Paskelbtas Miesto naujienos

Aštuntasis savivaldybės tarybos posėdis virto mūšio lauku

Penktadienis, 29 November 2019 08:45 Parašė 

Lapkričio 21-ąją vykęs aštuntasis savivaldybės tarybos posėdis, svarstant kai kuriuos klausimus, labiau panašėjo į mūšio lauką. Emocijos tiesiog kunkuliavo, kai jonaviečiams itin aktualius ir skausmingus klausimus, tokius kaip Jonavos ligoninė, nemokamos popamokinės grupės vaikams, aplinkkelis ar bedruomeninių organizacijų klausimus keliantys opozicijai atstovaujantys tarybos nariai, sulaukdavo šaltakraujiško valdančiųjų ignoravimo, o kartais ir patyčių.

Socialdemokratams „per anksti“ svarstyti klausimą dėl ligoninei reikalingų gydytojų specialistų

Nuomonės išsiskyrė ir aštri diskusija užvirė nuo pat pirmųjų posėdžio minučių, dar besvarstant darbotvarkę. Pirmasis valdančiųjų pasiūlymas - išbraukti iš darbotvarkės esminį, Jonavos ligoninę gelbėti galintį klausimą, kuriuo buvo siūloma patvirtinti finansavimo, atvykstantiems dirbti į Jonavą trūkstamų specialybių gydytojams ir rezidentams tvarkos aprašą, suglumti privertė net patį didžiausią skeptiką šiuo klausimu (primeneme, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė taryboje, Aldona Balutienė parengė tvarkos aprašą, pagal kurį būtų skiriamas papildomas finansavimas į Jonavos ligoninę dirbti atsvykstantiems gydytojams specialistams ir tokiu būdu būtų teikiamos jonaviečiams būtinos medicininės paslaugos). Nesuglumo tik pats meras, nes pasak jo, yra rimtesnių reikalų Jonavos ligoninėje, nei specialistų paieškos. „Reikia gesinti gaisrą, o ne galvoti kas bus po 5 metų ir kokių specialistų ten reiks, nežinia kaip ta įstaiga išvis atrodys po keleto metų, todėl svarstyti klausimą dėl reikiamų specialistų yra per anksti“,- samprotavo Jonavos rajono savivaldybės vadovas M. Sinkevičius. Matyti, kad jis iki šiol nesuprato, kad didžiausia problema Jonavos ligoninėje ir yra dėl gydytojų specialistų trūkumo, negalint gyventojams suteikti reikiamų paslaugų. Stebint iš šalies, susidarė įspūdis, kad prakalbo ne žmonių rinktas Jonavos vadovas, o tik pro šalį važiuojantis, trumpam į Jonavą užsukęs ir retai joje besilankantis svečias, kuris neturi nei strategijos, nei vizijos esminiais klausimais net penkiems metams. Šiam pritarti suskubo ir liberalas Ž. Galimovas, kuris taip pat pareiškė nebalsuosiantis už šio klausimo svarstymą, nes nežinantis ligoninės ateities. Šie pasisakymai papiktino tarybos narį Arvydą Gasį, „jei apie medikus svarstyti per anksti, tai siūlau iš darbotvarkės išbraukti ir klausimą dėl strateginio plano svarstymo, nes jame irgi nėra ateities“,- sakė jis. Remigijui Osauskui taip pat buvo keista, išgirdus valdančiųjų pasisakymus. „Jei kyla abejonės dėl ligoninės ateities, tai galbūt ateitis jau aiški? Kodėl taip nenorima svarstyti šio klausimo?“, - klausė R. Osauskas. Jo nuomone, šio sprendimo įgyvendinimui prireiks ne vienos dienos, nes užtruks ir specialistų bei rezidentų paieškos, todėl kaip tik dabar, prieš naują biudžetą, laikas šį sprendimą priimti. „Su tokiu požiūriu, ligoninė tikrai bus uždaryta“, - priekaištą valdantiesiems žėrė jis. Socialdemokratų pasiūlymas, su ligoninės išlikimu susijusio klausimo atmetimas, liko nesuprantamas ir tarybos nariui Andrejui Štombergui. Jo teigimu, ligoninė daug metų „kaba“ tarp išlikimo ir nebuvimo, bet valdantieji nesiima veiksmų, kad problema būtų išspręsta iki galo. „Kai kiti imasi iniciatyvos ir bando bėdas spręsti, tai tada nereikia, o patys nesprendžiat, nors niekas netrukdo spręsti. Jeigu mes ligoninės norim, tai ji bus, bet matau, kad šiandien kažkam jos nereikia“, - pasisakymą baigė A. Štombergas. „Jūs mums atsakykite, ar mums reikalinga ligoninė, ar ne, tokia, kokia ji yra, regioninio lygio šiandien“, - kreipėsi į merą ir į Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkę Birutę Platkauskienę tarybos narys Gintas Jasiulionis. „Šis Aldonos Balutienės parengtas sprendimo projektas yra skubus, greitas šios įstaigos gelbėjimosi planas. O ką jūs padarėt, dvi kadencijas būdama komitete?“ - klausė G. Jasiulionis, tačiau atsakymo nei jis, nei kiti tarybos nariai nesulaukė, nes „čia ne laida klausimėlis ir niekas čia atsakyti neturi“, - nusprendė meras Mindaugas Sinkevičius ir pridūrė, kad tarybos posėdžius veda meras, todėl jis turi daugiau teisių nei eilinis tarybos narys.

