Paskelbtas Aktualijos

Mokėjimas mokytis – kas pasikeitė dabar?

Ketvirtadienis, 21 May 2020 11:06 Parašė 

Šalyje įvedus karantiną, kai mokytojai buvo priversti dirbti, o mokiniai mokytis nuotoliniu būdu, mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymas vyko jau nebe pamažu, planuojant ir įgyvendinant atskiras veiklas, o tapo svarbiausiu, siekiant tinkamai organizuoti ugdymo(si) procesą, kad mokinių pasiekimai ir pažanga augtų tolygiai. Džiugu, kad Jonavos rajono Šveicarijos progimnazijos mokytojai prieš prasidedant nuotoliniam mokymuisi suspėjo susiburti į iniciatyvių mokytojų klubą, pasidalinti Jonavos rajono savivaldybės Lyderių laiko projekto (toliau - LL3) idėjomis, parengti progimnazijos mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų stiprinimo veiklos planą.

Pasak Šveicarijos progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Vainetos Tomaš, mokiniams, gyvenantiems įprastu „mokykliniu" režimu, nuotolinis mokymasis tapo tikru iššūkiu, nes mokykloje tam tikri dalykai tarsi vyksta savaime: dalį atsakomybės už mokymąsi prisiima mokytojai, laiko ir mokymosi planavimas „įdėtas" į pamokų tvarkaraščio rėmus ir pamokų bei pertraukų laiką, mokymasis organizuojamas dalyko mokytojo pamokoje, mokymosi būdus parenka mokytojas. Mokytojas, mokytojas, mokytojas... Dabar mokytojas tapo itin svarbiu mokinio patarėju, konsultantu, kuris ir toliau ugdo bendrąsias kompetencijas, tačiau mokinys dabar atsakingas už savo laiko planavimą ir mokymosi organizavimą. Mokinys turi paskirstyti savo laiką taip, kad spėtų prisijungti į nuotoliniu būdu vykstančias vaizdo pamokas, konsultacijas, atlikti užduotis laiku, nuspręsti, kokioms užduotims skirti pirmenybę, o kurias galbūt galima atlikti vėliau, kas sekasi, o kur reikia mokytojo, klasės draugų, tėvų pagalbos. Džiaugiamės, kad Šveicarijos progimnazijos mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai drąsiai priėmė nuotolinio mokymosi iššūkį ir labai daug darbo ir pastangų skyrė mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymui. Tiek mokinimas, tiek patiems mokytojams teko įgyti IT įgūdžių, sustiprinti savarankiško darbo,  informacijos paieškos ir kitokius gebėjimus.

Kaip teigia priešmokyklinio ugdymo mokytoja Loreta Balčienė, nuotolinis mokymasis išbandė ir mažiausiųjų gebėjimus. Kadangi šalia ikimokyklinio - priešmokyklinio amžiaus vaikų nuolat buvo tėvai, šį iššūkį priimti turėjo ir jie. Namų aplinka dažniausiai neskatina noro „sėsti" prie darbelių, vaikams sunku įrodyti, kad dabar ne „žaisim mokyklą", o iš ties mokysimės. Vertindama vaikų atliktus darbelius, mokytoja pastebėjo, kad priešmokyklinukams patinka atlikti užduotėles, skatinančias pakartoti tai, ką jie jau mokėjo – rašyti raides, simbolius, brėžti linijas, skaičiuoti, iškirpti, suklijuoti ir pan. Padedant tėveliams, vaikai užduotis atlieka puikiai. Būsimiems pirmokams ypač patiko modelino gamybos pamokėlė, visi patyrė lipdymo, kūrybos džiaugsmą, mokytojai siuntė nulipdytų gaminių nuotraukas. Labiausiai vaikučius (o gal ir jų tėvelius) žavi mokymo priemonės, esančios namų aplinkoje – geometrinių figūrų paieška, akmenukų dekoravimas, mamos suknelės eskizas iš gamtinių medžiagų, augalų puokščių komponavimas ir pan. Pavargusius nuo kasdieninio mokymosi vaikučius ir jų tėvelius mokytoja skatino išvykti toliau nuo namų. Džiugu, kad tėveliai savo vaikams sudarė galimybes aplankyti pažintines, kultūrines Lietuvos vietas, leisti laiką gamtoje, džiaugtis bendra veikla. Mokytoja Loreta džiaugiasi tėvelių pastangomis bendradarbiauti, noru padėti vaikams pažinti, atrasti kitokius mokymosi būdus ir formas.

