Prieš penkis mėnesius, posėdžiaujant Venecijos tarybai, salė buvo užtvindyta per 53 metus rekordinio aukščio potvyniu. Tai įvyko po to, kai Veneto regiono taryba atmetė sprendimų ir kovos su klimato kaita planą. 70 procentų miesto buvo užtvindyta vandeniu, o turistai turėjo pasirūpinti botais, norėdami nesušlapti. Teoriškai, ta pati situacija gali užklupti ir Jonavą. Dėl tirpstančių ledynų, pakilus 80 metrų jūros lygiui, didžioji dalis Jonavos panirtų po vandeniu, o gretimos apylinkės taptų pelkėmis. Daugeliui gyventojų tektų keisti savo gyvenamąją vietą. Mąstymo apie tai ar kitus klimato kaitos iššūkius savivaldoje kol kas nesimato. To nedaro nei valdantieji, nei meras. Pastarasis kaip teigė ne vieną kartą, yra išrinktas tik vienai kadencijai ir ženklų, jog būtų suinteresuotas mąstyti apie Jonavos miesto ir jo gyventojų ateitį, nedaug.
Klimato kaita, kuri šiuo metu vadinama jau krize, per artimiausią dešimtmetį neišvengiamai palies kiekvieno mūsų ir mūsų vaikų gyvenimus. Buvo manoma, jog žmogus įvaldė gamtos jėgas amžiams, bet gamta pasirodė esanti grėsminga mūsų egzistencijai. Keliami klausimai ar atsiskyrimas nuo gamtos ir gyvenimas pramoniniame mieste iš tiesų buvo teisingas ir būtinas žingsnis? Ar žmogaus interesų iškėlimas virš gamtos yra teisingas požiūris? Dabar aišku, jog būtina surasti būdų žmogui sugyventi su gamta ir to reikia ieškoti greitai. Klimato krizė nėra tik grėsmė, kurią būtina įsisimanoninti, bet ir galimybė, kuri iš esmės gali pakeisti mūsų socialinius, ekonominius ir politinius santykius. Taip pat ir miesto bei jos gyventojų ateitį. Būtent serijoje tekstų bandysiu iš įvairių perspektyvų atskleisti ir aptarti Jonavos miesto bei miestiečių galimybes klimato krizės akivaizdoje. Pirmame serijos tekste pristatysiu bendrais bruožais klimato krizės reiškinį ir jos įtaką mūsų gyvenimui.
Kas yra klimato kaita (krizė)? Tai yra žemės šilimo procesas, kurio pagrindinis šaltinis yra į atmosferą išmetamos dujos (pagrindinis yra CO2). Reikia pastebėti, jog natūralus dujų kiekis yra reikalingas palaikyti normalų ir natūralų atmosferos temperatūrą. Tai lyg žmogaus natūrali kūno temperatūra, reikalinga palaikyti žmogaus kūno ir organų veiklą. Problema atsiranda tada, kai dėl žmogaus veiklos, bendrąja prasme, didėja išmetamų dujų kiekis į atmosferą ir peržengia būtiną kiekį. Perteklius šildo klimatą ir iš to kyla aibė problemų. Tirpstantys ledynai yra puikus indikatorius. Lietuvoje jaučiame savo kailiu ilgėjančias karščio bangas, vandens trūkumą pietų Lietuvos regione, šiltėjančią is besniegę žiemą, dirvožemio eroziją, pagausėjusias aktyvias erkes ir t.t. Skeptikai ir klimato neigėjai teigia, jog tai yra natūralus procesas, bet iš tikrųjų tai yra netiesa. Skeptikai, bandydami neigti klimato kaitą bando įrodinėti plika akimi matomu vaizdu, nurodydami į pavasario viduryje iškrentantį sniegą, nors iš tikrųjų tai tik dar kartą patvirtina esant klimato kaitą, kadangi daugėja anomalijų ir nukrypimų, o sniegas pavasario pabaigoje yra nedžiuginanti anomalija. Statistika ir tiesioginiai indikatoriai, kaip augantis nykstančių gyvūnijos ir augalijos rūšių skaičius, moksliškai įrodo klimato krizę iš tiesų egzistuojančią. Šiltėjimo procesas iš esmės greitėja eksponentiška progresija (pavyzdžiui, gaunami nauji skaičiai padvigubėja, matematinis pavyzdys - 1, 2, 4, 8, 16 ir tp.), kadangi tirpstantys ledynai, degantys miškai į atmosferą išleidžia papildomas dujas, kurios pagreitina klimato kaitos procesą.
