Antradienį Jonavoje surengta Užgavėnių šventė parodė, kad jonaviečių nuotaikos neužtemdė pilkas dangus ir darganotas oras. Į renginį, vykusį Kauno gatvėje, pasiklausyti muzikos, paskanauti blynų, pasidairyti į persirengėlius ir smagiai praleisti laiką susirinko nemažai jonaviečių.
Kitoje erdvėje
Užgavėnes esame įpratę laikyti žiemos išvarymo švente. Nuo seno žmonės tikėjo, kad per įvairius žaidimus, triukšmingą šurmulį galima įveikti blogybes, pailsėti nuo rimtų dalykų, užmiršti negandas bei rūpesčius ir atsipalaiduoti. Šventė, įsiterpusi tarp valstybinių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – tarsi leido iš santūriojo gyvenimo persikelti į žaidimų ir linksmybių erdvę. Tai yra mūsų visų kultūros dalis.
Organizatoriams – Jonavos kultūros centro (JKC) režisieriams – sunku ką nors nauja sugalvoti ir netikėtais elementais praturtinti renginį. Tad kasmet Užgavėnių pagrindą sudaro beveik ta pati eiga – kaukėti dalyviai, žaidimai, blynų kepimas ir muzika. Tačiau pagrindinis akcentas – gera nuotaika.
Daug metų ši žiemos išvarymo šventė vykdavo aikštelėje už Kultūros centro pastato ar Ramybės skvere. O šiemet Užgavėnėms pasirinkta nauja vieta – Kauno gatvė. Pasak JKC direktoriaus Sergejaus Jefimenkos, ši erdvė turėtų pritraukti daugiau žiūrovų iš įvairių miesto kampelių – patogu privažiuoti, prieiti. Antra vertus, senamiestis yra tinkamesnė vieta renginiams, susietiems su artėjančio pavasario bei žemės ūkio darbais. Tai įrodė pasiteisinusios Rudens šventės, organizuojamos Kauno gatvės atkarpoje. Šventės vietos pakeitimą galėtume sieti ir su miesto istorija – šiemet Jonava mini 270-ies metų sukaktį. Tad simboliška, kad Užgavėnės šurmuliavo senamiesčio gatvėje.
„Nelabųjų sambūris“
Gerą orą žadėjęs antradienis dar iki pietų apsiniaukė – pasipylė lietus, sumaišytas su snaigėmis. Lietus nesiliovė iki pavakarės, kol persirengėlių eisena nepradėjo triukšmingo žygio į šventės vietą. „Nelabųjų sambūrio“ dalyviai, veidus slėpdami po baisiomis kaukėmis, rėkaudami, cypaudami ir kitaip keldami alasą, patraukė prie scenos, įrengtos ties Kauno ir Sodų gatvių sankirta, kur juos pasitiko skambi kapelų muzika ir susirinkę smalsūs žiūrovai.
Netikėtumas laukė ir pačių eisenos dalyvių – mat organizatoriai paskelbė tuos, kurie ne tik dalyvavo, bet ir varžėsi trijose kategorijose, vienaip ar kitaip išsiskirdami iš „nelabųjų sambūrio“. Jie paskatinti saldžiais konditerijos prizais, kuriuos skyrė firma „Vita ir Ko“.
Paaiškėjo, kad gausiausią persirengėlių grupę sudarė Ruklos „nelabieji“ kartu su kariuomenės atstovais. Triukšmingiausiais eisenos dalyviais pripažinti Savivaldybės bibliotekos persirengėliai, tarškinę garuojančius puodus ir juose virę literatūros personažus. O Šveicarijos „nelabiesiems“ įteiktas prizas už pasipuošimą baisiausiomis kaukėmis.
Šurmulys prie scenos
Pagrindinėmis šventės vedėjomis dirbo „čigonaitė“ (Ruklos KC meno vadovė Vilma Praškevičienė) ir „ubagėlė“ (Šveicarijos KC vadovė Danutė Jurgickienė). Joms ir teko didžiausias rūpestis šokdinti susirinkusiuosius, burti į ratelius vaikus, į sceną pakviesti svečius.
