Paskelbtas Renginiai

Ką reiškia pasakojama Jonų smuklės legenda?

Antradienis, 11 February 2020 16:12 Parašė 

Miestas tarp kitų savo atributų kaip heraldika turi ir savo kilmės legendą. Istorija, kuri mums padeda įprasminti miesto atsiradimą, pripildoma papildomais simboliais ir turiniu. Žinomiausia miesto įkūrimo legenda turbūt būtų laikoma Romos įkūrimo legenda, pasakojanti apie karo dievo Marso paliktus vaikus Remą ir Romulą, kuriuos radusi prie upės užaugino vilkė. Užaugę vaikai nusprendė įkurti miestą, bet kilo nesutarimų, kurioje vietoje statyti miestą. Įsiutęs Romulas nužudė savo brolį, o miestas, kurį pavadino savo vardu, gimė kaip kaltės ir nusikaltimo įamžinimas. Kaltė ir žmogžudystė tapo kultūros ir miesto gimimo raktiniais žodžiais. Panaši istorija byloja Biblijoje, kur Kainas nužudo brolį Abelį ir po klajonių, norėdamas užbaigti savo benamystę, įkuria miestą. Miestą gali pagimdyti nebūtinai nusikaltimas. Tai gali būti žygdarbį ir drąsą (Krokuvos miesto legenda pasakoja apie herojų Kraką, kuris nugalėjo kaimelį terorizavusį drakoną) ar meilę ir geranoriškumą (Varšuvos miesto legenda pasakoja apie žvejį, kuris pagavo undinę. Šiai prakalbus, žvejys įsimylėjo ir paleido undinę, kuri pažadėjo padėti, kai tik prireiks) simbolizuojančios miesto legendos. Lietuvoje žymiausia istorija yra apie Vilnių ir geležinį vilką, simbolizuojantį tvirtumą ir skambėjimą. O ką pasakoja Jonavos miesto legenda? Šis tekstas yra bandymas panagrinėti legendą pasinaudojant mitologijos tyrinėjimų ir idėjų istorijos metodais.

Tikriausiai skaitytojams žinoma legenda, davusi pradžią Jonavos miesto vardui. Tai apie Jono ir Jonienės smuklę, kuri stovėjo šalia Neries ir buvo keliautojų viešnagės vieta, planu užsukti pas Jonus. Nežinantiems pasidalinsiu, o pamiršusiems priminsiu: anot legendos, prie brastos per Nerį, žemiau Skarulių, ten, kur kirsdavosi vis didesnę svarbą įgaunantys keliai iš Kauno į Ukmergę ir iš Vilniaus į Kėdainius bei Kuršą, dešiniajame krante apsukrūs sutuoktiniai Jonas ir Jonienė pasistatė smuklę, kuri labai greitai išgarsėjo. Legendoje raktinis žodis yra smuklė, kurią žinodami potencialą Jonas ir Jonienė pasistatė. Vardas apie smuklę ilgainiui išgarsėjo turbūt dėl patogios vietos. Reikėtų papildomai įvesti ir kitą momentą. Norint, kad smuklė išgarsėtų, reikėjo būti dėl kažko reikalinga. Patenkinti tai, ko trūksta. Kitaip tariant – stoką.

