Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Rajono naujienos

Valstybės saugomas objektas pasigenda dėmesio

Antradienis, 24 March 2020 08:31 Parašė 

Lietuvoje yra daug koplytstulpių, paminklinių akmenų, kitokių objektų, kurie primena svarbius istorinius įvykius ir yra prižiūrimi valstybės. Iki mūsų dienų išlikę trys paminklai Baro konfederacijai atminti. Vienas jų stovi Normainių II kaime (Žeimių sen.) Redakcija  gavo Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos kun. Roberto Gedvydo Skrinsko laišką, kuriame nerimaujama dėl šios koplytėlės likimo.

Dingusių statulėlių paslaptis

Trys paminklai, saugantys Baro konfederacijos, veikusios 1768–1772 m.,  atminimą, išlikę Vepriuose, Žeimiuose ir jau minėtame Normainių II k. Pastarasis laikomas seniausiu objektu, menančiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, ir priklauso Šėtos parapijai. „Jeigu Vepriuose ir Žeimiuose analogiški paminklai yra restauruoti ir gražiai prižiūrimi, tai Normainių k. jis stovi apleistas. Kadangi paminklas yra valstybės nuosavybė, o valstybė moka algas valdininkams, kurie privalo rūpintis nacionaliniais kultūros paminklais, tai jį taip pat turi prižiūrėti kažkokios institucijos“, – rašoma laiške.

Labiausiai kunigą jaudina 1975-aisiais iš šio paminklo išimti kryžius ir Šv. Jono Nepomuko skulptūra, kurie iki dabar negrąžinti. Anot laiško autoriaus, niekas nepaaiškino, kur pradangintos šios koplytėlės detalės. „Komunistinė valdžia, nepaisant ideologinio priešiškumo, Baro konfederatams skirtą paminklą Normainių kaime restauravo. 1975 m. iš jo, su Kultūros ministerijos žinia, buvo išimtas kryžius ir Šv. Jono Nepomuko statula. Ir iki šiol negrąžinti“, – apgailestauja autorius.

Kultūros ministerijos komentaras

Kun. R. G. Skrinskas teigia, kad dėl apleistos Baro konfederacijos koplytėles kreipėsi į įvairias institucijas žodžiu ir raštu, tačiau atsakymų nesulaukė. O kovo pradžioje Lietuvos kultūros ministerija atsiuntė štai tokį raštą:

„Kultūros ministerija atidžiai išnagrinėjo Jūsų kreipimąsi dėl skulptūrų iš Baro konfederacijos koplytėlės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 26179), esančios šalia Šėtos, Normainių kaime.

Informuojame, kad pirmiausiai buvo susisiekta su Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu, kuris ministerijai atsakė, kad muziejaus rinkiniuose skulptūrų iš Baro konfederacijos koplytėlės nėra. Pasiūlė dėl minėtų skulptūrų kreiptis į didžiuosius Lietuvos muziejus. Deja, nei Lietuvos nacionalinio muziejaus, nei Lietuvos dailės muziejaus, nei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose ieškomų skulptūrų nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo dokumentų, kuriuos pridėjote prie savo prašymo, sukūrimo yra praėję beveik pusė amžiaus, darbuotojai, ant jų dėję parašus, jau nebedirba, ministerija neturi galimybės Jums pateikti tikslų atsakymą apie skulptūrų buvimo vietą. Manytume, kad tik paieškos Lietuvos centriniame valstybės archyve galėtų įnešti aiškumo šioje, kažkiek detektyvo elementų turinčioje situacijoje. Atkreipiame dėmesį, kad tokio pobūdžio paieškos neįeina į ministerijos kompetenciją. Tačiau, net jeigu ir būtų išsiaiškinta, kur šiuo metu saugomos šios skulptūros, jas sugrąžinti į koplytstulpį, iš kurio dėl blogos būklės jos prieš 45 metus buvo paimtos, būtų nelogiška.

Siūlytume ieškoti galimybių, remiantis ikonografine, archyvine medžiaga, atkurti buvusias skulptūras. Jeigu būtų pasirinktas toks problemos sprendimo būdas, atkurtų skulptūrų įmontavimas į Baro konfederacijos koplytėlę turėtų būti suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriumi.“

Raštą pasirašo kultūros viceministrė Ingrida Veliūtė.

Tautodailininko pastebėjimai

Žeimiuose gyvenantį tautodailininką, kryždirbį, besidominantį Kultūros paveldo objektais, taip pat piktina atsainus požiūris į Normainių kaime stovinčią koplyčią. Anot jo, 1975-aisiais iš visų trijų koplytėlių skulptūros buvo nukeltos ir išvežtos restauruoti. Kadangi jos buvo ganėtinai apipuvusios, tada nebebuvo grąžintos, o naujų įkomponuoti neleido tuometė politika.

„Atgimimo metais Žeimių ir Veprių koplytėlės buvo restauruotos, o į jas įkeltos naujai pagamintos skulptūrėlės. Kadangi Normainių koplytėlė stovi atokiau nuo kelio, o ne miestelyje, net Atgimimo laikotarpiu niekas nesiėmė jos restauruoti ir pasirūpinti, kad skulptūros būtų bent atstatytos. Suprantu, tai reikalauja nemažai lėšų, bet vargu, ar kas nors pasidomėjo apie įmanomas galimybes. Mes nematėme ir nežinome, kas liko iš seno kryžiaus ir Šv. Jono Nepomuko skulptūrų“, – samprotauja A. Narkevičius.

