Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

Meras M. Sinkevičius: Jonava privalo turėti matomą veidą

Penktadienis, 10 January 2020 16:24 Parašė 

Kasmet vis gražėjanti Jonava – didžiulis rajono vadovo ir jo komandos nuopelnas.  Kaip sekasi įgyvendinti sumanymus, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, apie sėkmes ir patiriamus nusivylimus kalbamės su Savivaldybės meru, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Lietuvos socialdemokratų partijos Jonavos skyriaus pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. 

– Prieš aptardami 2020-ųjų, Žiurkės metų, darbus, prisiminkime praėjusiuosius. Kaip juos vertinate?

– Esu gimęs Žiurkės metais, tad ką jie man atneš, pamatysime ateityje. 2019-ieji man buvo itin įspūdingi, sėkmingi ir visaip kitaip labai palankūs – praėjusiuosius galėčiau įvardyti tik teigiamais epitetais. Žinoma, didžiausiu įvykiu laikau šeimos pagausėjimą, džiaugiuosi galėjęs pasitikrinti savo valią ir jėgas „Geležinio žmogaus“ triatlone. Negalima pamiršti, kad pernai kovą vykusiuose rinkimuose Jonavos krašto žmonės, nepaisydami, jog beveik metus buvau išvykęs į Vilnių ir ėjau ministro pareigas, manęs nepamiršo ir antrą kartą tiesioginiuose mero rinkimuose man patikėjo šias pareigas. Už tai esu dėkingas rajono visuomenei.

Esu įsitikinęs, kad 2020-ieji ir Jonavai, ir jonaviečiams, ir visai Lietuvai bus  geresni už pasibaigusiuosius. Taigi dirbsime ir sieksime gerų rezultatų.

– Kas džiugina Jonavoje ir kokią ją norėtumėte matyti ateityje?

– Aš esu iš tų žmonių, kurie labai gerai supranta darbo trukmę. Neseniai patvirtinome Jonavos rajono strateginį planą iki 2030 metų. O mano mandatas siekia tik iki 2023-iųjų. Per ketverių metų kadenciją norėčiau matyti Jonavą  sėkmingai klestinčią, neišsivažinėjantį miestą, kuriame žmonės rastų saugią aplinką auginti vaikus, turėtų darbo.  Esame įsikūrę netoli Laikinosios sostinės, tai turime galimybes dirbti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, nebūtinai Jonavoje. Tai galėtų būti labai rimta alternatyva kauniečiams statytis gyvenamąjį namą tarp Kauno ir Jonavos rajonų.  Norėčiau, kad mūsų miestas, kuris jau dabar neblogai žinomas už išplėtotą sveikatos bei sporto infrastruktūrą, būtų dar didesnis traukos centras. Ne paslaptis, kad kai kam Jonava asocijuojasi su trąšų gamyba, oro tarša, tai labai norėčiau tokią nuomonę pakeisti. Ir mes tai darome investuodami į Sporto areną, stadionus, statydami naują baseiną – Jonavoje kuriame sveiką ir sportuojančią visuomenę. Asmeniškai man labai malonu matyti, kai net ir vėlyvą vakarą žmonės bėgioja, sportuoja, nes aikštelės ir dviračių takai yra apšviesti, o tai suteikia saugumo jausmą. Mano nuomone, tai yra ganėtinai patrauklu. Norėčiau, kad Jonava turėtų matomą veidą, būtų atpažįstama, kad būtų pavyzdys kitiems, kaip reikia tvarkytis nedideliame miestelyje. Tai kūrėme ir toliau kursime. O ar visos svajonės, lūkesčiai bei rinkiminiai pažadai bus įgyvendinti, dar pamatysime.

– Kokia Jūsų nuomonė apie vadovų rotaciją?

– Būsiu atviras – Jonavos, kaip ir kitų rajonų, neaplenkia demografinės problemos, gyventojai sensta, atsiranda keblumų ir viešajame sektoriuje, kuriam priklauso  vaikų darželiai, mokyklos, kitos įstaigos. Turime ir taip vadinamų „einamųjų“, ir darbuotojų stygiaus problemų. Kaip pavyzdį galiu paminėti Panerio pradinės mokyklos direktoriaus pareigas – neturime kandidatų, nėra rezultatų. Iš tikrųjų turėjome ilgamečius direktorius, kurie puikiai susitvarkė su darbu, buvo gerbiami ir pasiekė puikių rezultatų. Dėkojame Jeronimo Ralio gimnazijos buvusiam direktoriui Arūnui Rimkui, Panerio pradinei mokyklai daug metų vadovavusiai  Onai Šukienei, netrukus dėkosime ir Senamiesčio gimnazijos direktorei. Ankstesnės valdžios sumanyta priverstinė rotacija įgalioja operatyviai atsisakyti net ir tų asmenybių, kurios tinkamai eina pareigas, tad esame priversti ieškoti naujų žmonių į jų vietą. Tačiau juos rasti nėra taip paprasta. Tai akivaizdžiai parodė Panerio pradinės mokyklos pavyzdys – konkursą teks pakartoti, gal iš antro karto pasiseks.  

