Kaimo bendruomenės, organizuodamos įvairius renginius, gražindamos aplinką, saugodamos kultūros paveldą, puoselėdamos kraštiečių atminimą,užima reikšmingą vietą visame kultūros gyvenimo fone. Toks darinys jau 16 metų veikia Panoteriuose. Pusę šio laikotarpio šiai organizacijai vadovaujanti pedagogė Audronė Gruodienė atkreipia dėmesį, kad svarbiausias bendruomenės tikslas – ugdyti vietos gyventojų bendruomeniškumą, skatinti juos aktyviai dalyvauti įvairiose veiklose.
Geranoriškas požiūris
Vadovės teigimu, per visą gyvavimo laiką keitėsi bendruomenės nariai – vieni pasitraukė, kiti įsiliejo į veiklą.„Pastebėjau, kad kasmet atsiranda vis daugiau žmonių, kuriems rūpi būsimi renginiai, patys pasiūlo savo pagalbą ir panašiai. Spalio mėnesį visuotiniame bendruomenės susirinkime aptariame nuveiktus darbus, analizuojame narių indėlį į veiklą, padėkojame aktyviausiems dalyviams ir rėmėjams. Ačiū Raimondai ir Vaidui Pociams, Giedrei ir Jurui Krajauskams, Aldonai Rimdeikienei, Janinai Grigalienei, Valei Jurkevičienei, Zigfridai Žentelienei, Rasai Cialkevičienei, Leonorai Veselkienei, Jadvygai Liutkevičienei, Vitui Mieliuliui, Vilmai Jelinskienei, Valei Jurkevičienei, Birutei ir Romualdui Pečeliūnams, Inetai ir Vidmantui Kurmeliams, kitiems geradariams, kurių indėlis padeda surengti įvairias šventes, pasikviesti svečių, suorganizuoti vakarones“, – vardija A. Gruodienė.
Vadovė akcentuoja gražius santykius su vietos kultūros centro vadove Janina Adomaitiene, bibliotekininke Irena Frankauskiene, buvusia mokyklos direktore Urboniene, glaudūs ryšiai sieja su Milagainių kaimo bendruomenės pirmininku Alfonsu Plieskiu, Šilų bendruomenės pirmininke Asta Narkevičiūte, Bukonių krašto šeimų asociacijai vadovaujančia Elena Tuzoviene, laikinai einančia Šilų seniūnės pareigas Olga Kravčenko.
„Mus džiugina geranoriški santykiai su vietos kultūros centru, kas treji metai organizuojančiu respublikinį mėgėjų teatrų festivalį „Tėviškės pastogėj“, skirtą kraštiečio Petro Vaičiūno atminimui, biblioteka, iki šių metų veikusia pagrindine mokykla. Gavę Panoterių parapijos pritarimą, įvairiais koncertais maldos namuose bendruomenė paminėjo bažnyčios 575-erių metų sukaktį, organizuodama sakralines šventes ir panašiai“, – prisimena Panoterių bendruomenės vadovė . Ši tradicija bažnyčioje tęsiama jau ketverius metus gegužės-rugsėjo mėn., organizuojant koncertus bei susitikimus.
Naujos tradicijos
Vadovė atvirai sako, kad, norint apčiuopiamų pokyčių, reikia lėšų, kurios gaunamos rašant projektus. Tokiu keliu pavyko įsigyti baldus bendruomenės namams, garso ir vaizdo aparatūrą, naujus tautinius drabužius Panoterių KC kolektyvams. Projektų „Sveika gyvensena – žmogaus gyvenimo ir egzistavimo pagrindas“ ir „Bendruomeninės veiklos Panoterių krašte, kuriant galimybes sporto ir laisvalaikio užimtumui“ dėka pavyko nusipirkti sporto inventoriaus – vidaus ir lauko treniruoklių, stalo žaidimų, sportinio inventoriaus, įrengti vaikų žaidimo aikštelę.
Prieš kelerius metus bendruomenė sugebėjo įrodyti Heraldikos komisijai, kad miestelis vertas turėti savo herbą ir vėliavą. 2016 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė savo parašu patvirtino Panoterių krašto heraldiką.
„Sumą išlaidoms, apie 1500 eurų, kurios prireikė šiam sumanymui įgyvendinti, suaukojo žmonės. Tai dar vienas konkretus pavyzdys, liudijantis apie gyventojų meilę ir patriotizmą savo kraštui“, – pasidžiaugia A. Gruodienė.