Jis teigia, kad Baro konfederacijos koplytėlės itin domina Lenkijos istorikus, kurie kiekvienais metais organizuoja žygius į Lietuvą ir lanko įdomesnius objektus, o  pernai delegaciją sudarė motociklais keliavę užsieniečiai.
„Man pačiam ne kartą teko lydėti lenkų grupes prie visų trijų Baro konfederatams pastatytų paminklų. Kadangi Normainių koplytėlė stovi atokiau pagrindinio kelio, ilgą laiką nebuvo net nuorodos objekto link. Pernai atsirado dvi rodyklės, kurios, drįstu teigti, pastatytos nelogiška seka, o įrengtame informaciniame stende pateikiama klaidinga informacija. Apmaudu, kad užrašus rengę specialistai nesugebėjo taisyklingai išversti lenkiško teksto, esančio ant koplytėlės. Jame aiškiai parašyta statytojo Brunovo pavardė, o informacijoje nurodyta – Brunonas. Lentelėje yra ir daugiau klaidų. Tai nedaro garbės rajonui ir paveldo specialistams. Neabejoju, kad atstačius pradingusias skulptūras ir pakeitus klaidinančią informacinę lentelę, objektas, esantis Normainių kaime, taptų patrauklus turistams, galėtų sudaryti trijų koplytėlių maršrutą, kurio lankytojus supažindintume su Baro konfederacijos istorija“, – sako Žeimiuose gyvenantis tautodailininkas.

Pašnekovas, neretai vadinamas Jonavos krašto istorijos vaikščiojančia enciklopedija,  džiaugiasi Šėtos klebono rūpinimusi koplytėlės likimu. A. Narkevičiaus nuomone, valdžios atstovai, paveldo specialistai ir muziejininkai pirmieji turėtų spręsti klausimą dėl jos likimo. „Gaila, kad visą laikotarpį nuo Atgimimo pradžios šis objektas vis labiau skursta, nesulaukdamas reikiamo specialistų dėmesio“, – priduria žeimietis.

Objektas sulauks reikiamo dėmesio

Rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis, komentuodamas klausimą dėl Baro konfederacijos koplytėlės Normainiuose, patikina, kad kun. R. G. Skrinsko prašymą rajono valdžia ir kiti politikai gavo neseniai. Mero pavaduotojas patikino, jog dvasininko išsakytą poziciją buvo ketinama svarstyti prieš artėjantį kovo mėnesio Tarybos posėdį, tačiau virusas sujaukė visus einamuosius planus ir darbus.

„Gerb. kunigo prašymą gavo visi Tarybos nariai. Iki Tarybos posėdžio eiliniame susitikime su Tarybos nariais planavome pasikalbėti ir aptarti šį klausimą. Su Kaimo reikalų komitetu rengėmės nuvykti į vietą, apžiūrėti koplytėlę, įvertinti jos būklę. Tačiau visus planus sujaukė ir pakeitė netikėtai užklupęs koronavirusas, dėl kurio paskelbtas karantinas. Negalime nei posėdžiauti, nei grupėmis kur nors išvykti. Todėl kurį laiką to nepadarysime. Nerizikuosime rinktis pasitarimams ne tik dėl šio, bet ir dėl bet kurio kito klausimo, tiesiogiai nesusijusio su ekstremalios situacijos valdymu. Krizei praėjus, grįšime prie visų einamų, taip pat ir prie šito klausimo. Gerbiamas kunigas atsakymo negavo ne dėl to, kad atsainiai reaguojame į koplytėlės likimą ir ignoruojame problemą,  bet tik dėl to, kad visas pajėgas metame krizės valdymui. Šėtos parapijos kleboną patikinu, jog objektas, esantis Normainių kaime, praėjus viruso pavojui, sulauks reikiamo mūsų dėmesio. Apie tai informuosime ir kun. Skrinską”, – komentuoja vicemeras E. Sabutis.

Baro konfederacija

1768 m. vasario 29 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės didikai bei bajorai Podolės mieste Bare (Vinicos sritis) sudarė konfedaraciją – ginkluotą sąjungą, siekusią apginti katalikybę, bajorų teises bei laisves nuo nepalankių Seimo priimtų karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio inicijuotų įstatymų ir išlaisvinti Abiejų tautų Respubliką iš Rusijos imperijos kontrolės. Aktyviausiais konfederatų vadovais buvo Adomas Stanislovas Krasinskis, Karolis Stanislovas Radvila, Mykolas Jonas Pacas, Simonas Kosakovskis, laimėjęs keletą mūšių su Rusijos kariuomene prie Deltuvos. Manoma, kad Vepriuose S. Kosakovskiui atminti pastatytas koplytstulpis.

Baro konfederacijos kovos tęsėsi iki 1772-ųjų. Po šios ginkluotos sąjungos pralaimėjimo dalis jos dalyvių emigravo, apie 5 tūkstančiai pateko į Sibirą, kiti paimti į caro kariuomenę.

Baro konfederacijos mūšių ir susirėmimų atminimui  buvo statomi kryžiai ar mūriniai koplytstulpiai. Nemažai medžiagos apie Lietuvos teritorijoje išlikusius paminklus ginkluotos sąjungos dalyviams atminti galima rasti Algės Jankevičienės bei Marijos Kuodienės knygose “Lietuvos mūrinės koplytėlės” bei “Seniausi žinomi memorialiniai paminklai išmūryti XVIII a.” Leidiniuose minima ir Normainių k. koplyčia.

Normainių dvaras nuo nuo 1784 m. priklausė Jonui Mikalojui Brunovui. Ant Brunovų laikų koplyčios išlikęs užrašas lenkų kalba “Atnaujinta Prospero vaikaičio barono Brunovo 1852”. Tai vėlyvojo baroko statinys, kurio statytoju laikomas šio dvaro savininkas, Baro konfederatas Brunovas.

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf

Atnaujinta Antradienis, 24 March 2020 08:36
Web Analytics