Gali atrodyti, jog klimato kaita niekaip nedaro įtakos mūsų gyvenimui, nes esame toli nuo degančių Australijos miškų ar Afriką užplūdusių skėrių, bet iš tiesų klimato kaita vienaip ar kitaip daro įtaką mūsų gyvenimo kokybei. Greenmatch tyrimas atskleidė, jog Europoje klimato kaita labiausiai palietė Suomiją, Latviją ir Lietuvą. Lietuvos dirvožemis yra labiausiai įšilęs, tikėtina, jog tam įtaką daro ir netvarus Lietuvos ūkis. Taip pat sparčiausiai pakilo jūros lygis. Pasirodančios žinios spaudoje apie sausras ar potvynius ūkyje nėra tik atsitiktiniai reiškiniai. Tai yra tiesioginis klimato kaitos ir žmogaus veiklos rezultatas. Žinoma, būtina įnešti tikslumo teigiant, jog žmogaus veikla yra klimato kaitos šaltinis. Atskiras žmogus prisideda prie klimato kaitos netiesiogiai, vartodamas, o vartojimą skatina stambūs verslai ir korporacijos. Didžiąją dalį dujų į atmosferą išleidžia anglies, naftos ir kitokio iškastinio kuro pramonė. Iškastinis kuras vėliau naudojamas transporto ir šildymo sektoriuose, įvairių prekių gamyboje. Nesustojantis procesas, kai yra viliojami žmonės vartoti ir eikvoti resursus, nesuteikiant galimybės kokybiškai naudoti vieną ar kitą daiktą daug kartų, kuria stambiems verslams paranki ą vartotojišką visuomenę. Sakydami, jog klimato kaita vyksta dėl žmogaus veiklos, esame ne visai tikslūs. Mokslininkai ir filosofai siūlo mūsų epochą, kuri vadinama antropocenu (žemės geologinis periodas, sąvoka sudaroma iš: en. anthropo [žmogus] ir cene [periodas]), pakeisti į capitoloceną (žemės geologinis periodas, sąvoka sudaroma iš: en. capital [kapitalas, kapitalizmas] ir cene [periodas]), kadangi kaltinti dėl klimato kaitos žmogų ne visai sąžininga, didžiąją dalį poveikio daro kapitalizmas ir kapitalo kaupimas žmonių ateities ir gamtos sąskaita.
Dėl klimato kaitos kenčia didžioji dalis žmonių, kurie ilgainiui neturi pinigų užtikrinti kokybišką ir pakenčiamą gyvenimo kokybę kai tuo tarpu stambių verslų savininkai galės lengviau prisitaikyti prie pokyčių. Paprastas pavyzdys. Ilgėjančios ir stiprėjančios karščio bangos tampa dideliu iššūkiu pergyventi žmonėms, kurie turi širdies ar kitų sveikatos problemų. Dažnai yra įkalinami nevėdinamuose daugiabučiuose, ypatingai paskutinių aukštų gyventojai, nes įšilęs stogas sukuria nepakenčiamas sąlygas vasaros metu. Vieninteliu sprendimu lieka persikelti gyventi kitur. Tokį pasirinkimą ne visi turi. Ir tai tik vienas pavyzdys, jų galima pateikti daug ir įvairių. Vis dėlto, su didžiausiu iššūkiu kai truks ne tik geriamo vandens, bet ir tiesiog kvėpuojamo švaraus oro, susidurs ne 40-50 metų kartos žmonės, bet jaunimas ir vaikai. Jų gyvenimo sąlygos bus visiškai kitokios. Trumpiau tariant - skurdžios. Dabar vykstantis vartojimas iš esmės vyksta vaikų sąskaita. Tad mus neturėtų stebinti kylantys klimato judėjimai, kuriuose aktyviausi dalyviai yra studentai ir mokiniai.