Tačiau pasisakymai dėl darbotvarkės tuo nesibaigė, nes Saulius Jakimavičius pasiūlė iš darbotvarkės išbraukti ir antrąjį klausimą, kuriame kalbama apie bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymą, kadangi jis parengtas skubotai ir neišdiskutuotas. Prie šio pasiūlymo prisijungė ir opozicijos lyderis A. Gasys, kuris paviešino virš dešimties Jonavos rajone veikiančių bendruomeninių organizacijų prašymą merui, kad šis klausimas būtų atidėtas, nes pasirašiusieji nebuvo informuoti apie tokios tarybos sudarymą.

Tačiau, socialdemokratai įjungė savo „buldozerį“ ir šis, pervažiavęs visus opozicijos pateiktus pasiūlymus ir argumentus, nuvažiavo link darbotvarkėje esančių klausimų nagrinėjimo, tik socialdemokratams suprantamu maršrutu.

Bendruomenių taryboje vietos tikrosioms bendruomenėms neliko

Emocijų netrūko ir pradėjus svarstyti 2-ąjį darbotvarkės klausimą dėl bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymo, į kurią, anot opozicijos tarybos narių, deleguoti tik socialdemokratų vadovaujamų bendruomenių atstovai. Šiam faktui, dar iki tarybos posėdžio, pasklidus viešojoje erdvėje, du kandidatus, atstovaujančius bendruomeninėms organizacijoms į šią tarybą buvo nuspręsta pakeisti mieste veikiančių bendruomeninių organizacijų kandidatais. Tokį pasiūlymą pateikė Miesto reikalų komitetas, kuriam vadovauja „socialdarbietė“ Rita Latviūnienė. Pasirodo, ji yra ir Jonavos miesto bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė. „Ką jos veikia ir ką yra nuveikusios?“, - apie dvi, mieste veikiančias bendruomenines organizacijas, kurias siūloma įtraukti į bendruomeninių organizacijų tarybą, pasiteiravo Remigijus Osauskas. R. Latviūnienė pripažino, kad šios organizacijos yra įsikūrusios visai neseniai. Klausimų šia tema turėjo ir Gintas Jasiulionis. „Kokiu būdu jūs atrenkate organizacijas, jeigu įstatyme aiškiai įrašyta, kad bendruomeninės organizacijos į tarybą yra deleguojamos, o ne pateikiamos vienos organizacijos kandidatų pavardės“, - dėstė tarybos narys. Jis pastebėjo, kad Jonavos rajone yra didelis kiekis aktyvių ir veikiančių bendruomenių, tačiau į jų tarybą buvo renkama paslapčia ir nepasitarus su bendruomenėmis. G. Jasiulionis pabrėžė, kad šis siūlymas yra neteisėtas, pažeidžiantis demokratijos, lygiateisiškumo ir kitus principus. Rita Latviūnienė bandė paaiškinti, kad Jonavos miesto bendruomeninių organizacijų sąjungoje yra ne dvi bendruomenės, o net kelios ir jos atsišaukė į kvietimą, kurį, beje tenka pastebėti, tik jos ir girdėjo. Tačiau tarybos narys Saulius Jakimavičius šioje vietoje viską sustatė į vietas, jis pagarsino R. Latviūnienės sąjungai priklausančias bendruomenines organizacijas: Gyvūnų mylėtojų klubas „Jonava ir keturkojai“, vadovė D. Kopustienė, „socialdarbiečių“ sąraše rinkimuose buvusi 11-uoju numeriu, Asociacija Jonavos „Senamiesčio“ bendruomenė, įkurta prieš 1 mėnesį, vadovė V. Bublytė, „socialdarbiečių“ sąraše rinkimuose buvusi 7-uoju numeriu; Asociacija „Jonavos bibliotekos“ bendruomenė, įkurta prieš 1 mėnesį, vadovė R. Šimbarienė, „socialdarbiečių“ sąraše rinkimuose buvusi 3-iuoju numeriu; Asociacija Jonavos „Ateities“ bendruomenė, įkurta prieš 1 mėnesį, vadovė E. Rusonienė (R. Latviūnienės dukra), „socialdarbiečių“ sąraše rinkimuose buvusi 12-uoju numeriu; Asociacija Jonavos „Lakštingalų“ bendruomenė, įkurta prieš 28 dienas, vadovas A. Žiemys, „socialdarbiečių“ sąraše rinkimuose buvęs 2-uoju numeriu (vėliau pašalintas) ir Asociacija Jonavos „Ragožių“ kaimo bendruomenė, įkurta prieš 1 mėnesį.

