Sveika gyvensena – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. O fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys. Nors organizmo reakcija į fizinį krūvį priklauso nuo fizinio aktyvumo rūšies, formos, dažnumo, intensyvumo, trukmės ir poilsio intervalų, bendrai galima teigti, kad jo bendras poveikis vaikų ir suaugusių organizmui yra labai teigiamas.

Kas per daug – nėra gerai

Imuninę sistemą sudaro daugybė ląstelių, audinių ir įvairių signalizacijos funkciją atliekančių dalelių, pavyzdžiui, baltymų citokinų, kurie vaidina pagrindinį vaidmenį apsaugant kūną nuo infekcijos ir gydantis po traumos. Vis labiau akivaizdu, kad imunitetas yra labai integruotas į mūsų neurologinę ir endokrininę sistemas, o dabar tyrimais siekiama suprasti ir išnaudoti šią sąveiką.

 Aktyvios imuninės sistemos poreikis yra savaime suprantamas dalykas. Tiesa, dažnai intensyvus fizinis krūvis iš dalies sumažina imuninį pajėgumą ir gali sukelti infekcijas ar ligas. Norint apeiti tokias problemas, labai svarbu suprasti, kaip pasiekti optimalią imuninės sistemos pusiausvyrą.

Apskritai, literatūroje teigiama, kad dėl intensyvaus fizinio krūvio, pavyzdžiui, maratono bėgimo, imunitetas susilpnėja, todėl tokiems sportininkams gali kilti didesnė rizika susirgti ir jiems reikia skirti ypatingą dėmesį jų mitybai ir higiena. Taigi Svarbu pabrėžti, kad sportuodami galite ne tik sustiprinti imunitetą. Todėl svarbu nepersitempti!

Optimalus fizinis krūvis – geriausias pasirinkimas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai primena, jog moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis optimalus aerobinis fizinis krūvis sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, pagerina bendrą savijautą, o kai kurios fizinio aktyvumo rūšys yra naudojamos lėtinių ligų gydymui.

• Sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
• Palaipsniui sumažėja padidėjęs sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas krūvio ir ramybės metu.
• Sumažėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų kiekis bei padidėja didelio tankio lipoproteinų kiekis kraujyje – t. y. sumažėja rizika susirgti ateroskleroze
• Pagerėja kraujagyslių endotelio funkcija, išsaugomas kraujagyslių elastingumas, pagerėja mikrocirkuliacija.
• Pagerėja kraujo apytaka smegenyse, kas ypač svarbu protinį darbą dirbantiems asmenims.
• Gerėja audinių tolerancija gliukozei ir didėja jautrumas insulinui, todėl fizinis aktyvumas gali būti naudojamas kaip II tipo cukrinio diabeto profilaktikos ir gydymo priemonė.
• Padeda išvengti nutukimo ir kartu su kitomis priemonėmis (gyvenimo būdo korekcija, mitybos keitimu) tinka kompleksinei nutukimo terapijai.
• Tinkamas fizinis krūvis bei racionali mityba pristabdo kaulų retėjimo procesą – osteoporozę ir osteopeniją.
• Fiziniai pratimai mažina psichologinio streso požymius, tinka atskirų psichinių ligų, ypač depresijos, nerimo, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, prevencijai.
• Fiziniai pratimai mažina tikimybę susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais (storosios žarnos ir krūties).
• Fizinis aktyvumas stimuliuoja imuninę sistemą, didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams
• Tuo pačiu sumažina tikimybę sirgti virusinėmis infekcijomis.
• Palaiko raumenų tonusą, jėgą ir ištvermę, su amžiumi lėčiau mažėja raumenų masė, jėga ir ištvermė.
• Palaiko sąnarių, sausgyslių ir raiščių elastingumą, didina sąnarių paslankumą.
• Mažina tikimybę sirgti stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies osteochondroze.

Parengė GYTIS RAMANAUSKAS