Geografijos mokytoja Danutė Rasiulienė nuotolinį mokymosi organizavimą taip pat vadina iššūkiu, nes, bendraujant virtualiai, mokytojas turi būti ne tik išradingas ir kūrybiškas, bet ir labai atsakingai vertinti mokinių pažangą bei pasiekimus, tinkamai teikti grįžtamąjį ryšį. Mokytoja džiaugiasi, kad šiuo laikotarpiu atsiskleidė mokinių asmeninės savybės, nes kiekvienas tapo atsakingas už save, dauguma mokinių suprato, kad  mokytis reikia jiems, o ne suolo draugui. Kaip vienas svarbiausių gebėjimų šalia mokėjimo mokytis - gebėjimas  prisiimti atsakomybę ir mokytis nesant tiesioginei mokytojo priežiūrai ir pagalbai. Kiekvienas mokinys yra „priverstas" bendrauti, tartis, o tai labai svarbūs įgūdžiai, kurių tikrai prireiks ateityje.

Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Jurevičienė  pastebi, kad,  prasidėjus nuotoliniam mokymuisi, dauguma mokinių buvo sutrikę, nes nežinojo, kaip savarankiškai reiks kontroliuoti ir planuoti savo laiką, kaip įsisavinti medžiagą, kuri vadovėliuose dažniausiai  pateikiama sudėtingai, kaip individualiai organizuoti ir tvarkyti savo mokymosi procesą. Tai buvo iššūkis, nes mokiniams, turintiems penkias savaitines lietuvių kalbos pamokas, krūvis yra nemažas ir kiekvieną dieną reikia ko nors išmokti, ieškoti informacijos, apdoroti, spėti atlikti užduotis. Nuotolinio mokymosi metu mokiniams sunkiausiai sekasi, kai reikia apibendrinti informaciją, atsirinkti tai, kas svarbiausia. Mokantis nuotoliniu būdu mokinys gauna medžiagą, nuorodas, turi pats viską susirasti, gebėti planuoti savo mokymąsi, pasirinkti būdus. Išmokimas priklauso nuo mokinio poreikių, pomėgio tai sričiai. Lietuvių kalba dabar daugeliui mokinių yra vienas iš sunkesnių mokomųjų dalykų. Mokiniai, įpratę prie kompiuterinių technologijų, nemėgsta daug skaityti, nori pasinaudoti greita informacija ir lakoniškai atsako į  konkrečius klausimus, tačiau, ugdant kūrybiškumą, rašant rašinius, reikia gilesnio  kūrinio ar  temos suvokimo, ir tais atvejais atsiranda sunkumai. Pamokoje mokytojas prieina prie kiekvieno, pataria, ką galėtų parašyti, o mokantis nuotoliniu būdu mokinys atlieka užduotį pats, rašymo gaires, nurodymus mokytojui pateikiant labai apibendrintai.  Nuotolinio mokymosi pradžioje buvo ir „atmetimo", t. y. nežinodami nuo ko pradėti, kai kurie  mokiniai  visiškai nedirbo. Ne kartą teko skambinti individualiai, aiškinti, kad mokinys įgytų pasitikėjimą ir motyvaciją. Palaipsniui atsirado atsakomybės jausmas, mokiniai išmoko planuoti. Taip pat atsirado didesnis supratimas, kad mokytis yra svarbu pačiam mokiniui, o ne dėl kitų.  Mokytoja džiaugiasi, kad įvyko ir labai gerų pokyčių. Mokiniai, kurie dirba lėčiau ir nespėdavo su klase, dabar kaip tik padarė didelę pažangą. Jie labiau įsigilina į pateiktą medžiagą, gali daugiau laiko skirti supratimui, nepatiria psichologinio diskomforto, kad nespėja su klase. Taip pat daugiau galimybių turi ir geresni rezultatai bei mokymosi kokybė tų mokinių, kuriems patinka lietuvių kalba ir literatūra, nes, ieškodami papildomos medžiagos, jie labiau  įsigilina, plačiau domisi įvairiomis temomis, o tai skatina  geresnį dalyko išmokimą.

Tikimės, kad šis iššūkis mus visus dar labiau suvienys, ugdymo proceso organizavimas taps šiuolaikiškesniu, skatinančiu tiek mokinių mokėjimo mokytis gebėjimus, tiek mokytojų norą tobulėti, stiprinti savo profesines kompetencijas, patiems mokytis nuotoliniu būdu, atrasti tinkamiausius būdus, kaip skatinti kiekvieno vaiko smalsumą, kūrybiškumą, stiprinti mokymosi motyvaciją.

LL3 kūrybinės komandos narė, Šveicarijos progimnazijos direktorė Gražina Gečienė

Web Analytics