„Visos, valdančiojoje daugumoje dalyvaujančios politinės partijos, negavusios postų, galėtų į tokias organizacijas savo narius deleguoti iš karto ir nevargti nei patys teikdami pasiūlymus, nei varginti mūsų“, - negailėjo kritikos tarybos narys S. Jakimavičius. Kad reikia gerbti žmones, kurie bendruomenėse dirba savanoriais ir aukoja savo laiką ir net pinigus dėl bendruomeniškumo, valdantiesiems aiškino ir tarybos narys Gintaras Stašionis, kuris yra ir vienos bendruomenės pirmininkas. „Parodykit pagarbą žmonėms (…) Ponai, gal jūs ne ten žiūrėjot (…) Reikia visas pažiūrėti“, - nuoskaudą išliejo G. Stašionis, kuriam buvo paaiškinta, kad buvo renkami žinomų bendruomenių atstovai. „Būkit mieli, greitai susivokit ir greitai persigalvokit“, - ragino jis socialdemokratus.

Karčių žodžių nepagailėjo ir Gintas Jasiulionis, kuris teigė, kad savivaldybėje nuolat vykdomas teisinis nihilizmas ir neteisėti veiksmai, ir tas vykdoma net ir su bendruomenėmis. Opozicijos atstovas Remigijus Osauskas siūlė neskubėti, atsižvelgti į kaimo bendruomenių vadovų pasirašytą prašymą ir leisti jiems patiems išsirinkti atstovus į tarybą. Jis taip pat patarė R. Latviūnienei atkreipti dėmesį kuriant bendruomenes, nes pastarosios sukurtos rinkiminių apylinkių pagrindu gali kelti nesklandumų.

Tačiau nei prašymai, nei išsakyti argumentai ir net pačių pažeisti teisės aktai, neįtikino valdančiųjų ir jų „buldozeris“ pervažiavo ir šį klausimą, tikrąsias bendruomenines organizacijas ir jų vadovus palikdamas užribyje.

Kas Šv. Kalėdas sutiks prie „suskilusios geldos“?

Abejingų nepaliko ir trečiasis darbotvarkės klausimas, kuriame buvo tikslinamas 2019 metų savivaldybės biudžetas. Klausimą pristatanti Finansų skyriaus vedėja informavo, kad nors Kontrolės komitete ir buvo priimtas sprendimas įtraukti į biudžetą po 5000 eurų. kaimiškųjų seniūnijų kalėdiniams papuošimams, administracija šio siūlymo neįtraukė, jų nuomone, seniūnijos gauna lėšas viešojo ūkio priežiūrai, kurias ir galėtų naudoti reikiamiems kalėdiniams papuošimams (maždaug apie 40 tūkst. metams).

Po tokio pranešimo, panašu, kad buvo perpildyta tarybos nario, buvusio seniūno, Ginto Jasiulionio kantrybės taurė. „Prisiminkite, kad užpernai seniūnai prašė lėšų, tačiau jų prašomus 5 tūkst., jūs pavertėte į 500 eurų, kai miestui buvo skirta apie 50 tūkstančių“, - rėžė jis. Taip pat akcentavo, kad kaimai skriaudžiami jau eilę metų ir kai kaimiškosioms seniūnijoms skiriama viešojo ūkio priežiūrai apie 40 tūkst., tuo tarpu Jonavos miestui skiriami apie 2 mln. eurų ir dar vis papildomai skiriama kaskart tikslinant biudžetą. G. Jasiulionis priminė ir neįgyvendintą sodininkų bendrijų programą, kurios lėšos dabar grąžinamos į biudžetą.

