Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Aktualijos

Tautinės bendruomenės – informacinio karo verpetuose

Pirmadienis, 11 November 2019 16:00 Parašė 

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo 2019 m. ataskaitoje Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas pabrėžia, kad siekdama paveikti Lietuvos vidaus procesus bei prisidengdama noru rūpintis savo diaspora, Rusija įvairiais būdais bando skaldyti Lietuvos visuomenę.

„Viena iš Kremliaus strategijų – sukurti mitologiją, neva tautinės bendruomenės Lietuvoje yra Kremliaus politikos pagalbininkas ar įrankis. Matome bandymus užaštrinanti šią temą, sukurti tarpusavio nepasitikėjimą“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas dr. Nerijus Maliukevičius.

Pasak politologo, visuomenės skaldymas yra viena iš Kremliaus vykdomo informacinio karo priemonių. Tendencingai kurstant tautinę nesantaiką, didinant socialines įtampas, skleidžiant dezinformaciją ir propagandą apie Lietuvoje atgimstantį nacizmą, engiamus rusų tautybės žmones, Rusija bando plėsti savo įtaką, ardyti valstybės saugumo pamatus.

Sukiršinus visuomenės grupes, palaužus vienybę bei valią gintis, priešiškai nusiteikusi valstybė turi puikiausią terpę imtis platesnio masto karinių veiksmų, kaip pavyzdžiui, tai nutiko Ukrainoje. Visgi, panašu, jog Kremliaus naudojami informacinio karo ginklai jiems norimo rezultato Lietuvoje neduoda.

„Daugelis tautinių bendruomenių atstovų Lietuvoje sugeba kritiškai vertinti jiems teikiamą informaciją ir supranta, kas vyksta Kremliuje, Rusijos valdžioje. Yra atlikta nemažai tyrimų, kaip mūsų tautinės bendruomenės domisi aktualijomis žiniasklaidoje. Buvau pozityviai nustebintas, nes pasirodo nėra taip, kad mūsų tautinės bendruomenės – ar tai būtų lenkai ar rusai – naudotųsi vien tik rusiškų TV kanalų ar naujienų portalų pateikiama informacija. Daugelis yra apsiskaitę, įvairiapusiai išsilavinę žmonės, jie turi puikius kalbinius ir kultūrinius gebėjimus. Ypač gyvenantys didžiuosiuose miestuose seka tiek lietuvišką žiniasklaidą, tiek žiniasklaidą lenkų, anglų kalbomis“, – sako N. Maliukevičius.

Siekiant užkirsti kelią Rusijos bandymams skaldyti Lietuvos visuomenę, perrašinėti istoriją, kurpti tikrovės neatitinkančius istorinių įvykių vertinimus, Lietuvos institucijos nuolat palaiko ir stiprina dialogą su tautinėmis bendruomenėmis, finansuoja jų kultūrinius, švietimo projektus. 2019 m. rugsėjo mėnesį kultūros ministro patvirtintoje Tautinių mažumų istorijos Lietuvoje reprezentavimo koncepcijoje pabrėžiama, kad tautinės mažumos, jų istorija, gyvenimo būdas, veikla, yra neatsiejama lietuviškos tapatybės dalis.

Tautinės bendruomenės prisidėjo kuriant mūsų valstybę dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Tautinės mažumos Lietuvoje gyvuoja jau ilgus šimtmečius. Jos įvairiais mūsų valstybei svarbiais istoriniais momentais paremdavo mūsų laisvę bei Nepriklausomybę. Be to, tautinių mažumų departamento duomenimis, Sąjūdžio laikais 26 tautinių bendruomenių atstovai palaikė tautinės deklaracijos idėją, kurios tikslas – parodyti, kad tautinės mažumos pritaria Lietuvos Nepriklausomybės siekiams.

Reaguodamos į 1991 m. sausio 13-osios įvykius, rusų, lenkų, baltarusų, vokiečių, azerbaidžaniečių, estų, gruzinų, armėnų, latvių, moldavų, ukrainiečių, žydų bendruomenės išplatino pareiškimą, adresuotą tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui M. Gorbačiovui, kuriame griežtai pasmerkė brutualius Sovietų kariuomenės veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką ir pareikalavo nedelsiant sustabdyti smurtą.

Pasak politologo N. Maliukevičiaus, padėdami savo tautinėms bendruomenėms spręsti jų problemas, įsiklausydami į jų poreikius, stipriname ir konsoliduojame savo visuomenę, kurioje jokie užslėpti Kremliaus projektai ar „tėvynainių politika” yra ir bus neveiksmingi.  

2011 m. visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai, 2001 m. – 115. 2011 m. lietuviai sudarė 84,2 proc. šalies gyventojų, kitų tautybių atstovai – 14,7 proc. Lenkai – gausiausia Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. mūsų šalyje lenkų gyveno apie 200,3 tūkst. (6,6 proc.), rusų – 176,9 tūkst. (5,8 proc.), baltarusių – 36,2 tūkst. (1,2 proc.). Lietuvos tautinės bendruomenės yra įsteigusios beveik 300 visuomeninių organizacijų ir daugiau kaip 40 šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų.

 Logo