Paskelbtas Miesto naujienos

Lietuvos savivaldybių indeksas: Jonavos r. didžiausias rūpestis – palyginus vangi ekonomika

Ketvirtadienis, 14 November 2019 15:55 Parašė 

Jonavos rajono savivaldybė šiemet užėmė 36-40 vietas mažųjų savivaldybių indekse. Šiomis vietomis ji dalijasi su Anykščių r., Ukmergės r. ir Joniškio r. savivaldybėmis. Pernai Jonava buvo 35-40 vietose.

Šiemet, kaip ir kasmet, paskelbti du Lietuvos savivaldybių indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Jonavos savivaldybė buvo palyginus taupiai valdoma. Visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku, nors administracija buvo palyginti nedidelė (tūkstančiui gyventojų teko 5 užimtos pareigybės palyginti su 7,6 mažųjų savivaldybių vidurkiu). Nedidelės administracijos išlaikymui reikėjo skirti mažiau lėšų – 6 proc. nuo išlaidų, kai vidutiniškai – 8 proc.

Didžiausias Jonavos r. rūpestis – palyginus pasyvi ekonomika. Veikiančių ūkio subjektų, verslo liudijimų ir išduotų statybos leidimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, pernai buvo mažesnis nei vidutinis mažosiose savivaldybėse. Tūkstančiui gyventojų teko 22 veikiantys ūkio subjektai (palyginti su 24 vidurkiu mažosiose savivaldybėse ), 29 verslo liudijimai (vidurkis – 41) bei 4 statybos leidimai (vidurkis – 5).

2017 m. (investicijų rodiklis skaičiuojamas ankstesnių metų nei kiti) savivaldybė turėjo pritraukusi tik 13 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų, ir jų vienam gyventojui teko mažiau nei vidutiniškai – 310 eurų, lyginant su 1 251 euro mažųjų savivaldybių vidurkiu. Tačiau materialinių investicijų vertė buvo aukštesnė – 82,1 mln. eurų (1 940 eurų žmogui, lyginant su 1 423 eurų vidurkiu).

„Puiku, kad Jonavos r. savivaldybė stengiasi paskatinti verslumą, yra nustačiusi palyginus mažą verslo liudijimų kainą. Išsiimti ar prasitęsti verslo liudijimą kainavo 39 eurus, kai vidutinė kaina savivaldybėse buvo net 96 eurai“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai.

Užimtumo rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei daugelyje savivaldybių. Nedarbo lygis siekė 10,7 proc. (palyginti su 9,7 proc. vidurkiu) bei augo 1,3 proc. p. Kas trečias bedarbis darbo neturėjo pusę metų, metus ir ilgiau.

„Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti“, – indekso rezultatus apibendrina Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Indekse ir neraminančios tendencijos

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Toliau rikiuojasi Šiauliai, Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės.

Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet sudaromas indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis.  Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.  

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Rietave, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.  

„Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. 

Trumpai:

6 didžiųjų savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Šiaulių m., 4. Kauno m., 5. Alytaus m., 6. Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių geriausieji: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3-4. Druskininkai ir Mažeikių r.

Lietuvos savivaldybių indeksą 2019 rasite čia. 

Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingas sudarytas remiantis 2018 m. duomenimis.

Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:

  • taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
  • savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
  • mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
  • efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
  • atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
  • savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
  • mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

LLRI inf.

Web Analytics