Tačiau vis akcentuojant, kad seniūnai neprašo papildomų lėšų kalėdiniams papuošimams, pasisakė Gintaras Stašionis. Jis nesuprato, kodėl būtinai reikia prašyti ir taip akivaizdžiai reikiamų lėšų. „Kodėl administracija ir vicemeras su meru yra tokie išdidūs ir negali pasiklausti seniūnų, ar Kalėdos bus tik mieste, ar jos bus ir seniūnijose“,- klausė G. Stašionis. Anot jo, miestas irgi turi viešojo ūkio lėšas ir gali iš jų puoštis, bet tam tikslui skiriama papildomai. „Aš žinau ir jūs turbūt žinote, kad iš trijų Jonavos gyventojų, vienas gyvena kaime, kad iš dešimt Jonavos savivaldybėje gyvenančių vaikų – keturi gyvena kaime“, - sakė G. Stašionis. Jis nematė nieko blogo, kad opozicija kreipėsi į valdančiuosius dėl lėšų skyrimo seniūnijoms, tačiau po jų reakcijos, tarybos narys padarė išvadas, kad galbūt buvo priminta ne taip, bet greičiausiai priminė ne tie. „Bet, mere, aš turiu pasiūlymą“, - iš karto kreipėsi jis į merą ir pasiūlė padaryti autobusų grafikus ir nemokamai vežioti kaimo gyventojus prie Jonavos eglučių, kad ir šie pajustų šventę. „Išlyginkim sąlygas, jeigu pinigų nedavėm kaimui pasipuošti, tai raskim pinigų visus nemokamai vežti“,- kreipėsi G. Stašionis į merą. Tačiau tarybos narys Erlandas Andrejevas pakomentavo, kad jeigu arena ir dviračių takai, esantys Jonavoje yra visų, tai ir kalėdinė eglė Jonavoje yra visų, viso rajono. Ir pasak jo, nereikėtų skirstyti miesto ir kaimo, „tai nusiraminkit“, - patarė jis. Galbūt šiuo patarimu pasinaudos seniūnijų gyventojai ir džiaugsis Jonavoje papuošta kalėdine eglute, o E. Andrejevas tuo metu džiaugsis nepuoštomis seniūnijų eglutėmis.

Biudžeto tikslinimas keistai pasirodė ir tarybos nariui Arvydui Gasiui, kuris atkreipė dėmesį, kad jau kelintą kartą lėšos skiriamos UAB „Jonavos autobusai“. A. Gasio nuomone, jeigu ši įmonė neneša pelno ir ją nuolat reikia remti, tai reikia padaryti keliones nemokamas, tada bent jau senjorai ir visi kiti važinės nemokamai. Jis pažadėjo tokį sprendimą siūlyti ateityje. Kad biudžetas neturėtų nuolat būti tikslinamas, pritarė ir A. Štombergas. Jis pritarė ir kolegų pasisakymams dėl kaimo seniūnijoms skiriamų lėšų. „Jeigu mieste mes galime dvi egles puošti, o kaime nei vienos, tai bėda, o seniūnams tų lėšų neužtenka net keliams patvarkyti“, - sakė jis. „Paimkim ir visi prabalsuokim, skirkim po kelis tūkstančius seniūnijoms toms eglėms pasipuošti“, - į valdančiųjų jausmus bandė apeliuoti A. Štombergas. Tačiau čia pat visais pasisakymais vėl nusistebėjo Erlandas Andrejevas, kurio manymu jo kolegos, opozicijos tarybos nariai pasiilgę komunizmo, kai būdavo nemokamas vanduo, nemokamas telefonas. „Tai galų gale padarykim viską nemokamai, šildymą, elektrą, o ant galo, kaip vyšnią ant torto, dar ir pensijas pakelkim Jonavos rajone“,- pyktį ant opozicijos liejo E. Andrejevas.

Tačiau, atėjus laikui balsuoti, socialdemokratų „buldozeris“ nepaliko jokių vilčių kaimo seniūnijų gyvenvietes papuošti Kalėdoms. Panašu, kad ir toliau kaimiškųjų seniūnijų gyventojai Šv. Kalėdas sutiks prie „suskilusios geldos“.

