Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Renginiai

Krašto muziejus atvėrė tautodailės lobių skrynią

Trečiadienis, 29 January 2020 12:16 Parašė 

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2020-ieji paskelbti Tautodailės metais. Praėjusį savaitgalį į Jonavos kultūros centro (JKC) Krašto muziejų (KM) pakviesti Jonavos krašto tautodailininkai paskelbė jų pradžią. Atidarymo šventę vainikavo riešinių mezgimo meistrės Eglės Pečiurienės darbų paroda.

Tautodailės metų tikslas

 Filosofas Leonidas Donskis straipsnyje „Globalizacija ir tapatybė: asmeninės pastabos apie lietuviškuosius tapatybės diskursus“ rašė: „Dauguma lietuvių vis dar tiki, jog tapatybė yra paveldima. Iškart pasakysiu, kad tai yra iliuzija. Globalizacijos paveiktame nūdienos pasaulyje tapatybė nustojo buvusi priskyrimo ir paveldėjimo dalyku. Tapatybę tokiame pasaulyje mes sąmoningai pasirenkame. Galiausiai tapatybė yra pasiekiama, ji yra sąmoninga veikla ir identifikavimasis su tuo, kas mums egzistenciškai svarbiausia.“

Tautodailės metų paskelbimas – dar vienas žingsnis savosios, lietuviškosios tapatybės link. „Šio renginio tikslas – pagerbti, pagarsinti, pasidžiaugti mūsų krašto tradicinio meno kūrėjais, sertifikuotais amatininkais, tęsiančiais senųjų amatų tradicijas“, – kreipdamasi į susirinkusiuosius, akcentavo KM etnologė Rasa Kulytė-Libienė.

Anot jos, labai svarbu atkreipti dėmesį į tuos žmones, kurie, sekdami savo senelių ir prosenelių pavyzdžiu, palaiko gyvybingas ir gaivina nykstančias tradicijas. Anot jos, taip žadinama tautos atmintis, prisimenamos šimtmečius gyvavusios technikos ir technologijos. „Tautodailės metai paskelbti tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į tradicijas  puoselėjančius žmones. Tautodailininkų, sertifikuotų amatininkų dėka galime išsaugoti tautos unikalumą globaliame pasaulyje“, – sakė etnologė.

Užkrečiantis pavyzdys

Ne vieno garbaus amžiaus žmogaus spintoje dar yra  austų lovatiesių, lino rankšluosčių, namų palėpėje dar rastume senų dekoratyvių buities rakandų. Galbūt šie darbai ir pastūmėjo artimuosius tęsti tai, ką  pradėjo jų protėviai.  Šiems amatams nereikia aukštojo išsilavinimo, nes tautodailė – tai savamokslių žmonių kūryba.  Todėl tautodailininko vardas nesuteikiamas profesionaliam kūrėjui, turinčiam vienos ar kitos meno šakos diplomą.

„Tradicinėje kultūroje pirmoji medžio drožėjų ir audėjų mokykla buvo ganykla.  Medžio drožėjams įkvėpimo teikdavo ir bažnyčiose pamatytos, kitų meistrų padarytos skulptūros. Daugelis amato išmokdavo iš savo tėvo, motinos ar vyresniųjų brolių. Dažnai amatas buvo paveldimas.  Kas skatina dirbti tautodailininkus šiandien? Manau, didžiulis poreikis ieškoti atramos, nusiraminimo, prasmės tradicijoje, didžiulis noras išsaugoti tai, ką paliko mūsų seneliai, didžiulis poreikis atkartoti jų darnius veiksmus ir  darbus. Tautodailininkų kūryba – tai žmonių, jaučiančių tautos spalvas ir ritmą, medžiagą ir formą, kūryba“, – dalijosi mintimis R. Kulytė-Libienė.

Nuo margučio iki kryžiaus

Šiuo metu rajone yra 15 sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininkų, 40 sertifikuotų produktų, 11 tautodailininkų, aktyviai puoselėjančių tradicinį meną. Du amatininkai, kuriems suteiktas meistro vardas, gali ne tik  reprezentuoti liaudies amatą, bet ir vesti mokymus.

Gausiausią grupę sudaro medžio drožėjai, kurių kūriniais papuoštos įvairių Lietuvos rajonų vietovės. Anot vakaro vedėjos R. Kulytės-Libienės, tradicinę liaudies kultūrą galima laikyti medžio kultūra: mediniai trobesiai, baldai, mediniai darbo įrankiai, žaislai. „Daugelį medinių rakandų gebėjo pasidaryti kiekvienas kaimo vyras. O religinių skulptūrų drožyba kaime vadinta poetišku dievdirbystės vardu. Kryžių darymo ir statymo paprotys buvo ne tik religinio, bet ir tautinio identiteto išraiška“, – teigė ji.

Dievdirbiais, senojo kryždirbystės amato puoselėtojais įvardyti Janina Listvina ir Tomas Jončas, Andriejaus Kazlausko ir Artūro Narkevičiaus  koplytstulpiai ir kryžiai yra sertifikuoti. Artūrui suteiktas ir tradicinių amatų meistro vardas. Medžio drožėjų grupei priklauso ir Redita Narkevičienė, Vytautas Ilonis, Antanas Budrys. Neseniai, bet labai ryškiai į  Jonavos krašto tautodailininkų gretas įsiliejo sertifikuotas tradicinio šaukščiaus amato puoselėtojas Artūras Aleksa.  