Užgavėnių proga jonaviečius pasveikino rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis. Jis šmaikščiai pastebėjo, kad pernai persirengėliai taip išvarė žiemą, kad šiemet ji nebedrįso ir sugrįžti. „Džiugu, kad esate puikios nuotaikos, kurią, tikiuosi, išsaugosite ne tik rytoj, poryt, bet ir iki kitų Užgavėnių. Būkite guvūs, energingi ir svarbiausia – sveiki“, – linkėjo valdžios atstovas.
Scenoje muzikantai keitė vieni kitus, aikštelėje smagiai sukosi persirengėliai ir vaikų pulkeliai. Mažieji žiūrovai buvo kviečiami dalyvauti įvairiuose žaidimuose – pasitikrinti rankos miklumą, vikrumą ir t. t.
Svarbiausiu šventės akcentu tapo Kanapinio ir Lašininio dvikova. Vienas kitą talžydami ir griaudami ant žemės, Užgavėnių personažai sulaukė žiūrovų aplodismentų. Kaip ir dera mėsiedo pabaigoje, pergalę šventė Kanapinis. Jų vaidmenis sėkmingai atliko JKC Teatro skyriaus vadovas Gediminas Gutauskas ir kultūros bendruomenės atstovas Aristinas Guogis.
Anksčiau jonaviečiai, atsisveikindami su žiema, degindavo Morę, bet prieš kelerius metus ją pakeitė Aukštaitijos regione labiau minimas Gavėnas, tad jį persirengėliai nutempė nuo scenos iš išgabeno į upę skandinti.
Kultūros centro ir Krašto muziejaus skyriaus moterys atokiau gatvės kepė įvairių formų ir skonių blynus, vaišino arbata, kvietė įsilieti į jų kompaniją ir pasivaržyti, kas gražiau papuoš kvepiančius kepinius. Norinčiųjų paragauti šių skanumynų netrūko. Bėda tik ta, kad nusigauti iki jų trukdė po lietaus susiformavusi purvo klampynė.
Prekybininkų mugė
Lietinga diena ir niūrūs debesys, atrodo, neatbaidė prekeivių, į Jonavą atvykusių su įvairiais produktais. Kioskeliuose ir pavėsinėse buvo galima nusipirkti pačios įvairiausios žuvies iš Palangos, kitų pajūrio kraštų. Didelę paklausą turėjo vietoje rūkomi ir pardavinėjami karšiai bei karpiai. Panevėžiečiai viliojo kelių rūšių riestainiais, duonos gaminiais, kitų kraštų prekybininkai siūlė seilę traukiančius rūkytos mėsos gaminius. O štai vienoje pavėsinėje buvo galima paragauti ir įsigyti keliolikos rūšių sūrių, dar kitur – iš Turkijos atvežtų saldumynų, prieskonių rinkinių ir pan.
Deja, ne vienas jonavietis, išgirdęs kainą, suko į šalį. „Kainos kyla kaip ant mielų“ – kalbėjo žmonės. O paslaptingai šypsodamiesi pardavėjai gyrė savo produktus ir aiškino, kuo jų išrūkyta žuvis pranašesnė už kaimynystėje įsikūrusio prekeivio ir todėl verta tokių pinigų.
Gatvės viduryje mažųjų klientų laukė nuo Trakų į Jonavoje surengtą šventą atkakęs ponas su nedideliu poniu, vardu Zefyras. Mažojo „raitelio“, pajodinėjusio arkliuku apie minutę, tėveliai turėdavo atseikėti po 5 eurus. Kaip sakoma, maloni pramoga – dar malonesni pinigai.
Prasidėjo gavėnia
Užgavėnės baigėsi smagiu ansamblių „Pečius griūn“ iš Gargždų ir „Nešpėtni bernai“ iš Panevėžio koncertu.
Nuo trečiadienio prasidėjusi gavėnia primena, kad iki Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventės – šv. Velykų – turėsime pasninkauti, kuo mažiau pramogauti ir apmąstyti savo poelgius.
Šiemet nelabai ką turėjome varyti iš kiemo – nei šalčio, nei sniego. Pažiūrėsime, ar pasitvirtins Užgavėnėse aktyviai kortomis būrusios „čigonaitės“ pranašystės. Anot jos, jei šventės dieną buvo daug drėgmės, užderės derlius; jei pasirodė kelios snaigės – per šv. Velykas sniegą brisime iki kelių.
Irena BŪTĖNAITĖ
JKC nuotr.