Apie cirką su gyvūnais tarybos narys prisiminė svarstant klausimą dėl pradinių klasių vaikų saugumo, užimtumo ir paramos jaunoms šeimoms.

Ramiai nepraėjo ir septintasis darbotvarkės klausimas, kuriuo buvo pristatytas tarybos nario Gintaro Stašionio parengtas alternatyvus klausimas dėl pailgintos dienos grupės paslaugų teikimo ir siūlymas šią paslaugą suteikti nemokamai 1-4 klasių mokiniams, kai tokią grupę mokinys lanko iki 4 val. per dieną. „Šiuo sprendimu siekiama suteikti pagalbą labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei t. y. šeimoms auginančioms vaikus. Paskatinti, kad kuo daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų galėtų pasinaudoti šia galimybe. Spręsti skurdo ir socialinės atskirties problemas mūsų savivaldybėje. Taip pat didinti vaikų fizinį, psichologinį ir emocinį saugumą“, - teigiama aiškinamąjame rašte.

G. Stašionis, pristatydamas savo projektą teigė, kad Jonavos rajono savivaldybėje viskas atvirkščiai, lyginant su kitomis savivaldybėmis. „Mes arklį statome už vežimo. Pirmiau trinkelės, o tik po to žmonės“, - šnekėjo tarybos narys. Jis taip pat pastebėjo, kad ir pinigine išraiška, savivaldybei nemokamos pailgintos dienos grupės iš biudžeto kainuotų tik 0,3 proc. Tarybos narys sakė sulaukęs ir klausimo „ar jam ne gėda politikuoti prisidengiant vaikais?“. „Man ne gėda, man gėda už priimtus sprendimus, kuriais mes ištaškome pinigus, man gėda už tuos skiriamus pinigus sportui, kur komandose nežaidžia nei vienas jonavietis, bet mes ten pinigus leidžiam. Man gėda už daugelį mūsų sprendimų, o už šį, ne“, - sakė G. Stašionis.

Jo kolega Gintas Jasiulionis savo pasisakyme pažymėjo, kad Gintaras Stašionis pats, neatlygintinai dirba tokioje pailgintos dienos grupėje Žeimiuose ir siūlė kolegoms palaikyti jo gražią iniciatyvą ir parengtą sprendimą.

Tačiau čia staiga gėda pasidarė Erlandui Andrejevui. Jis prisiminė, kad tarybos posėdžiai yra rimtas darbas, o opozicijos dėka tapo „rimtu cirku“. Jis prisiminė ir pasiūlymą uždrausti cirkus su gyvūnais ir jo nuomone, „dabar pats laikas apie tai pasvarstyti“. Klausimas, ką tarybos narys E. Andrejevas laiko gyvūnais, liko atviras. Bet įdomiausia, kad apie cirką su gyvūnais tarybos narys prisiminė svarstant klausimą dėl pradinių klasių vaikų saugumo, užimtumo ir paramos jaunoms šeimoms.

Į tai sureagavęs A. Štombergas pažėrė prikaištų E. Andrejevui, „labai skaudu, Erlandai, kad jūs nenorite kad pasisakytų kiti, jūs įsivaizduojate, kad jūsų frakcija nusprendė, pasakė ir taip turi būti. Šitie žmonės (mostelėjo į opozicijos tarybos narius) negali paprieštarauti, pasakyti kitaip. Čia yra normali diskusija ir aš nemačiau, kad čia vyktų kas negero, kiekvienas, kokius turi argumentus, tokius ir teikia, tai kur čia cirkas? Pats tai neturi jokių argumentų… Leiskit kitiems diskutuoti, juk jūs vistiek balsuosit kaip nutarėt frakcijoj ar liepė meras“, - kalbėjo ilgametis tarybos narys A. Štombergas. Kaip pastebėjo Remigijus Osauskas, Jonava savo plėtros vizijoje vieną iš svarbiausių aspektų yra pasirinkusi šeimą. Tuo remiantis jis pakvietė ir toliau išlikti ambicingiems ir nenukrypti nuo savo vizijos remti šeimas ir investuoti į vaikus, tuo labiau, kai daugelio tėvų darbo vietos šiai dienai yra Kaune. „Gerbiami kolegos, pabandykime dabar ranką prie širdies pridėję, balsuoti taip, kaip sako širdis, o ne taip, kaip sako partinė drausmė. Nu pabandom taip nors vieną kartą, pažiūrėkim, gal pavyks… Neabejoju, kad dauguma iš jūsų supranta, kad tai yra geras projektas, teisingas alternatyvus sprendimo projektas...Nuoširdžiai pasakykim, kad tai yra geras dalykas“,- visus balsuoti už G. Stašionio pateiktą sprendimo projektą ragino tarybos narys Saulius Jakimavičius.

Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, šiame balsavime 12-ai valdančiųjų širdis ar partija liepė balsuoti „prieš“ G. Stašionio alternatyvų pasiūlymą. Jų vairuojamas „buldozeris“ sutraiškė pradinukų tėvų viltį, kad savivaldybė gali prisidėti kuriant palankią aplinką šeimoms.

„Buldozeris„ ir komisijose,  ir strategijoje

  Tęsiant Tarybos posėdžio apžvalgos ciklą, trumpam reikia stabtelti ir ties 12-uoju darbotvarkės klausimu dėl Jonavos rajono savivaldybės neįgaliųjų reikalų komisijos sudarymo. Iš pažiūros neįpatingas klausimas, susijęs tik su jau veikiančios komisijos tam tikrų narių pakeitimu ir vėl sulaukė aštrių replikų. Mat į šios, gan, kaip pasisakė frakcija „Jonavos kraštas“ specifinės komisijos sudėtį, deleguotas socialdemokratas Nerijus Šalūga, kuris, galima manyti, neturi nieko bendro su medicina. Tačiau valdantiesiems eilinį kartą net į galvą nešovė mintis į šią komisiją pasiūlyti, pavyzdžiui, žmogaus turinčio patirties ir žinių medicinoje, nei Aldonos Balutienės, nei Arvydo Gasio. Remigijus Osauskas išreiškė pretenziją, kad komiteto narių niekas neatsiklausia, ką jie siūlytų deleguoti į šią komisiją. Jis siūlė „šioje vietoje ne politines ambicijas tenkinti, bet išrinkti žmogų, kuris turi ir kompetencijos, ir patirties, ir žinių“. R. Osauskas pasiūlė palaikyti gydytojos A. Balutienės kandidatūrą.

„Aš tik norėčiau pakartoti savo siūlymą. Priimam bendrą sprendimą, jeigu nesi socialdemokratų partijos narys, jokioj komisijoj dalyvaut negali. Vieną kartą ir visiem laikam… ir nereiks daug kartų siūlyti, ir nereiks nieko galvot. Dabar svaigstam apie kompetencijas, supratimus...jei esi socialdemokratas, reiškia supranti viską...ir baigtas balius“, - iš peties rėžė Saulius Jakimavičius.

Balsavimo tradicija buvo tęsiama - „buldozeris“ nuvažiavo kartu su Nerijumi Šalūga.

Toliau šiek tiek apie 14-ąjį darbotvarkės klausimą dėl Jonavos rajono savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2027 m.. Arvydas Gasys pasidomėjo plano rengėjos, ar buvo į jo svarstymą įtraukti ūkininkų sąjungos atstovai, verslininkai. Pasirodo, kad verslininkus atstovavo mero patarėja „verslui“ Alina Batulevičienė.