Valstiečių namuose būta kūrinių, šiandien vadinamų paprotinės dailės vardu. Tai  trapūs, neilgai tveriantys, tačiau kasmet ypatingomis progomis daromi vis kitokie dirbiniai. Įdomiausi ir iki šiol didelę paklausą turintys margučiai, šiaudiniai sodai ir verbos. Kasmet KM rengiamose Jonavos krašto tautodailininkų parodose galime pamatyti  senojo margučių marginimo amato puoselėtojų Marijonos Blažaitytės ir Skirmantės Pilsudskienės skutinėtus margučius, spalvingus Aldonos Aldonienės  margučius.  Sertifikuotais šiaudiniais sodais bei ypatingais šiaudiniais dirbiniais kasmet džiugina Julija Šlajienė ir Virginija Jankauskienė.  A. Narkevičiui 2019 metais suteiktas šiaudinių sodų, šiaudinių eglutės žaisliukų, šiaudinių žvaigždžių bei girliandų sertifikatas. Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijos tęsėja Jadvyga Kvieskienė stebina subtiliai surištomis augalų kompozicijomis.

Talentų įvairovė

Anot R. Kulytės-Libienės, XIX a. pab. – XX a. pr. kaimo žmonės, turintys soduose nemažai bičių šeimų ir paveldėję iš tėvų įrankius bei perėmę jų patirtį, dažniausiai žvakes liedavo tik savo reikmėms. Tačiau rugiapjūtės, bulviakasio ar linų tvarkymo metu už pagalbą artimiesiems kaimynams atsidėkodavo medumi bei žvakėmis. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė Regina Karaliūnienė ne tik senuoju būdu lieja žvakes, bet yra ir tradicinės augalininkystės bei gamtos gėrybių rinkimo amatų puoselėtoja. Jos pasiekimuose – sertifikuotos lietinės žvakės ir penki žolininkystės produktai. O štai Olga Vilkelienė  pripažinta vyndarystės amato puoselėtoja: sertifikuota 12 vyno rūšių,  pagamintų iš aronijų, aviečių, juodųjų serbentų ir aviečių, šeivamedžių, šermukšnių ir t. t.

Didelę reikšmę lietuvių valstiečių mitybos racione turėjo pienas ir jo produktai. Žemaitijoje gaminamas kastinis, kurį anksčiau to regiono sodiečiai dažniausiai gamindavo pasninko dienomis ir talkų metu, šiandien labai mėgstamas visoje Lietuvoje. Tradicinio tautinio paveldo produkto kastinio gamintojas Jonavos krašte –  Petras Bieliauskas. Sertifikuotais ledinukais ir baltos masės karamelės gaminiais daugelį renginių Jonavos krašte paįvairina Laima Lašinienė. O tradiciniais karpiniais, kuriais  kaimo žmonės gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus, namų langus, indaujas, jonaviečius džiugina senojo karpymo amato puoselėtoja, tradicinių amatų meistrė Regina Jegorovienė, pernai regioninėje „Aukso vainiko“ parodoje laimėjusi trečią vietą. Tautodailininkų būryje – senojo kalvystės amato puoselėtojas Andrius Šukutis, vytinių juostų audimo tradicijų tęsėjos Ilona Menčenkovienė ir Živilė Laurinavičienė, pintinių juostų meistrė Elona Liktaravičienė.  Ilona – ir sertifikuota senojo mezgimo amato puoselėtoja. Metalo kalybos  darbais ir tapyba užsiima Pranas Smailys. Svetlana Alekseiko-Pogosian praktikuoja metalo kalybą. Ji jau seniai tapusi Jonavos krašto tautodailininkų bendruomenės dalimi. 

Tautodailės metams skirtą pirmąjį renginį vainikavo Jonavoje gyvenančios Eglės Pečiurienės riešinių paroda „Delnuose telpa pasaulis“, kurioje pristatytos 74 poros ypatingų darbų. Paroda muziejuje veiks iki vasario 7 dienos. Moteris jau yra surengusi 12 autorinių ir dalyvavusi septyniose bendrose parodose.

Žvilgsnis į ateitį

„Įsibėgėjo naujas metų ratas, kuris šiemet Seimo sprendimu skatins mus keliauti po tautodailės paveldo lobyną, plačiau praverti jo skrynią, įsigilinti į turinį ir atskleisti visą tautos meno grožį. Tautodailė yra labai svarbi mūsų tautos dalis, tai tradicija, kuria šimtmečiais buvo perduodama mūsų tautos siela – kultūra. Linkiu Jums, gerbiami tautodailės kūrėjai, kad šie metai būtų kupini įkvėpimo, kūrybinio polėkio, aktyvūs, nestokojantys progų plačiau pristatyti savo kūrybą, pasisemti įkvėpimo ir kūrybos“, – linkėjo JKC Krašto muziejui vadovaujanti Daiva Petrikėnienė.

Kaip sakė R. Kulytė-Libienė, šiemet Krašto muziejuje ketinama surengti kuo daugiau tautodailės parodų, pristatyti jų autorius.

„Džiaugiuosi, kad mūsų įstaigoje susibūrė tautodailininkų bendruomenė, kurios nariai labai šiltai bendrauja vieni su kitais, dalijasi patirtimi, džiaugiasi surengtomis parodomis.  Šiemet ketiname surengti ne vieną jubiliejinę parodą, pasidžiaugti naujais tautodailininkų darbais, o rudenį aktyviai dalyvauti  respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“, – dalijosi mintimis Krašto muziejaus etnologė R. Kulytė-Libienė.

Renginyje dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis, kuris kaskart ateina į muziejų pasveikinti ir pagerbti tautodailininkų. Muzikinį foną sukūrė Janinos Miščiukaitės meno mokyklos kanklininkių ansamblis, kuriam vadovauja Asta Grigaliūnienė. Jų įstabūs ir meditatyvūs kūriniai leido nurimti, susikaupti ir brandinti  idėjas naujiems darbams.

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf