Paskelbtas Laisvalaikis

Poezijos pavasaris kitaip: M. Švėgždos eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“

Antradienis, 12 May 2020 10:55 Parašė 
M. Švėgžda M. Švėgžda V. Buto piešinys

Gegužė – poezijos pavasarių mėnuo. Lietuvoje šis renginys vykdavo kiekvienais metais įvairiuose šalies kampeliuose. Šventės „Kai žiedlapiais sninga“, vėliau pavadintos „Pavasario valsu“, kasmet buvo rengiamos ir Jonavoje. 2020-ųjų pavasaris – išskirtinis, nes grėsminga koronaviruso pandemija, išplitusi po visą pasaulį, užkirto kelią susitikimams, bendravimui ir poezijos skaitymams. Tad, atsiliepdami į kai kurių skaitytojų pageidavimus, kviečiame atsiversti „Alio Jonavos“ puslapį „Žodžiai“ ir paskaityti jonaviečio Mindaugo Švėgždos eilėraščių.

Neseniai pasirodė Jonavoje gyvenančio menininko – dailininko ir poeto – Mindaugo Švėgždos naujas eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“. Pats leidinio pavadinimas tarsi nurodo, kad autoriaus kūriniuose dominuoja geltona spalva. Galbūt tai susiję su gegužę medaus spalva pražystančiomis pienėmis, o gal tai yra kūrėjo mėgstama spalva.  Ir iš tiesų eilėraščiuose aptinkame „geltoną obelyną“, „geltoną krūmą“, „geltoną lazdą, „geltonsienę krautuvę“, „geltonas bulves“, „geltonspalvį drugį“, „gelsvėjantį krūmokšnį“, „išgeltusią motiną“ ir t. t.

Leidinys suskirstytas į tris dalis: „Geltona ornamentika I“, „Šviesotamsos inkliuzai“ ir „Geltona ornamentika II“.

Anotacijoje akcentuojama, kad eilėraščių rinkinys „pasižymi netikėtu reljefišku religijovaizdžiu, kultūrinių ir literatūrinių klodų slinktimi, liūdna ar kandžia egzistencijos plačiąja prasme ironija, susipinančiais su jau pavadinime nurodytu geltonos spalvos motyvu. Autorius interpretuoja biblinę simboliką ir ženklus, pateikia skaitytojui savitą estetinį požiūrį ir literatūrines variacijas pagal Henriką Radauską. Be to, „Geltonų tamsybių“ paradoksai, ryškūs ir kontrastingi vaizdai įdėmiam skaitytojui leis dar sykį atrasti fatališkas geismo ir mirties galias.“

Literatūros kritikas Ramūnas Čičelis atkreipia dėmesį, kad šis eilėraščių rinkinys yra „kalbantis apie ypatingą poetinę laikyseną tokiame kontekste, kuriame daugelis apie eilėraščius net negalvotų, nes, kaip pačiam eilėraščių subjektui atrodo, mažame miestelyje nėra jokios estetinio santykio su tikrove galimybės“. Pasak kritiko, „literatūrinio gyvenimo įvykiai čia yra šventės, o ne kasdienybės laiku“.

Tačiau R. Čičelis pastebi, kad net „tokioje beorėje erdvėje, ten, kur tuščia, nyku, atsiranda poetinis dialogas su literatūros ir kultūros tradicija, pavyzdžiui, su Henriko Radausko tekstais ar Vincento van Gogo tapybos darbais.“     

„Dar vienas netikėtumas, laukiantis „Geltonos ornamentikos“ skaitytojų, yra tas, kad šis eilėraščių rinkinys labai svariai dalyvauja poetiniame diskurse, papildydamas jį ironišku santykiu su XX amžiaus antrosios pusės, daugiausia vėlyvojo sovietmečio egzistencializmo filosofijos veikiamais kitų autorių eilėraščiais“, – teigia Jonavoje gyvenantis literatūros kritikas.

Mindaugo poezija – ne lyriniai ketureiliai. Ir 2013-aisiais išleistame rinkinyje „Diptichas E“, ir šiemet pasirodžiusiame leidinyje beveik visi kūriniai parašyti be skiriamųjų ženklų. Todėl skaitytojui teks būti itin atidžiam ir pačiam atrasti išsakytos minties pradžią ir jos baigtį. O pagavę žodžio ar sakinio prasmę, būsime priversti suvokti apie kiekvieno mūsų egzistencijos laikinumą.

Knygą redagavo Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas Viktoras Rudžianskas, o išleido VšĮ „Kauko laiptai“. Leidinį iliustravo pats autorius.

„Geltona ornamentika“ tebus jonaviečio M. Švėgždos dovana poezijos pavasarių pasiilgusiam skaitytojui. Sveikiname autorių, linkime naujų kūrybinių ieškojimų, puikių atradimų ir gilaus pėdsako, pasitinkant Jonavos miesto 270-mečio sukaktį.

