Paskelbtas Aktualijos

Šiandienos taisyklė – gyventi čia ir dabar

Antradienis, 19 May 2020 10:59 Parašė 

Pasaulinei sveikatos organizacijai paskelbus COVID-19 pandemiją, Lietuvoje imtasi itin griežtų priemonių – buvo uždarytos ne maistu prekiaujančios parduotuvės, panašaus tipo prekeiviams neleista dirbti turgavietėse. Nuo kovo vidurio visoje šalyje įvestos karantino taisyklės nurodė nesibūriuoti, be reikalo neiti į gatves, dezinfekuoti rankas, dėvėti apsaugines veido kaukes ir t. t. Šiuo metu karantino sąlygos švelninamos, pamažu gyvenimas atgyja, nors daugelis griežtų suvaržymų išlieka ir, matyt, galios dar ne vieną mėnesį. Mintimis apie praradimus, patirtus nuostolius, vyraujančią nuotaiką ir perspektyvą sutiko pasidalyti patyrę prekybininkai.

Po mėnesio tylos

Pasak uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos knyga“ direktorės Danutės Čepienės, koronaviruso grėsmė atnešė nemažai rūpesčių ir nerimo. Knygynas duris užvėrė kovo 16-ąją, ir niekas negalėjo žinoti, kada jis vėl galės tęsti prekybą.

„Karantino sušvelninimo labai laukėme tiek mes, tiek ir mūsų klientai. Atsidarėme ir darbą pradėjome balandžio 17-ąją. Pasiruošėme sutikti pirkėjus pagal visas taisykles, taip, kaip ir reikalauja Situacijų valdymo centro vadovo nurodymai. Tačiau lankytojų gausa itin pasidžiaugti kol kas negalime. Pernai tuo pačiu metu knygyną tiesiog užplūsdavo mokiniai, dabar jie mokosi nuotoliniu būdu, jiems nereikia priemonių ir papildomos medžiagos. Taigi praradome šią savo pirkėjų dalį ir, manau, šį pavasarį jų nebesulauksime. Pirkėjai grįžta pamažu, gal jaučia to viruso baimę, gal laukia visiškos karantino pabaigos. Bet, manau, įsibėgėsime. Vis tiktai mėnesio pertrauka pristabdė pirkėjų ratą. Tačiau daugėja žmonių, kurie skambina mums, teiraujasi, ar jau atsidarėme, klausia iki kelių valandų dirbame. Tai rodo, kad susidomėjimas knygynu atsinaujina“, – pasakojo direktorė D. Čepienė.

Pasak direktorės, karantinas visiškai sujaukė velykinę prekybą. D. Čepienės teigimu, šiemet labai gerai buvo pasiruošta priešvelykiniam laikotarpiui. „Turėjome labai gausų asortimentą įvairių tiekėjų šiai progai pagamintų atvirukų, velykinės atributikos, suvenyrų. Deja, pastangos parduoti šias puikias prekes sužlugo. Tad atvirukai iškeliaus atgal pas gamintojus, galbūt bus panaudotos kitais metais“, – aiškino pašnekovė.

Knygynui pradėjus veikti balandžio 17-ąją, leidyklos dar neturėjo galimybės dirbti. Todėl, pasak bendrovės direktorės, vėlavo knygų naujienos. Dabar knygynas vėl gauna naujausios literatūros ir džiugina jos gerbėjus. D. Čepienė tikisi, kad kitą mėnesį prekyba įsibėgės, nes žmonės ateina pirkti dovanų kuponų, pasidairyti naujo leidinio ir pan.

Tūkstantiniai nuostoliai

Nors knygynas laikomas nedidele įmone, tačiau patirti nuostoliai yra nemaži. Kolektyvas dirbo nuotoliniu būdu, jiems buvo mokamas atlyginimas, nemažai finansinių lėšų pareikalavo pasirengimas priimti lankytojus. „Turėjome įsigyti dezinfekcinio skysčio, skydelių, kaukių, įrengti pertvaras prie kasos, nubraižyti juostas atstumui nurodyti. Visa tai kainuoja, pasiderėti juk negali – kiek prašo, tiek ir moki“, – kalbėjo D. Čepienė.

Pasak direktorės, per mėnesį bendrovė patyrė tūkstantinius nuostolius. Žinoma, knygynas turėjo galimybę naudotis mokesčių atidėjimo sąlyga, bet ar verta, kai žinai, kad ateis diena, kai juos vis tiek turėsi sumokėti?

