Paskelbtas Miesto naujienos

Pareigūnė laikosi duoto žodžio

Pirmadienis, 11 April 2016 19:00 Parašė 

„Alio Jonavoje“ rašėme, kad neseniai Jonavos policijos pareigūnai kartu su socialiniais partneriais – Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos, Socialinės paramos skyrių specialistais, taip su kolegomis iš Probacijos tarnybos lankė rizikos šeimas, kuriose yra problemų dėl vaikų auklėjimo, socialinių įgūdžių, svaigalų vartojimo ir pan. Taip pat ir tas, kuriose vienas iš šeimos narių yra nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje.

Tąkart apsilankėme viename iš Lietavos gatvės daugiabučių, kur drauge su tėvais gyvena ir jų suaugęs sūnus. 39-erių vyras girtauja, vartoja narkotikus, o tik gavęs neįgalumo išmoką – 83 eurus – išleidžia tą pačią dieną svaigalams. Vyras buvo nuteistas už tai, kad kėlė ranką prieš savo tėvą, anksčiau nuo brolio kliūdavo ir seseriai, kuri šiuo išvykusi į užsienį.

Tą vakarą vyras buvo blaivas ir geranoriškai nusiteikęs. Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus, veikiančio Jonavos teritorijoje, vyresniajai inspektorei Vaidai Kliokmanienei skubėjo raportuoti, kad nuo šiol viskas pasikeis: pradėjo vaikščioti į bažnyčią...

Tokiu sūnaus atsivertimu kažkodėl nelabai norėjo patikėti jo mama. Moteris vos ne su ašaromis prašė inspektorės, kad ši kaip nors paveiktų sūnų, kad šis, gavęs išmoką, nors keliais eurais prisidėtų prie šeimos biudžeto, nupirktų maisto produktų.

Vyras pagalbos ieškojo ne viename priklausomybės ligų centre, tačiau paprastai ištverdavo vos mėnesį, artėjant pašalpos dienai, sprukdavo. Neseniai pėsčiomis iš tokio centro iki Jonavos sukorė 50 kilometrų, nes artėjo išmokos diena...

Tą vakarą geranoriškai nusiteikęs inspektorės V.Kliokmanienės „globotinis“ pažadėjo, kad kai tik gaus neįgalumo išmoką, su mama ateis pas inspektorę, kad ši padėtų nupirkti maisto produktų...

Artėjo išmokos gavimo diena: pinigėliai į sąskaitą buvo pervesti praėjusį penktadienį, tačiau draugiškai sutarė, kad apsipirkti eis pirmadienį.

Pirmadienį viename prekybos centre susitiko Probacijos tarnybos inspektorė, jos „globotinis“ ir šio mama. Vyras pats rinkosi maisto produktus, į vežimėlį dėjo švaros prekių, nepamiršo ir tame pačiame bute gyvenančio savo sūnėno: šiam nupirko ledų ir traškučių.

„Gal tikrai nuo šiol viskas pasikeis į gerąją pusę? Pirmą kartą štai taip drauge einame apsipirkti,“ – džiaugėsi mama. Ir vis dėkojo inspektorei V. Kliokmanienei. Jai padėkojo ir „globotinis“.

***

Kai studijavau žurnalistiką Vilniaus universitete, per praktiką laikraščių redaktoriai dažnai siųsdavo parašyti apybraižą apie vieną ar kitą „gerą“ žmogų – gydytoją, mokytoją, eilinį įmonės darbininką. Po studijų baigimo jau praėjo nemažai metų, tačiau iki šiol prisimenu savo dėstytojo doc. Broniaus Raguočio žodžius. Pasak dėstytojo, gydytojo pareiga – gydyti žmones ir gelbėti jų gyvybes. Tai juos įpareigoja profesija. Žurnalistui derėtų atkreipti dėmesį, ar jis yra ką nors padaręs, kas neįrašyta į jo pareiginę instrukciją.

Probacijos skyriaus inspektorės pareiginėje instrukcijoje tikrai neįrašytas punktas, kad ji privalo kas mėnesį padėti apsipirkti žmogui, kuriam terūpi viena – kuo greičiau nusipirkti svaigalų.

„Matyt, esu „nepataisoma“: tarnyboje dirbu jau dvidešimt metų, tačiau vis dar tikiu žmonėmis. Bent jau noriu jais tikėti. Šioje šeimoje išties sudėtinga situacija, negalėjau abejingai žiūrėti į mamos ašaras. O gal kitą mėnesį mano pagalbos jau neprireiks – mama su sūnumi patys draugiškai susitars?“ – vylėsi inspektorė V. Kliokmanienė.

Laima SLOVIKIENĖ

Web Analytics