– Kelis mėnesius daug kalbama apie ligoninės problemas. Kaip manote jas išspręsti?

– Kurį laiką VšĮ Jonavos ligoninė taip pat neturi pastovaus vadovo. Ši įstaiga dabar išgyvena ne pačius gražiausius metus, didelio dėmesio sulaukia viešojoje erdvėje ir iš pacientų, ir iš lankytojų, pasigirsta įvairių atsiliepimų apie aptarnavimo kokybę ir taip toliau. Šiuo metu ji turi finansinių sunkumų, tai ne krizė, bet jie džiaugsmo neteikia. Nedrįsčiau dėl to kaltinti vien tik ligoninės vadovų. Galbūt ne visi žino, kad Jonavos ligoninė pagal dirbančiųjų skaičių yra antrasis darbdavys po akcinės bendrovės „Achema“. Tad tikėtis, kad atėjęs naujas įstaigos vadovas pastatys ligoninę ant kojų be pokyčių, visi bus patenkinti ir plos rankomis, manau, neverta. Gali būti ir ne vien tiktai malonių pasikeitimų. Šiuo metu yra paskelbtas pakartotinis konkursas direktoriaus vietai užimti. Kai matai, kad įstaigos finansiniai rezultatai yra prasti, kai kalba sukasi apie kelis šimtus tūkstančių eurų, priimti sprendimą ir įdarbinti įstaigos vadovą, kuriam prireiks laiko susipažinti su įstaigos „virtuve“, rizikinga. Manau, veiksmingiau atlikti namų darbus ir pasakyti, kas buvo padaryta ir ką reikia keisti. Tam ir buvo sudaryta darbo grupė, nurodžiusi, kokių priemonių reikia imtis. Sausio 16-ąją, tikiuosi, išaiškės naujas vadovas, kuris jau turės veiksmų planą ir nebereikės jam užsiiminėti jokiomis interpretacijomis.  

Ligoninės situacijos nereikia vertinti kritiškai ir sakyti, kad ten viskas taip blogai. Manau, kad įstaigos kolektyvas ir laikinieji vadovai tikrai priėmė nemažai sprendimų, leidusių stabilizuoti įstaigos finansinę situaciją. Dėkoju ir kolektyvui, ir laikiniesiems vadovams už jų pastangas. Jie nenusišalino nuo problemų, bet jas aiškinosi ir sprendė. Aišku, spekuliacijų buvo labai daug, o skausmingos ar visuomenei matomos problemos pritraukia ir politikų dėmesį. Kai kas nori nuoširdžiai padėti, sakykime, veikiančią ir stiprią įstaigą nori matyti buvusi ligoninės direktorė, šiandienė Tarybos narė Aldona Balutienė. Bet buvo  interesantų, atvykstančių net iš Seimo, kurie neva tiesė pagalbos ranką. Bet juk ligoninei niekas negrasina nei statuso pasikeitimu, nei kitais radikaliais pokyčiais, įstaigos problemos sprendžiamos ne Seime, bet mūsų rajone, turint veiksmų planą ir juo vadovaujantis. Manau, kad naujas vadovas sugebės numatytus veiksmus tinkamai atlikti ir užgesinti įsiaudrinusias neigiamas emocijas. Konkurso rezultatus jau greit sužinosime. Galiu pasakyti, kad dalyvauti jame užsiregistravo penki asmenys. Turime ir dirbančių mūsų ligoninės administracijoje, ir kitų kandidatų. Konkurso nugalėtojo laukia nelengvas darbas.

– O kokius dar rajono reikalus įvardytumėte probleminiais ir keliančiais nerimą?

