Paskelbtas Miesto naujienos

Nuo ko priklauso Jonavos ligoninės ateitis?

Penktadienis, 06 December 2019 15:49 Parašė 

Dar lapkričio mėnesį į viešumą iškilo informacija apie sunkią situaciją VŠĮ Jonavos ligoninėje (medikų atlyginimai, konkurso į vadovus neorganizavimas ir kt.). Į situaciją iš karto sureagavo Jonavos rajono savivaldybės opozicijos tarybos nariai, kurie susitiko su medicinos darbuotojais ir profesinių sąjungų atstovais. Susitikimo metu, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partiją Taryboje atstovaujantis tarybos narys Gintas Jasiulionis pažadėjo, kad nepaliks Jonavos ligoninės problemų ir joms spręsti pasitelks ir LR Seimo narius. Tuo tikslu, gruodžio 2 d. Jonavos ligoninėje lankėsi ir su medikais susitiko LR Seimo nariai Antanas Matulas, kuris yra ir LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, bei jonavietis Dainius Kreivys. Kartu su LR Seimo nariais į susitikimą Jonavos ligoninėje atvyko ir tarybos nariai - Aldona Balutienė ir Gintas Jasiulionis, bei jo visuomeninė padėjėja Jolita Peleckienė.

Susitikimą pradėjęs Gintas Jasiulionis sakė, kad buvo išgirstas medicinos darbuotojų SOS signalas, į kurį suskubo atsiliepti ne tik opozicijos tarybos nariai, bet ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Seimo nariai. Jis pabrėžė, kad jis, kaip jonavietis, neabejingas ligoninės likimui, ir dės visas pastangas, kad ligoninė išliktų tokio lygmens, kokio buvo iki šiol – regioninė.

Aldona Balutienė, buvusi šios ligoninės vadovė, pristatė svečiams susidariusią problemą  ir sakė, kad padedant Seimo nariams, reikia pabandyti šią situaciją išspręsti. Tarybos narė informavo ir apie tai, kad kaip vieną iš ligoninės gelbėjimosi variantų, ji parengė ir pateikė savivaldybės tarybai svarstyti klausimą dėl gydytojų rezidentų finansavimo ir specialistų pritraukimo į Jonavą. Tačiau prieš pat tarybos posėdį, valdančiosios daugumos balsais šis klausimas buvo išbrauktas net iš darbotvarkės, nes anot jų, ligoninės likimas neaiškus.

G. Jasiulionis išsakė savo ir žmonių nuogastavimus dėl medicinos ateities Jonavoje ir teiravosi Seimo narių, ką savivaldybės valdžia turėtų daryti, kad išsaugotų ligoninę.

Pasak LR Seimo nario Antano Matulo, tai tipinė visos Lietuvos situacija, nes šiai dienai tik 5 regioninės ir rajoninės ligoninės metus bebaigia pelningai. Seimo nario manynu, jau tris metus iš eilės regioninės ligoninės sąmoningai ignoruojamos ir žlugdomos Sveikatos apsaugos ministro E. Verygos. Tai viena iš nevykusios E. Verygos reformos pasekmių. Jis pasidžiaugė, kad Jonavos medikai šią problemą kelia į viešumą ir ieško pagalbos pas steigėją (Jonavos rajono savivaldybė).  A. Matulas medikų bendruomenei pateikė išsamią vaizdinę informaciją apie situaciją Lietuvoje. Trumpai apie tai. Lietuvoje yra 35 rajoninės ligoninės, joms skiriamas finansavimas - 120 mln., kai vien Kauno klinikoms ir Santariškių ligoninei po 140 mln. Šie du didieji medicinos paslaugų teikėjai „suryja“ didžiąją lėšų dalį, todėl taupymas atliekamas mažųjų rajoninių ir regioninių medicinos įstaigų sąskaita. Europos Sąjungos ir Valstybės Investicinės Programos (VIP) lėšos taip pat nukreiptos daugiausia į dvi didžiąsias ligonines.

Uždarius visas savivaldybių ligonines, būtų sutaupytos tik įstaigų administravimo lėšos ir tai sudarytų apie 20 milijonų eurų. Kai kitų metų PSDF biudžetą sudarys 2,3 mlrd. eur., tai problemos neišspręs. „Tas paslaugas žmonės vis tiek turės gauti, reikės važiuoti į Kauną, ar Vilnių, kur susidursim su didžiuliais ligonių srautais. Sunaikinę mažąsias ligonines, gausim tik chaosą“, - medicinos sistemoje vykstančiomis reformomis piktinosi A. Matulas.

