Neseniai iš vizito Izraelyje grįžo Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus SABUTIS. Ta proga vicemeras aplankė mūsų rajono Garbės pilietį rašytoją Grigorijų Kanovičių.

Pirmoji susitikimo su rašytoju akimirka. Kokia ji buvo?

- Na, kaip ir visos akimirkos su žmonėmis, apie kuriuos esi skaitęs, girdėjęs, matęs jų nuotraukas – netikėta, įdomi, jaudinanti. Pačiam ponui Grigorijui minėjau, kad man asmeniškai didelė laimė susitikti su juo, kad niekada nesitikėjau, jog susitiksiu su žmogumi, pro kurio portretą darbe koridoriumi praeinu kasdien. Ypač mane sujaudino tai, kad susitikau su Rašytoju, su žmogumi, kuris kuria, kuris rašo. Kadangi knygas myliu nuo vaikystės, man tai buvo labai svarbu.

O akimirkos įspūdis toks: ponas Grigorijus pasirodė labai malonus, šiltas, širdingas žmogus. Bendravimas su juo šį įspūdį tik patvirtino. Nors rašytojo sveikatos būklė nėra itin gera, vis tik jam eina 88-ieji, jis ir jo žmona Olga sutiko priimti mane savo bute Tel Avive.

Ar nepamiršo Grigorijus Kanovičius lietuvių kalbos? Gal bendravote kita kalba?

- Bendravome rusų kalba. Manau, kad jis lietuvių kalbos nepamiršo, tačiau nemanau, kad tai yra svarbus dalykas. Rusiškai moku laisvai, todėl bendravome ta kalba, kuri mūsų bendravimo nevaržė. Svarbu, kad žmonės tarpusavyje susikalbėtų ir suprastų vienas kitą, o kokia kalba – ar yra skirtumas?

Rašytojas Lietuvoje svečiavosi jau senokai, seniai buvo ir Jonavoje. Kas labiausiai jį domino?

- Rašytojas labai žemiškas ir paprastas žmogus, todėl jį domino Jonavos naujienos. Jis džiaugėsi, kad miestas gražėja, kad jame netrūksta veiklos. Jis taip pat domėjosi ir politinėmis naujienomis, labai džiaugėsi, kad mūsų meras nesiruošia palikti Jonavos, nesivaiko Seimo nario mandato ir, nors būdamas jaunas, rimtai ir atsakingai žiūri į savo pareigas.

Kadangi ponas Grigorijus yra garbaus amžiaus, todėl nenorėjau itin išsiplėsti, papasakoti visų naujienų. Tačiau iš to, ką pakomentavo, supratau, kad jis nėra nutolęs nuo miesto, kad atidžiai seka jo gyvenimą.

O kas labiausiai domino Jus? Apie ką diskutavote su rašytoju?

- Kadangi susitikome su Rašytoju jo namuose, turėjau jam paaiškinti, kaip atsidūriau Izraelyje ir Tel Avive, kokiu tikslu tenai atvykau.

Plačiau apie tai papasakosiu kitą sykį, o trumpai – pirmą kartą Kauno regiono istorijoje pavyko sudaryti galimybę politikams dalyvauti mokymuose apie holokaustą pačiame Izraelyje, Yad Vashem centre, Jeruzalėje. Mūsų grupę sudarė Kauno regiono merai, merų pavaduotojai, administracijų direktoriai. Per penkias dienas praėjome 40 valandų mokymus, kurių metu ne tik klausėmės liudininkų atsiminimų, istorikų paskaitų, bet ir derinome su muziejų (kurie Izraelyje yra labai aukšto lygio) lankymu, diskusijomis su įvairiais žmonėmis: rabinais, istorikais, politikais, netgi susitikome su LR ambasadoriumi Izraelyje Edminu Bagdonu. Į holokaustą – kaip reiškinį – pažvelgėme nuo pradžios, t.y. nuo žydų istorijos, iki kraupios pabaigos ir iki to, kas vyksta šiais laikais. Mano manymu, ne tik man, bet ir visiems politikams tai buvo unikali, vieną kartą gyvenime pasitaikanti galimybė. Štai apie tai ir diskutavome su ponu Grigorijumi.

Malonu, kad jis domėjosi ir mano, kaip paprasto žmogaus, gyvenimu, klausinėjo apie mano šeimą: žmoną, vaiką, mamą ir tėtį, uošvius ir mano senelius. Juk tai taip suprantama, taip gerai žinoma iš jo kūrybos: šeima ir yra žmogaus gyvenimo centras, jo tapatybės, jo identiteto ir savasties didžiausioji dalis.

Aš puikiai supratau, kiek mažai man laiko galėjo skirti Rašytojas, todėl tuos klausimus, kuriuos galbūt jam ir norėjau užduoti, teko pasilikti sau. Jau vien tai, kad teko su juo susitikti, nors ir kelioms valandoms, man paliko labai gilų įspūdį.

Turbūt parvežėte Garbės piliečio linkėjimus Jonavos krašto žmonėms?

- Jonavos krašto žmonėms Rašytojas palinkėjo paties paprasčiausio, bet turbūt sunkiausiai pasiekiamo dalyko – laimės. Na, kadangi atstovavau Jonavos krašto žmonėms, tai ir aš gavau asmeninių palinkėjimų, t. y. rašytojo knygą „Debesis, vardu Lietuva“, kurioje jis pasidžiaugė, kad nors ir trumpam, bet atvežiau į jo namus Jonavą.

Savo ruožtu rašytojui nuo Jonavos krašto žmonių perdaviau simbolinę dovaną – žvakidę „Gyvybės medis“, Lietuvos nuotraukų albumą.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Monika KRISTINAITYTĖ