„Mūsų įmonė atitinka visus reikalavimus ir yra įtraukta į sąrašą paramai gauti. Lauksime kvietimo. Kol kas jo dar neturime. Vilties neprarandame, gal bus sumažinti patirti nuostoliai?“ – samprotavo UAB direktorė.

Jau dabar kolektyvas svarsto, kaip paspartinti prekybą ir bent kiek sumažinti praradimus. „Kažkaip turėsime atsigauti. Kaip ir kasmet, esame laimėję konkursą socialiai remiamiems žmonėms, tikimės, kad atsiras tokių asmenų, kurie ateis savo atžaloms prekių. Viliamės, jog prekyba atsigaus, sulauksime daugiau pirkėjų. Pamažu įeisime į įprastas vėžes. Sunku visoms įmonėms, ne tik mums“, – teigė ji.

Knygyno lankytojus pasitinka taisyklės, kurių būtina laikytis visiems klientams. Pagal sveikatos ministro nurodymus, buvo reikalaujama, kad vienam asmeniui būtų skiriama 10 kv. metrų, prieš kelias dienas ši kvadratūra sumažinta iki 5. „Kai atidarėme knygyną, į salę įleisdavome tik po tris žmones, dabar vienu metu knygų dairytis gali šeši pirkėjai. Taisyklėse nerekomenduojama lankytis rizikos grupės asmenims. Bet negaliu juk pasakyti žmogui, kad čia nevaikščiotų. Garbaus amžiaus močiutė ateina gal kokį vieną kartą per mėnesį, tai mūsų klientė. Todėl bendraujame itin mandagiai ir delikačiai. Įeisime į ritmą, tikiuosi, išgyvensime šią negandą ir vėl džiaugsimės gyvenimu“, – pridūrė „Jonavos knygos“ direktorė D. Čepienė.

Sumažino asortimentą

 Keturiasdešimtmetį gėlininkyste užsiimanti Stefanija prisipažino, kad, išgirdusi apie koronavirusą ir paskelbtą karantiną, labai išsigando. Augindama kelis šimtus įvairių rūšių gėlių, moteris nebežinojo, ką daryti. „Labiausiai išgąsdino nežinia, kas mūsų laukia. Todėl atsisakiau maždaug trečdalio savo įprasto gėlių asortimento. Iškėliau sau klausimą: kam auginti, jei nežinia, kada leis prekiauti ir ar pavyks parduoti išaugintas grožybes? O jeigu pati susirgsiu? Sumažinau lysves. Ateina žmonės ieškoti norimos rūšies gėlių, o aš jų neturiu, tiesiog neauginau iš baimės prarasti. Vadinasi, trūksta asortimento. Dabar jau per vėlu. Gal kitais metais bus kitokia situacija“, – dalijosi patirtimi gėlininkė.

 Kasmet prekybą gėlėmis pradėdavusi apie balandžio 20-ąją, šiemet į savo prekyvietę ji atvyko Motinos dienos išvakarėse. Moters nuomone, našlaičių augintojai galbūt prekiavo internetu, vežiojo gėles pirkėjams. Ji tokiu būdu nesinaudojo. Anot Stefanijos, nuostoliai dideli, nuplaukė apie ketvirtadalis pajamų. Tačiau prekybos vietoje ir dabar, sumažėjus asortimentui, puikuojasi įvairiaspalvės gėlės: lobelijos, ledinukai, surfinijos, pelargonijos, jurginai, įvairios pakabinamos grožybės, derančios ir sodybą papuošti, ir darželį paįvairinti, ir ant kapų auginti.

„Karantino metu daugelis sėdi užsidarę, nežinodami, ką veikti. Gal dėl to ir smurto artimoje aplinkoje padaugėjo. O gėlių augintojas visada turi užsiėmimą – nėra ant ko pyktis, nė su kuo bartis. Tikiu, kad ši pandemija pasibaigs, viskas bus gerai. Svarbu, kad nesusirgtume. Visko visiems pakaks“, – nusišypsojo Stefanija.