Gintas Jasiulionis, kaip pats teigė, pasiteiravo tradiciškai, „o kur opozicija?“. Jis pastebėjo, kad tradiciškai opozicijos tarybos nariai prie šio klausimo buvo neprileisti, kitaip tariant „liko už borto“,- sakė tarybos narys. O štai Aldona Balutienė prieš akis turėjo ir prieš tai buvusį planą, kuris beje vis dar galioja iki 2021 m. Ji atkreipė dėmesį, kad senesniojo plano tam tikros priemonės tapo nebeaktualios, todėl jai kilo klausimas, kokios priemonės bus perkeltos į naująjį planą. Taip pat ji pabrėžė, kad svarstomo plano du puslapiai yra skirti sveikatos apsaugai ir joje yra numatytas specialistų rėmimas (prieš kurį ką tik nubalsavo valdančiosios daugumos atstovai). Į Remigijaus Osausko klausimą kas yra šio plano rengimo darbo grupės pirmininkas, ir būtent atsakingas už medicinos sritį, taip niekas ir nesugebėjo atsakyti. Gintas Jasiulionis pasidžiaugė, kad daugelyje vietų šis planas sutampa su Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vizija rinkimuose, „vadinasi ėjome teisinga linkme“,- sakė jis ir apgailestavo, kad opozicijos atstovai nebuvo įtraukti į plano svarstymą, o galėjo įnešti savo idėjų bei pasiūlymų. „Mere, įsileiskite opoziciją į savivaldos kūrimą“,- kreipėsi į merą G. Jasiulionis. Kaip pastebėjo S. Jakimavičius, šio svarbaus dokumento kūrime, nedalyvavo nei vienas verslininkas, nors neabejojo, kad visi sėdintys salėje puikiai žino ką reiškia mokėti mokesčius, ar išlaikyti darbo vietą, tačiau dalyvavo A. Batulevičienė (mero patarėja), kuri, S. Jakimavičiaus nuomone „gyvenime nėra kūrusi verslo ir greičiausiai net teoriškai nežino kas tai yra“. Remigijus Osauskas  atkreipė dėmesį, kad jau pati plano vizijos pradžia nesiderina su logika, nes už pagrindą, ant kurio buvo „lipdomas“ visas planas, prabalsavo vos 31-32 Jonavos gyventojas. „Rajono viziją mes dabar kuriame su 32 žmonėm“,- teigė  R. Osauskas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad buvo sudarytos darbo grupės, išrinkti darbo grupių vadovai, bet niekas neatsimena kas jie tokie. Jį papiktino ir sveikatos apsaugos dalis, kurioje numatytas ir įrangos atnaujinimas ir kitos priemonės, kai posėdžio pradžioje klausimas apie mediciną išvis buvo išbrauktas iš darbotvarkės. Arvydas Gasys pastebėjo, kad šis planas yra svarbus  dokumentas, kuris nulems ateinančių 7-erių metų gyvavimo planus ir jis negali būti priimamas po vieno „paskaitymo“. „Mūsų strateginis planas turi būti kaip mūsų namų knyga ir svarstydami kiekvieną klausimą, šiuo planu turėtume remtis“,- sakė ir Gintaras Stašionis.

Opozicijos tarybos nariai siūlė šio klausimo svarstymą atidėti, iki visi į jį įsigilins, išdiskutuos ir priims geriausius visiems sprendimus. Tačiau poziciją atstovaujantis Ž. Galimovas priešingai, teigė nesuprantantis kam reikia gaišti tiek laiko prie „bereikšmio dokumento“, kuris „parengtas tik tam, kad būtų“.

 Tuomet tikriausiai ne be pagrindo kyla klausimas, kam reikėjo išleisti tūkstančius eurų, kam reikėjo savivaldybės darbuotojams dėti tiek pastangų ir darbo, ir tiesiog gaišti laiką „prie bereikšmio dokumento“. Tik kažin ar sulauksime atsakymo…, nes užvestas „buldozeris“ jau nuvažiavo.

Aplinkkelis ar keturios eismo juostos?

Apsistoti vertėtų ir prie dar vieno opozicijos pateikto sprendimo projekto. Tai ties 37-uoju klausimu, dėl kreipimosi į LR Vyriausybę ir LR susisiekimo ministeriją. Šiuo kreipimusi, bendrai visi, tarybos nariai prašo tęsti aplinkkelio statybos darbus. Jį pristatęs „Augančios Jonavos“ atstovas Remigijus Osauskas pasidžiaugė, kad šiuo projektu pavyko išjudinti ir valdančiuosius (priminsime, kad Tarybos posėdžio išvakarėse, valdantieji parengė ir užregistravo alternatyvų sprendimo projektą, kuriame aplinkkelio klausimas paliekamas kaip antraeilis, o prašoma pradėti alternatyvų projektą, t.y. 4 eismo juostų kelią nuo Šveicarijos iki žiedo). Jis sakė tikintis, kad bendromis pastangomis galbūt pavyks pasiekti ir tikslą. Tačiau, pasak R. Osausko, valdančiųjų parengto projekto negalima vadinti alternatyviu, nes jame numatyti ir kiti spūsčių sprendimo būdai. Tarybos narys atkreipė mero dėmesį į tai, kad šio sprendimo projekto pristatymo metu, merui būnant komandiruotėje, vicemeras „sukosi iš padėties taip, kad neprileisti šio sprendimo projekto prie įgyvendinimo, pradedant klausimais ir baigiant nuogastavimais, kad toks papildomas Tarybos kreipimąsis gali sunervinti Vyriausybės atstovus ar ministrus“. R. Osauskas savo pasisakyme išsakė ir pretenzijas dėl alternatyvaus sprendimo projekto, kurio tarybos nariai neturėjo galimybės aptarti ir išdiskutuoti komitetuose. O taip pat ir dėl to, kad savivaldybės administracijai buvo pateiktas vienos įmonės parengtas galimybių projektas-analizė, su kuriuo, bent jau opozicijos tarybos nariai nebuvo supažindinti. R. Osauskas pareikalavo, kad ateityje administracijos vadovai pateiktų tarybos nariams dokumentus, kurie susiję su Jonavos infrastruktūra. „Negalima tokiu strateginiu dokumentu nesidalinti su tarybos nariais“,- sakė R. Osauskas.

