, apie milžinišką glaudų tinklą, jungiantį visas gyvas būtybes. Žmogus, augalas, gyvūnas, žemė, akmuo, turi tam tikrą švytėjimą, vibraciją. Tai tarsi bendravimas tarpusavyje be žodžių, beminčių, nusistatymų, nuomonių, patikimų ar nepatikimų, be kritikos, pagirimų“.

Samanta Augutės . Magistro darbas. „Kasdienybės tikrovė“. „Magistro baigiamųjų darbų ciklą KASDIENYBĖS TIKROVĖ įvardijau pagal kūrybinę pastarųjų dviejų metų visumą, kurioje tapybinius ieškojimus jungiau su kasdieniniu pasikartojančių minčių, būsenų ir reiškinių stebėjimu. Norėdama, kad kasdienybė nevirstų neturininga ar net kankinanti, aš mokiausi ją prisijaukinti. Bandau priimti ją tokią, kokia ji yra, tačiau neišvengiamai turiu ją turtinti, žaisti su ja. Betapydama siužetus juos verčiu abstrakcijomis, kuriose dėlioju, ardau, kuriu ir gadinu, konstruoju savo tikrovės namus tapybinėje plotmėje. Naudoju smulkius, persipinančius potepius, kuriais perteikiu įvairių įvykių ir prisiminimų veikimą laiko akivaizdoje“. 

Medeinė Revuckaitė. Magistro darbas. „Tikriausiai“. „Pavadinimas TIKRIAUSIAI  siejasi su santykiu tarp tiesos ir melo, bei realybės ir fikcijos. Tai ieškojimas to, kas tikra ir noras niekada to nesurasti. Kuriu galimą vaizdą, jo kombinaciją arba galimybę. Tarsi klausčiau, „Ar skrydis į Mėnulį įvyko iš mano kiemo?“. Tai tarsi įsivaizduojama ir dar nepatirta realybės versiją, kurios galimi atsakymai : tikriausiai/tikrų tikriausiai / tikriausiai ne“. 

Kiekvieno dailininko gyvenimas yra padalintas pusiau arba kitaip tariant į dvi dalis, kurias ant savo svarstyklių svers ir Aukščiausias teisėjas: išviršiniai darbai, paveikslai turintys savo likimą ir mūzos, mintys, paslaptys, visos sielos užraktai.

Eitvydė Pranevičienė

Autorės ir JKC nuotr.

 logo srtrf

Web Analytics