Mindaugas ŠVĖGŽDA

Eilėraščiai iš rinkinio „Geltona ornamentika“

Žaliajame miško rojuje...

Žaliajame miško rojuje

Žalias jo balsas

Ir žvelgiančiojo

Žalio džiaugsmo spinduliai

Pranyko

Tarp apdegusių medžių šakų.

O vėliau – jau kitur –

Pajuodo

Toks geltonas gėlyno gražumas:

Nešėsi katinas

Žvirblį nasruos.

O vėliau – jau kitur –

Pasruvo

Tikriausiai krauju

Teleekranas...

Kam, Viešpatie, vaikui mažam

Kasdienis

Mirties palytėjimas?

toks geltonas obelynas...

toks geltonas obelynas

lyg V. GOGH‘o ne šviesa

varnų pulkas cherubinas

dangų skrodžianti tiesa

šventas mulas šventas mulas

pašauktoji vienuma

o prabils geltonas krūmas

tik į lentą...

gal liepsna

pereisi geltonąją upę...

pereisi geltonąją upę

pateksi į geltonąjį miestą – – –

bet užkliudysi

žalzganą smilgos stiebą

bet paliesi

balkšvą kiaulpienės pūką

bet sušnabždėsi

kaip vėjas tyliam sušnabždėsi

ir parkrisi į šešėliuotą žolyną

ir pakilsi griežle

kad vėlei sugrįžtum

IR MIRTIS NEBUS NUGALĖTA*

Laisva variacija

pradžia

tokia

jis būdavo

tiesus nes rodėsi esąs

gan didelis ir nemarus paskui

į kuprą nes suprato

mažas bet tas

aukojimas

tarytum

prakeikimas

ir nuolankumas pjaunamos

avies kuri tik bailiai

kojas judina

per plynlaukius

jį veda kur

suskeldėjus skurdi lenta

kuždės

be garso

čia palaidotas bevertis

ir viltys drumzlios

stiklo

šukės

*A.Mackus

 

LĖTINĖ VEGETACIJA

vienatvės blokų

kiaukutai juose

juose dažnai

kartojasi gyvena

ir

gyventi bijo

lėtinė vegetacija

vienatvės blokų

kiaukutai juose

juose dažnai

kartojasi lyg tręšiant

skamba

geras mėšlas

ŽMOGIŠKOJI MINIKOMEDIJA

Be dialogų

a)

I amžius.

Jį kala

prie kryžiaus

VI amžius

Jis laisvas

ir sveikas

XIII amžius.

laisvas

ir sveikas

XXI amžius

Jis laisvas

Ir sveikas

bet

o Dievulėli

čia

vis dar

ant

kryžiaus

b)

buvo

nebuvo

yra Jo nėra

įkūnytas

mirties

ženklu

per

amžių

amžius

c)

choru

pakiliai

teesie

tebūnie

ir

amen

Pavasarį...

Pavasarį

Poetą mirusį užkaskit

Pienių pievoj.

Negiliai.

O dar geriau –

Sudeginkit

Ir išbarstykit pelenus

Darže,

Kad užderėtų ten

Geltonos bulvės.

Jei gimė jis,

Tegul pabūna

Šviesus, geltonas

Lyg žvaigždė žemynos

Ir – reikalingas.

vabzdžių...

vabzdžių

laikraštyje

pranešimas vakar antrą

gyvenimo

dieną mirė

geltonspalvis

drugys nors gyveno

trumpai

niekada

jis nedings iš mūsų

širdžių

atminties ar

tikrai

grožis –

visagalis?

trys lašeliai rupūžės...

trys lašeliai rupūžės

tos prakeiktosios kraujo

ir iškart toks gyvas

mano šulinio vanduo – – –

šventas avinėlis

šventas išdidžiai keliauja

ir sudrasko mano vilką

jo dauggalvis šuo – – –

bet jau veriasi šit saujoj

saujoj mano saujoj

gelsvas šulinys o gal –

ramus mirties Ruduo

Geltona mirtis...

Geltona mirtis...

Ja užkrėsti

platūs smėlynai,

karščiuojantys tyrai.

Ja užkrėsti

surasti eldoradų upokšniai

ir žemė,

prirakinę apakusias širdis

aukso spynelėm...

Geltona mirtim

užkrėsti

geltoni spalio ženklai.

Dvelkia medžiai

artėjančiu liūdesiu.

Antai purve vis gelsvėja

takas

į visišką

nebūtį...

Puslapį parengė Irena BŪTĖNAITĖ

 logo srtrf

Atnaujinta Antradienis, 12 May 2020 10:59
Daugiau šioje kategorijoje: « Dovanoti raštai Medžio kultūra »
Web Analytics