– Yra ir daugiau dalykų, kurie man, kaip merui, neduoda ramybės. Galbūt jie nėra labai matomi, bet ateityje pareikalaus nemažų kaštų iš Savivaldybės biudžeto, mokesčių mokėtojų. Noriu prisiliesti prie temos, kuri praėjusiais metais man buvo skaudžiausia. Mes džiaugiamės su valstybe pradėję vykdyti stadiono statybos darbus. Ir dabar iš toli matyti aukštos apšvietimo atramos, tribūnų griaučiai. Bet nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės lėmė, kad bankrutavo darbus vykdžiusi įmonė. Ji dirbo įvairiose Lietuvos vietose, ne tik Jonavoje, bet ir Neringoje, Širvintose, Vilniuje. Atrodytų – bankrutavo įmonė, teks ieškoti kitos, kuri pabaigs pradėtus darbus. Bet pagrindinė problema – darbų finansavimas. Buvo suderinta, kad Savivaldybė į stadiono statybą investuos 30, o valstybė – 70 procentų. Bankrutavus konkursą laimėjusiam rangovui, reikia ieškoti naujo. Bet, mūsų žiniomis, statybos darbai smarkiai pabrangs. Logiškai mąstant, tą pabrangimą turėtų pasidalyti tais pačiais procentais Savivaldybė ir valstybė. Bet valstybė nenori taip elgtis ir šią problemą palieka spręsti mums vieniems. Jeigu nepavyks šio klausimo suderinti, bijau, kad stadiono statybai teks atseikėti nemažai Savivaldybės biudžeto pinigų. Ši nesėkmė nepriklausė nei nuo Savivaldybės, nei valstybės – tiesiog tai nulėmė privataus verslo bankrotas. O tai turės neigiamų pasekmių rajono biudžetui. Dar ne viskas prarasta, vis dar rusena viltis, kad pavyks valstybę perkalbėti. Bet tada ji turės padėti ir kitoms Savivaldybėms, kuriose dirbo  bankrutavęs rangovas. Susidarys milijoninės sumos, kurių reikia įvairiems kitiems sektoriams – švietimo, kultūros, medicinos darbuotojams, gaisrininkams...  Egzistuojant tokioms įtampoms, sunku tikėtis, kad prioritetas būtų teikiamas kažkokio stadiono statybai. Tai man, kaip rajono vadovui, didžiausias nusivylimas.

– Tarkite keletą žodžių apie miesto bendruomenę ir rajono Tarybos darbą...

– Yra ir džiuginančių dalykų – nuo mažų iki didelių. Mane maloniai stebina didėjantis jonaviečių bendruomeniškumas. Tai rodo kalėdinių eglučių parkas Ramybės skvere – meras negali nei priversti, nei reikalauti. Įstaigos, bendruomenės, įmonės atėjo su meile ir noru prisidėti prie viso miesto puošimo. Man patiko aktyvus visuomenės dalyvavimas siūlant vietą naujo baseino statybai. Dauguma jonaviečių pasiūlė baseiną įrengti tarp Joninių slėnio ir Sporto arenos – ten jis ir bus. Džiugu, kad nebereikia gyventojų agituoti renovuoti daugiabučius, kas vykdavo prieš kokį dešimtmetį.

Taryboje veikia aktyvi opozicija, kuri konfrontuoja, teikia pasiūlymus, siekia būti matoma ir išorinėje erdvėje, ir socialiniuose tinkluose. Nėra taip, kad viskas vyktų lyg sviestu patepta, yra visko – nebūtinai į teigiamą pusę pasikeitė ir bendravimo kultūra, ir stilius. Bet tai yra sudedamoji mano darbo dalis, tenka susitaikyti su esama situacija ir veikti pagal ją. Stengiuosi išlaikyti toleranciją ir pagarbą, nors kartais savitvarda pareikalauja ir nervų, ir laiko. Gal tai noras kai kurių rajono politikų pasireikšti prieš ateinančius Seimo rinkimus ir kandidatuoti į Parlamentą? Įtampų, susijusių su Seimo rinkimais, matyt, bus nemažai, nes vasarį priimsime Savivaldybės biudžetą. Visi žinome – norų visada daugiau negu galimybių. Merui su administracija būtina subalansuoti tuos norus. Pirmieji metų mėnesiai bus susiję su planuojamu biudžetu. Vasara gal nebus labai įtempta, bet rudenį, artėjant Seimo rinkimams, bus visko – pasigyrimo, nepamatuotų pažadų. Labai linkiu, kad tuo periodu būtų išlaikyta pagarba, atsisakant asmeniškumų, nebūtų drabstomasi purvais. Rinkiminė kampanija tampa vis agresyvesnė, tad vargu ar pavyks tų  negatyvų išvengti.

– O kaip rinkimams ruošiasi Jūsų vadovaujami rajono socialdemokratai?

– Jonavos socialdemokratų skyrius turi savo kandidatą į Parlamentą – juo yra buvęs meras, dabar mano pavaduotojas Eugenijus Sabutis. Mano situacija, kaip žmogaus, dar labiau komplikuota, nes Jonavos rajone rinkimuose dalyvaus ir mano tėvas, dabartinis Seimo narys Rimantas Sinkevičius, priklausantis Socialdemokratų darbo partijai. Asmeniškai man situacija labai nemaloni. Tačiau toks tas politinis gyvenimas.

– Ačiū už pokalbį.  

Kalbėjosi Irena BŪTĖNAITĖ