Paskelbtas Aktualijos

Daugiausia paraiškų paramai produktams perdirbti sulaukta iš Vilniaus ir Kauno apskričių

Penktadienis, 17 January 2020 11:36 Parašė 
Kooperatinė žemės ūkio bendrovė „Pamario pienas“ už paramos lėšas įsigijo du pienovežius. Pasak vadovės Editos Katutienės (centre), šias mašinas vairuoja Edmundas Toliušis (kairėje) ir Nerijus Katutis. Kooperatinė žemės ūkio bendrovė „Pamario pienas“ už paramos lėšas įsigijo du pienovežius. Pasak vadovės Editos Katutienės (centre), šias mašinas vairuoja Edmundas Toliušis (kairėje) ir Nerijus Katutis. Dariaus Šypalio nuotr.

Pasibaigus paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį  „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ teikimo laikotarpiui paaiškėjo, kad prašomos paramos sumos apskrityse skiriasi daugiau nei dešimteriopai.

Vertino kaip didelę paspirtį

Tarp aktyviausių programoje dalyvavusių ir daugiausia paramos prašiusiųjų –  iš Vilniaus (10 pareiškėjų, prašė 5 697 576 Eur),  Kauno (taip pat 10 pareiškėjų, prašė 5 635 828 Eur) ir Panevėžio (7 pareiškėjai, prašė 4 177 024 Eur) apskričių. Klaipėdos apskrityje 4 pareiškėjai prašė 2 614 556 Eur, Telšių apskrityje 3 pareiškėjai prašė 2 872 993 Eur, Marijampolės ir Utenos apskrityse po 2 pareiškėjus prašė atitinkamai 1 333 032 ir 1 385 749 Eur, Alytaus, Šiaulių ir Tauragės apskrityse po vieną pareiškėją prašė atitinkamai 130 tūkst., 666 tūkst. 681 ir 481 tūkst. 492 Eur.

Iš 4-ių Klaipėdos apskrityje esančių pareiškėjų – ir nuo 2002-ųjų Šilutės rajone veikianti kooperatinė žemės ūkio bendrovė „Pamario pienas“, kuriai 15 metų vadovauja Edita Katutienė. Anot pašnekovės, iš pradžių kooperatyvas, kuriame buvo 42 nariai, veikė Rusnėje, gamybinių dirbtuvių priestate, turėjo tik vieną važiuojančią mašiną, o pieną surinkdavo kas antrą dieną. Į didesnes patalpas Šilutėje persikraustė po 3 metų. Padaugėjo ir narių – pieno gamintojų. Vėliau įmonė įsigijo dideles patalpas Liaučių kaime Šilutės rajone. „Jas remontuojame, geriname sąlygas darbuotojams. Kooperatyvas jau turi 250 pieno tiekėjų, per dieną surenka per 40 tonų pieno“, – pasakojo kooperatyvo direktorė E. Katutienė.

Jos teigimu, didelė paspirtis buvo 2018 metais pateikta paraiška Europos Sąjungos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“. Žinodamas, kad gaus paramą,  kooperatyvas įsigijo du modernius pienovežius, kuriuose telpa po 10–11 tonų pieno.

Kas galėjo teikti paraiškas

2019 m. projektams pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinti buvo skirta 28 803 132 Eur paramos lėšų. Lygiomis dalimis jos buvo padalytos 10-čiai Lietuvos apskričių. Nuo liepos iki rugsėjo 30 d. dėl paramos kreipėsi 41 pareiškėjas, bendra prašoma suma siekė 26 164 931 Eur.

Paraiškas galėjo teikti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla.

Paramos gavėjams finansuojama 40 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų. Asmenims, gaminantiems ekologiškus žemės ūkio produktus, bei pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams galėjo būti skiriama 50 proc. intensyvumo parama.

Didžiausia paramos suma juridiniams asmenims vienam projektui negalėjo viršyti 1,3 mln. Eur, o 2014–2020 metų laikotarpiu – 4 mln. Eur. Juridiniams asmenims, kurie perdirbę žemės ūkio produktus pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos Nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. Eur vienam projektui ir 4 mln. Eur pagal šią priemonę 2014–2020 metų laikotarpiui.

Vertinimas

2019 m. paraiškų atranka vyko pagal naują modelį, t. y. paramos paraiškų atrankos vertinimas, vadovaujantis paramos paraiškų atrankos kriterijais, vyko apskričių lygmeniu.  Agentūra, atlikusi visų atitinkamoje apskrityje pateiktų paramos paraiškų atrankos vertinimą apskričių lygmeniu, sugrupavo paramos paraiškas pagal paramos paraiškų atrankos balų skaičių. Paramos paraiškos, kurioms pagal suteiktus atrankos kriterijų balus visiškai pakako apskričiai skirtos paramos sumos, buvo teikiamos tinkamumo skirti paramą vertinimui. Paramos paraiškos, kurioms pagal suteiktus atrankos kriterijų balus nepakako apskričiai skirtos paramos sumos, buvo atmestos, jų tinkamumas nevertintas. Vienodą atrankos kriterijų balų skaičių apskrityje gavusioms paramos paraiškoms, kurioms finansuoti tik iš dalies užteko apskričiai skirtos paramos sumos, parama buvo proporcingai mažinama arba centralizuotai atliekamas papildomas paraiškų vertinimas. Veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklėse iš viso buvo 11 paraiškų atrankos kriterijų, už atitiktį kiekvienam jų suteikiamas tam tikras balų skaičius. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35, tiek nesurinkus paraiška atmetama. Didžiausia galima balų suma – 100 balų.

KPF

Žemės ūkio ministerijos inf.