Ūkininkas Vygaudas Juknelis savo Facebook puslapyje pasidalino išplėtota Jonavos miesto vardo kilmės legendos versija, kurioje pasakojama apie vieną iš pirklio sūnų Jono su didelėmis ausimis kelionę. Atvykęs į bajoro Skorulskio valdas, Jonas, norėdamas praleisti laisvalaikį ir atsipalaiduoti,  ieškojo smuklės. Sužinojęs, kad bajoras uždraudė visiems linksmintis, Jonas, laikydamas save laisvu miestiečiu, pareiškė protestuojantis ir perplaukė Neries upę bei įkūrė smuklę. Vienas iš paskutinių istorijos sakinių: Piligrimas baisiausiai nustebo ir didžiausiai apsidžiaugė tokį didelį miestą radęs vietoje, kur kadaise laisvas miestelėnas bajorui Skorulskiui parodė špygą! Taigi, pagrindinis veikėjas Jonas, reaguodamas į tai, kad nėra vietos praleisti laisvą laiką ir yra draudžiama linksmintis, maištaudamas prieš esamą tvarką, įkuria smuklę, patenkindamas tai, ko trūksta visiems. Pagal Claude Lévi-Strauss pasiūlytą mitų struktūrą, galima būtų įvardinti miesto atsiradimo legendos struktūrą. Pirmiausia identifikuojama situacija, tai yra stoka (pradedant nuo laisvalaikio stokos ir baigiant lygybės ir teisingumo stoka), tada atsiranda herojus – pirklių šeima, Jonas ir Jonienė – ir jiems kelią pastoja piktavalis (kliūtis) – bajoras, nors pačioje legendoje neturime piktavalio, jis numanomas – ir pagaliau miesto steigtis. Panašią struktūrą turi Zagrebo miesto legenda, kurioje pasakojamos riterio Medvenicos kelionės, po kurių jis jautė beprotišką troškulį. Sutikęs tarnaitę ir jos paprašęs vandens, gavo pasiūlymą išsikasti žemę – ten rasiąs vandens. Riteris tai padarė ir, jausdamas dėkingumą, vedė tarnaitę ir jai pažadėjo pastatyti miestą, Zagrebą. Kroatų kalboje zagrebi reiškia „kastis“. Taigi, keliaujantis riteris jaučia stoką, jam padeda tarnaitė, kuri tampa heroje, pasidalindama savo žinojimu apie gelmėse glūdintį vandenį. Riteriui kliūtimi tampa žemė ir nežinojimas. Galiausiai įvyksta steigtis. Miesto gimimas. Tai kokią stoką užpildo Jonavos miesto legenda?

Įdomu yra tai, kad lietuvių kalboje „smuklė“ reiškia tam tikrą klampynę, smukią vietą, kurioje yra parduodami alkoholiniai gėrimai. Kiekvienas į smuklę ateinantis žmogus rizikuoja įklimpti. Žodis mūsų kalboje turi negatyvią reikšmę, kaip ir pelkė. Kita vertus, smuklėje gali smukti ne tik menama žmogaus moralė, bet ir tvarka. Pelkė, turinti panašų negatyvų klimpimo momentą, gali būti – kaip ir smuklė – prieglauda žmonėms, kurie prieštarauja esamai tvarkai. Pagoniškoje Lietuvoje pelkė buvo vieta, kurioje buvo galima įveikti kryžiuočius, ar pelkė, kurioje galima pasislėpti ir tapti laisvų žmonių bendruomenės nariu. Tokiam bendruomenės nariui yra žinomi pelkės slaptieji takai (kūlgrindos), nes, nežinodamas šių takų, gali nugrimzti. Taigi, smuklėje yra tam tikra antitvarka arba begimstanti nauja tvarka, apie kurią žino tik laisvųjų žmonių bendruomenė, besirenkanti smuklėje. Istoriografijoje vartojamas iš lenkų kalbos skolinys – karčema. Istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė fiksuoja Jonavos mieste buvus ne vieną karčemą. Viena iš karčemų galėjo būti legendoje minima smuklė, už kelto per Neries upę. Kartais netinkamos persikėlimui per upę oro sąlygos užlaikydavo keliautojus užeigoje, tad keliautojai su vietiniais turėjo pakankamai laiko diskusijoms ir debatams.

Smuklė istorijoje atlikdavo ne tik maitinimo ar apgyvendinimo funkciją. Kartais atlikdavo teismo, pašto, parduotuvės ar susibūrimo vietos funkciją. Smuklė buvo viešoji vieta, kurioje rinkdavosi žmonės dalintis žiniomis ir idėjomis. Smuklėse gimdavo judėjimai ir revoliucijos, pavyzdžiui, pasaulį sudrebinusi Prancūzijos revoliucija, siekusi įgyvendinti laisvės, lygybės ir brolybės idėjas. Tada buvo siekiama tai, ko tuo metu trūko – teisingumo. Kolonijinėje JAV istorijoje, plečiant teritoriją į vakarus ir apgyvendinant naujas žemes, smuklė ir bažnyčia buvo pagrindinės institucijos, kurios buvo statomos vos atvykus. Smuklėje susitikdavo bendraminčiai aptarti revoliucines idėjas. Aršių, aistringų debatų ir diskusijų metu buvo išgrynintas JAV nepriklausomybės siekis. Būtent smuklės pagrindinė ir svarbiausia reikšmė buvo diskusijų, ginčų ir debatų vieta. Dalijamasi idėjomis, stiprinami argumentai ir ieškomi bendraminčiai organizuoti maišto veiksmą. Benjaminas Franklinas, vienas iš JAV įkūrėjų, smuklėse kvietė prisijungti prie nepriklausomybės armijos ginti idėjas arba Vašingtonas su pasekėjais organizavo nepriklausomybės pirmuosius kongresus.

Smuklė tarnaudavo kuriant alternatyvą tvarkai, kuri buvo už durų. Ispanijoje, antrosios Ispanijos Respublikos gyvavimo laiku (iki Ispanijos pilietinio karo 1936 metais), smuklės tarnaudavo kaip savotiška profsąjungų „darbo birža“. Ūkininkas, norėjęs įdarbinti darbininkus žemės darbams savo ūkyje, negalėjo sudaryti darbo sandorį su pašaliniu žmogumi. Jis turėjo ateiti į smuklę ir ten laukti, kol profsąjunga paskirdavo sąrašo viršuje esančius narius. Naujai prisijungę prie profsąjungos nariai būdami įrašomi į sąrašą ir turėjo laukti, kol prieis jų eilė gauti darbą. Tokiu būdu profsąjunga stiprindavo savo pozicijas, skatindavo darbininkus tapti profsąjungos nariais ir užtikrindavo adekvatų atlygio už darbą dydį.

Ne veltui iki šiol yra išlikusios tradicijos rinktis į barus ir kolektyviai stebėti sporto rungtynes. Istorikas Norman Davies aprašo istoriją, kaip gimė futbolo asociacija: beveik prieš porą metų iki šio įvykio per susirinkimą Londono Freemason's Tavern užeigoje 1863 m. spalio 26 dieną buvo įsteigta Futbolo asociacija. Jos tikslas - suvienodinti futbolo taisykles ir sukurti organizuotų varžybų sistemą. (Tie, kurie apie šį žaidimą manė kitaip, paliko šį susirinkimą ir įsteigė Regbio sąjungą.) Greit atsirado ir profesionalų klubai, o 1888 metais buvo įkurta Anglijos futbolo lyga. Būtent mums žinomos draugijos ir organizacijos gimdavo smuklėse, susėdus laisviems žmonėms kartu.

Jonavos istorijoje būta ne vienos maišto akcijos. Per sukilimus Abiejų Tautų Respublikoje buvo organizuojami daliniai, 1768 metais pirmieji sukilėlių būriai buvo organizuoti būtent Jonavoje, o 1830–1831 sukilimo metais Jonavos miestelyje buvo suorganizuota ir veikusi laikinoji centrinė sukilėlių vyriausybė. Jonavoje netrūko ir streikų, kurie neleisdavo sumažinti algų darbininkams. Turbūt labiausiai žinomas vykęs pasipriešinimas Jonavoje ir telkęs bendraminčius buvo Sąjūdis, atvėręs kelius Lietuvos nepriklausomybei.

Vadinasi, jeigu Jonavos vardas yra kildinamas iš legendos, kurioje kaip pasipriešinimo ir maišto aktas yra įkuriama smuklė, joje burdavosi laisvi žmonės, diskutuojantys apie naujas idėjas ir svarstantys, kaip jas įgyvendinti, tai neabejotinai maištinga dvasia ir bendruomeniškumas yra užkoduoti tiek Jonavos miesto praeityje, tiek slypi dabartyje, tiek gali atsiskleisti ateityje. Jonava visada buvo galimybė. Būtent apie tai pasakoja Jonų smuklės legenda.

Filosofas

Žygimantas Menčenkovas

logo srtrf

Atnaujinta Antradienis, 11 February 2020 16:18
Web Analytics