 Tuo tarpu Egidijus Sinkevičius uždavė klausimą jonaviečiams, žiūrintiems tarybos posėdžio transliaciją - „ar jums patinka, kai jus mulkina?.. taip pat noriu paklausti kolegų, kurie balsuos už alternatyvų projektą, ar jums patinka mulkinti?“, nes pasak E. Sinkevičiaus, alrenatyvus projektas – tik „akių dūmimas“. Jame, pasak tarybos nario „mes net nežinome ko mes norime ir tikimės“.

„Mes visi norime, kad spūstys išnyktų, bet alternatyvus projektas parengtas taip, kad mes pripažįstame, kad mus tenkina kosmetinis remontas, kuris situacijos neišspręs“,- pasisakė G. Jasiulionis. Jis sakė, kad principinis klausimas yra „už“ aplinkkelį, ar „už“ kosmetinį patvarkymą, įrengiant keturias eismo juostas. „Išimti žemės sklypai, projektas padarytas ir dabar kažkas sugalvojo, kad nereikia aplinkkelio, kai Ukmergė pradėjo kalbas jau apie antrą aplinkkelį, o mes atsiduriam užriby… Kolegos, turėkim stuburą“,- sakė tarybos narys. Bet liberalui Ž. Galimovui atrodė, kad „geriau nestovėti užsispyrus kaip ožiams ir laukti iki kažkelintų metų aplinkkelio, o geriau gauti tas kosmetines priemones ir aplinkkelį... paskui“. Tik tas „paskui“ tikriausiai bus dar po 20 metų. Tuo tarpu E. Andrejevas bandė paauklyti „valstiečius“, primindamas kas šiuo metu valdo Lietuvą ir patarė jiems nuvykti pas centrinę valdžią „pakalbėti“. Mat palaikymo iš dabartinio susisiekimo ministro, jis teigė negaunantis. „Tai palaikykim šį G. Bruko parengtą projektą ir bendrom jėgom pamėginkim...o aš padėsiu kiek galėsiu“,- siūlė A. Gasys. „Aplinkkelio problema yra ne metai, ne du ir ne trys… aš galvoju, kas praeitą kadenciją buvo susisiekimo ministru… gal mūsų vienmandatininkas, jums taip neatrodo? Gal ir jis galėjo...bet iniciatyvos labai nerodė“, - lyg tarp kitko pasidomėjo S. Jakimavičius. Atsakymą E. Andrejevui į paklausimą, ar viską padarė „valstiečiai“, turėjo ir G. Jasiulionis. Jis priminė, kad parengęs raštą ir surinkęs tarybos narių parašus (pasirašė 11 narių) kreipėsi į LR Seimo narį A. Kupčinską, dirbantį Ekonomikos komitete, kad Jonavos pietrytinio aplinkkelio klausimas būtų įtrauktas į LR Seimo Ekonomikos komiteto darbotvarkę. Pasak G. Jasiulionio, šio klausimo nepalaikė ir į darbotvarkę neįtraukė Jonavos apygardoje į LR Seimą išrinktas Seimo narys Rimantas Sinkevičius, kuris yra ir Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Atėjus laikui pristatyti alternatyvų projektą, kurį parengė socialdemokratai, meras sakė, kad nebėra jau ką ir pasakyti, nes opozicija jį jau „apdainavo“. Tačiau, mero tikėjimu „žiedo ir keturių eismo juostų kelias galėtų išsispręsti per vieną kadenciją“. Ir po tokio pasisakymo, kas paneigs, kad „keturios juostos“ jau suplanuotos. M. Sinkevičius opozicijai sakė, kad nereikia būti „geraisiais samariečiais“ ir jo „badyti su lazda kaip vingių Jono, kur ant pečiaus gulėjo,“, jis galima manyti, žino ką reikia daryti. Ir padarė. Po ilgų debatų, socialdemokratų „buldozeris“ nuvažiavo pasitikti keturių eismo juostų kelio.

Saulė SMAILYTĖ

Atnaujinta Penktadienis, 29 November 2019 08:50
Web Analytics