Baigiant, būtina aptarti kelis mitus, kurie klaidina visuomenę. Pirmasis mitas sukuria įspūdį, jog reikalingi pokyčiai ir prisitaikymas lems mūsų skurdą, lyg gyvensime olose ir urvuose, grįždami į pirmykštės bendruomenės laikus. Neva reikės atsisakyti visko. Tai yra netiesa ir tuo yra klaidinami žmonės, jog didžiosios kapitalo įmonės galėtų toliau naudoti lengvai prieinamą iškastinį kurą ir iš to gauti greitą pelną. Vystomos technologijos leidžia vis efektyviau naudoti atsinaujinančią energetiką, o vidine ekonomika paremtas miestas leidžia pigiau ir sveikiau gyventi. Žinoma, prisitaikymas turi būti visiems proporcingai lygus ir sąžiningas. Prisidėjimas prie kovos su klimato kaita turi būti progresyviai taikomas. Tai reiškia, jog mažiausiai turintis, mažiau prisideda ir atvirkščiai. Didžiausi teršėjai moka daugiausiai. Solidariai, nes tik tokiu būdu galima sukurti bendrą judėjimą ir norą prisidėti prie pokyčių. Ir niekam nereikės eiti ir gyventi olose.
Antrasis mitas yra tai, jog savivalda nieko negali padaryti. Tai yra netiesa. Šiuo mitu dažniausiai stengiamasi maskuoti politinės valios, supratimo, drąsos, lyderystės ir vaizduotės trūkumą. Kol nacionalinės valdžios bando įgyvendinti savo susitarimus, organizuojami merų ir savivaldų atstovų susitikimai, o Paryžiaus konferencija dėl klimato kaitos publikuoja rekomendacijas kaip miestams prisidėti prie kovos su klimato kaita. Pasaulinis municipalistų judėjimas, kurių atstovu laikau ir save, dalinasi ir padeda vieni kitiems kovoje, nes savivalda kol kas turi daugiausiai galimybių kovoje su klimato kaita. Nors Jonavos rajonas palyginus su kitais miestais kaip Barselona išleidžia į atmosferą dujų tikrai nedaug, vis dėlto, būdami dalis globalinio vartojimo, miestas gali išnaudoti šį šansą savo plėtrai ir prisitaikyti prie pokyčių daug lengviau nei didieji miestai. Jeigu būtų tinkama lyderystė, tikra vizija ir bendras solidarumas, Jonavos miestas galėtų tapti pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir visam Vidurio Europos regionui įgyvendinant nulinės tolerancijos bet kokiai taršai politiką, pakeičiant taršią ekonomiką į tvarų, atsinaujinančia energetika paremta, vidinę ir autonomišką ekonomiką. Europos Komisijos publikuotas žaliasis kursas iš esmės keičia finansavimo kryptis. Europos Sąjungos finansavimas yra nukreipiamas tiesiogiai spręsti klimato kaitą ir miestų (kurie pasaulyje generuoja daugiau nei 80 proc. ekonomikos) vaidmuo kovoje su klimato kaita tampa vis svarbesnė. Plečiami karjerai Jonavos rajone, kertami medžiai miškuose ir parkuose, plečiamos automobilių aikštelės žalių plotų sąskaita iš esmės tik blogina mūsų sąlygas kovoti su klimato krize, todėl būtina keisti kardinaliai kryptį, nes tam liko tik dešimt metų iki lūžio momento, kai prasidės jau neatitaisomi ir negrįžtami procesai, kurie įvardijama vienu žodžiu - katastrofa.
Dažnai jaučiamės esantys bejėgiai. Tai natūralus jausmas, ypač kai esame vieni, bet būdami kartu ir maži, kaip šalis ar miestas, galim pasiekti didelėms šalims ir dideliems miestams vertų rezultatų. Maži, bet darbai dideli.
Prierašas. Šiuo metu turim kiek neįprastą situaciją dėl koronaviruso ar Covid-19. Nors šiai temai reikėtų atskiro teksto, noriu pastebėti, jog virusas taip pat yra klimato krizės pasekmė. Būtent dėl intensyvios pramonės ir ūkinės veiklos, kai laukiniai gyvūnai negali ramiai gyventi savo buveinėse ir yra priversti turėti artimą kontaktą su žmonėmis ir naminiais gyvūnais.
Filosofas Žygimantas Menčenkovas