Seimo narys teigė, kad pasirinkta optimizacijos forma, tai ne tas kelias, norint didinti medicinos darbuotojų atlyginimus, ar „pakelti“ sveikatos apsaugą. Optimizacijai reikia nustatyti aiškius kriterijus, bet šiandien tam nėra sukurto jokio modelio. Taip pat šiai dienai žmonėms nėra aišku, už ką moka jie (mokėdami mokesčius), o ką apmoka valstybė. Ko per savo kadenciją nepadarė Sveikatos apsaugos ministras, tai nesureguliavo PSDF įmokų dydžių. Daugiausiai žmonių draudžia valstybė, šiai dienai apie 1,5 milijono gyventojų. Ir jei valstybė tam tikroms žmonių grupėms daro nuolaidas, ji privalo jas kompensuoti. Valstybė už asmenis, kurie nemoka sveikatos draudimo į PSDF, sumoka 2,5 karto mažiau, nei dirbantys Lietuvos piliečiai. Už vieną asmenį - 430 eur., kai tuo tarpu dirbantysis - apie 1100 eur. per metus. Jei valstybė už savo draudžiamus asmenis į sveikatos forndą mokėtų sąžiningai, jis pasipildytų maždaug 900 mln. eurų ir šių lėšų pakaktų užtikrinti tinkamą medicininių paslaugų kokybę, tame tarpe ir Jonavos ligoninėje.

Seimo narys kritikavo ir kompensuojamų vaistų įsigijimo reformą bei PSDF lėšų nemažos dalies perkėlimą į rezervą. Jo teigimu, tokiais veiksmais Vyriausybė žlugdo sveikatos sistemą Lietuvoje. Jau dabar į valstybės rezervą atiduota apie 400 mln. eur., o kitais metais dar apie 200 mln. eur. Planuojama, kad kitų metų pabaigoje privalomo PSDF rezerve bus 600 mln. eur. Tos lėšos turėtų būti naudojamos medikų atlyginimams, paslaugų apmokėjimui ir vaistams. Tuo tarpu Vyriausybė rezervo lėšas naudoja šalies fiskalinei drausmei išlaikyti ir įsipareigojimų ES užtikrinimui. kai kitos pabaltijo valstybės rezervui atiduoda daug mažesnes sumas. Pusės šių lėšų pakaktų medicinos situacijai stabilizuoti, bet vyriausybė to nenori.

Tam pritarė ir kitas Seimo narys Dainius Kreivys, kurio teigimu didžiosios ligoninės pasiima visus pinigus, su kuriais pasiima konpetencijas, o kompetencijos pasiima pacientus.

Tačiau, sunaikinus regionines ligonines, ne visi gyventojai pasieks jiems reikalingą medicininę pagalbą laiku. Vykdydama reformas medicinoje, vyriausybė negalvojo apie garbaus amžiaus piliečius, kuriems medicininės paslaugos greičiausiai suteikiamos vietos ligoninėse.

Seimo nariai informavo medikus, kad įgyvendinant kompensuojamųjų vaistų reformą, Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė Konstitucinės valstybės pagrindus. Tai konstatavo Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, į kurį kreipėsi Seimo nariai A. Matulas ir I. Haase. Jie pritarė ir G. Jasiulionio bei A. Balutienės išsakytoms mintims dėl papildomo finansavimo medikams ir sakė, kad šiame etape, kol mažosios ligoninės patiria finansinę krizę ir kol valstybės lygmeniu vyksta jų lėtas naikinimas, savivaldybė savo įstaigai pirmoji turėtų ištiesti pagalbos ranką ir gelbėti ligoninę, kad ji nebūtų sunaikinta.

Tačiau ligoninėje dirbantis gydytojas, tarybos narys Arvydas Gasys suabejojo mero ir valdančiosios daugumos ketinimais. Jo teigimu, Jonavos rajono savivaldybės mero elgesys ligoninės atžvilgiu neramina. A. Gasys pabrėžė, kad iki šiol, jau 8 mėnesiai nėra skelbiamas ligoninės vadovo konkursas, o paskelbtas buvo atšaukiamas. „Kas gali paneigti, kad vyksta kažkokie susitarimai? Iš mūsų bėga jauni specialistai, o ligoninės gelbėjimosi planą liepta padaryti buvusiai direktorei“, - sakė A. Gasys.

Savo pasisakyme pratrūko ir gydytojas, Jonavos rajono sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Artūras Šalaševičius. Jo teigimu ligoninėje nevykdomi nacionaliniai susitarimai, nuo rugsėjo mėnesio neveikia apmokėjimo sistema. Išdėsčius susidariusią situaciją buvo kreiptąsi į steigėją ir užduoti konkretūs klausimai. Tačiau gautame atsakyme neatsakyta nei į vieną klausimą. A. Šalaševičiaus nuomone, steigėjas visiškai nesuinteresuotas ligoninės likimu ir patarė ktreiptis į laikinai direktoriaus pareigas einantį asmenį. Tuo tarpu daugumos medikų nuomone, ligoninė yra savivaldybės įmonė ir atsakomybę už jos likimą turėtų prisiimti savivaldybė.

Pasak Ginto Jasiulionio, opozicijos tarybos nariai kreipėsi į savivaldybės merą M. Sinkevičių su reikalavimu nedelsiant skelbti konkursą ligoninės direktoriaus pareigoms užimti, tačiau meras į tai nereaguoja.

Susitikimo metu, tiek vietos tarybos nariai, tiek medikai ir Seimo nariai vieningai pritarė, kad Jonavos ligoninę būtina išsaugoti ir tam reikia dėti visas pastangas, o iniciatyvą ir geranoriškumą turėtų parodyti steigėjas, šiuo atveju Jonavos rajono savivaldybė.

Saulė SMAILYTĖ