Paskelbtas Renginiai

Vygaudo Juknelio „Kakalio istorijos“

Penktadienis, 29 November 2019 08:38 Parašė 

Trečiadienio vakarą miestelėnai rinkosi į Jonavos biblioteką, kur vyko Vygaudo Juknelio knygos „Kakalio istorijos“, novelių apysaka, pristatymas. 

Du viršeliai! Autorius atviravo, kad net pats neišsirinko, kuris iš jų jam labiau patiko, bet knygą pradėti skaityti reikia nuo novelės „Dėdės Ignacijaus vieta gyvenime“. 

Trumpai apie Vygaudą Juknelį rimtai ir nevisai. Šukuosena - smaila barzdelė ir žili ilgi plaukai. Jam - 56 m. , dėvi skirtingų spalvų kojinės (juoda ir raudona). Lyties tapatybė - vyras.  Seksualinė orientacija - heteroseksualus. Pilietinė orentacija – į ateitį pro vakarus. Dvi žmonos – Daiva ir Judita. Ligos: alkoholizmas, sloga, prostatos vėžys. Mokslai: Jonavos 3-oji vidurinė mokykla, Lukiškių tardymo izoliatorius, Vilniaus universitetas, lietuvių filologija. Veiklos: aplinkosauga, Sąjudis, metalų kontrabanda, pusiau legalus verslas. Legalus verslas - bankrotas, kultūros vadyba, kanapių ūkis. 

Pristatyme nepublikuotus Vygaudo Juknelio tekstus skaitė ir toliau maloniai stebino susirinkusius savo aktoriniais sugebėjimais Feliksas Paulauskas. 

Po jo išstojimų autorius išvyniodavo plakatus su knygos dailininko Vytauto Buto draugiškais šaržais. Kas ten buvo? Sarkazmas? Ne. Manau, tai tik lengvas menininko krepštelėjimas. Greičiausiai žiūrovai vertins dailininko talentą pavaizduoti veikėjus plakate, bet ne komišką situaciją savivaldybėje su liūdnai pagarsėjusiu Piligrimo atvaizdu. O gal, nors vienas žmogus pamatęs karikatūras vis tik svarstys? Gali visko būti. 

Net nežinau, kas pirmiausia knygoje traukia akį, tekstas ar piešiniai? Kažkokia graži dviejų vyrų, dailininko ir prozininko simbiozė. Tekstas ir piešiniai tiesiog vienas kitą papildo. Tarsi performansas naudojamas kaip meninės raiškos priemonė, norint jiems abiems išsiskirti ir kartu čia pat sulaukti žiūrovų įvertinimo. 

Ausis pasiekia Vygaudo Juknelio tariamos herojų pavardės, tuomet pradedi dairytis po salė. Autorius sako, kad jie tikri, kad aprašyti personažai buvo tokie, „ pravda“. Bet tokius stereotipus galima rasti netik mažuose miesteliuose, bet ir dideliuose miestuose, jie ten gyveno, gyvena. 

Vartydama knygą šypsojausi, nes žiūrėdama į Vytauto Buto žmonių karikatūras atpažįstu kelis sėdinčius salėje. Jų portretus dailininkas nupiešė teisingai. Vygaudas Juknelis pasakojo, kad knygą stengėsi parašyti linksmai, paprastais dialogais, gal kiek išgražindamas herojus. Ar išgirdome 30 metų senumo legendą apie Jonavą. MITĄ? Sužinosime perskaitę knygą. 

Ramūnas Čičelis vienintelis bibliotekoje esantis žmogus buvo perskaitęs Vygaudo Juknelio knygą „Kakalio istorijos“. Jis klausinėjo autorių ir dalinosi savo patirtimi. „Gerai, kad knygos žanras yra įvardintas, kaip novelių apysaka. Tai padeda skaitytojui apsispręsti kokią knygą jis renkasi.“ Pasibaigus pristatymui kažkas nėrė laukan... Gal tai buvo Skarulių Stepas? Gal Kaminas, ar girtuoklėlis Piliulė?... O gal kokia Davatka užuodusi užgauliojimą tarp knygos eilučių? Gal žmogus skubėjo? Vygaudas Juknelis juokauja, „nenoriu nieko užgauti, tik savo knygoje kuriu linksmą nuotaiką. Jei tau virš 50 m. arba tu turi ką pasakyti arba turi trauktis. Reikės užsimozolinti, kad parašyčiau romaną.“

Eitvydė Pranevičienė

Web Analytics