 Nežinomybės gniaužtuose

Mėsos paviljone dirbanti Aušra sakė, kad iki karantino sulaukdavo daug pirkėjų, vos spėdavo suktis, o sugriežtinus taisykles, prekyvietė tarytum apmirė – ateina vienas, kitas žmogus. Beje, ir tas pats perka patį pigiausią produktą. Pardavėjos teigimu, karantino pradžioje buvo atšauktas, o vėliau sumažintas  produkcijos kiekis, nes nežinojo, ar bus galima dirbti toliau. „Tai negrįžtamas procesas ir praradimai. Pastarosiomis dienoms, švelnėjant karantinui, daugėja gyvasties, ateina nebe po vieną, o po du šeimos narius. Viliuosi, kad sulauksime daugiau klientų. Kol kas žmonės tebėra įbaiminti, dar nedrįsta išeiti į gatves. Jeigu rytą atsikėlęs sužinai, kad viskas pasikeitė, atsirado įvairūs apribojimai, draudimai, tai neįmanoma spėlioti apie rytojaus gyvenimą. Todėl žinai tik tai, kas vyksta čia ir dabar“, – pabrėžė Aušra.

Anot prekeivės, pasitaiko žmonių, dėvinčių orui nepralaidžias elastines kaukes ar užsivyniojusių audeklo gabalą. „Man tiesiog jų gaila. Nupirkau kelias pakuotes veido kaukių, duodu tiems, kurie neturi. Užsisakiau pirštinių pakuotę – imkite. Nupirkau apsauginį stiklą, kainavusį 45 eurus. Viskas iš savo kišenės. O ką darysi? Juk gyventi reikia visiems“, – prisipažino moteris.

Prekeivių abejonės  

Lauko paviljone daržovėmis prekiaujanti Renata baiminasi, kad prekybos centrai gali išstumti tinklą iš verslo. Anot prekeivės, atsiradus šviežiems agurkams turgavietėse, jie bemat daro akcijas analogiškai prekei. „Pirkėjai nepaiso, kad lietuviškas agurkas būna užaugintas ne ant vatos, o natūralioje žemėje. Centruose akcijos būna skelbiamos ir pomidorams, ir šilauogėms. Taip naikinamas mažas verslas, – dalijosi nuomone Renata. – Susidaro toks įspūdis, tarsi tai būtų kažkoks užsakymas, spėju, kad kažkas apžvelgia mūsų kainas, o, žiūrėk, po poros dienų toms daržovėms prekybos centre – jau akcija. Turguje siūloma tik šviežia produkcija, atsivežame ką tik nuskintas daržoves, pabendraujame su pirkėjais, sutariame, jei neužtenka kelių centrų. Parduotuvėse to nepadarysi.  Mus pastoviai tikrina, turime sanitarines knygeles, visus reikiamus dokumentus.“

Karantino metu daržovių paviljone prekyba nebuvo sustojusi – pirkėjų sumažėjo, visi jie laikėsi nurodyto atstumo. Renata stebisi, kad į prekybos centrus žmonės nebijojo eiti, o turgaus, kur galėjai sutikti vieną kitą lankytoją, vengė. „Sunku suprasti, kodėl karantino metu turguje neleido prekiauti sėklomis, kurios yra pakeliuose? O prekybos centrams buvo sudaryta galimybė jomis prekiauti. Kaip tai suprasti? Pavasaris – tas metas, kai reikia sėti, sodinti. Sėklų pardavėja, prisipirkusi pakelius sėklų, buvo priversta visą mėnesį sėdėti namuose. Ar tai teisinga?“, – tiesiai rėžė Renata.

„Prekiauju į pakelius supakuotomis sėklomis, atstumas iki pirkėjo – du metrai. Bet man prekiauti neleido. Kur čia pavojus ar koks užkratas? Tuo metu visi prekybos centrai tiesiog ūžė nuo pirkėjų, nes atėjo sėjos metas. Taigi mes buvome priversti praleisti svarbiausią laiką – sėdėjome namuose. Nuostoliai nemaži. Raminu save, kad nieko nepakeisi, tokia situacija. Bet ji neteisingai reglamentuota – vieniems leidžiama, kitiems – ne. Kodėl?“, – savo skauduliais dalijosi Dalia.

Panašias nuomones išsakė ir kiti prekeiviai. Visi supranta, kad COVID-19 pandemija – pavojingas reiškinys, tačiau, griežtos karantino taisyklės turėtų būti vienodos visiems, neieškant lygesnių už lygius.

Irena BŪTĖNAITĖ 

Web Analytics