Turėdama savo heraldiką, bendruomenė nusprendė įtvirtinti ir naujas tradicijas. „Viena tokių naujovių – Kraštiečio rinkimai. Kiekvienais metais gyventojai renka ir vertina aktyviausius žmones, prisidėjusius prie bendruomenės veiklos įvairinimo bei stiprinimo. Pernai daugiausia balsų surinko šeimos gydytoja Janina Vansevičienė, o šių metų rudenį „Kraštietės 2019“ titulas suteiktas Panoterių kultūros centro meno vadovei Leonorai Veselkienei“, – su naujomis tradicijomis supažindina vadovė.
Kiekvienais metais rugsėjo mėnesį, vykstant Didiesiems šv. Kryžiaus atlaidams, Panoterių miestelio centrinėje aikštėje pakyla pašventintos miestelio ir valstybinės vėliavos. Šį ritualą atlieka metų kraštiečiu išrinktas asmuo ir antros vietos laimėtojas. Nauja tradicija tapo ir gegužės 22-ąją organizuojamas Šv. Elenos, atradusios šventąjį Kryžių, pagerbimas.
Ištuštėjusios patalpos
Šalia nuveiktų gerų darbų, įsitvirtinusių naujų tradicijų, A. Gruodienė pripažįsta, kad bendruomenę slegia ir nemažai rūpesčių. Vienas jų – Petro Vaičiūno pagrindinės mokyklos uždarymas.
„Dabar mes esame Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos Panoterių Petro Vaičiūno skyrius, kurį lanko ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikai ir veikia jungtinės pradinio ugdymo klasės. Toks sprendimas mus labai skaudina ir, atvirai sakant, žemina. Galbūt esame laikomi užkampio gyventojais? Jaučiamės esantys maži ir nereikalingi rajonui. Mokyklos panaikinimas – prastas sumanymas. Peršasi nuomonė, kad pastatas ateityje bus parduotas. Ką kita galima galvoti? Nestovės juk toks didelis statinys tuščias?– samprotauja pedagogė.
Anot jos, buvo diskutuota su rajono valdžios atstovais dėl naujų veiklų steigimo likusiose patalpose. Buvo siūlyta jame įkurti Dienos centrą, kuriame galėtų laisvalaikį praleisti garbaus amžiaus žmonės. Tačiau tai draudžia higienos reikalavimai – po vienu stogu negali burtis vaikai ir senoliai. Be to, norint įrengti Dienos centrą, reikalingas liftas į antrą aukštą.
„Atvirai kalbant,regis, nenorėta ieškoti idėjų, kurios pastatą paverstų gyvybingu, negalvota apie jame galimas vykdyti veiklas. Manau, padaryta esminė veikla, nesuteikiant mokyklai daugiafunkcinio centro statuso. Juk būtų galima žmones sudominti įvairiomis veiklomis, edukaciniais užsiėmimais, jie turėtų galimybes kurti, plėsti pasaulėžiūrą, burtis į ratelius, būrelius – vietos gyventojai būtų užimti. Apie tai kažkodėl nepagalvota“, – apmaudžiai kalba A. Gruodienė.
Anot jos, bendruomenė dirba, kuria planus, kaip organizuoti veiklas, bet patalpas priversta bus nuomotis iš mokyklos. Pastaruoju metu dar net ir nuomos kaina yra nežinoma.
Griūvanti sodyba
Panoterių kraštą garsina poeto, publicisto, dramaturgo Petro Vaičiūno gimtinė Piliakalnių kaime. Daugelį metų liepos mėnesį, rašytojo gimtadienio proga, sodybos kieme vykdavo mėgėjų teatro šventės „Tėviškės pastogėj“, sulaukdavusios ne tik aplinkinių kaimų gyventojų, bet ir jonaviečių. Atvykusieji galėdavo pasigrožėti namuose saugomais eksponatais, buities daiktais, prie kurių yra prisilietęs P. Vaičiūnas.
Prieš gerą dešimtmetį prasidėjusios Savivaldybės vadovų ir sodybos savininkų derybos dėl sodybos pirkimo rezultatų nedavė. Metams bėgant, eksponatai iš gyvenamojo namo buvo išvežti – dalis jų pateko į Jonavos krašto muziejų, dalelė atiteko Panoterių pagrindinei mokyklai, kai kuriuos pasiliko rašytojo giminės. Liko stovėti tik vis labiau nykstantys pastatai, ankantis šulinys ir sode kniumbančios obelys.
„Gaila sodybos, niekam ji nebereikalinga. Artėjant rinkimams, klausinėdavome kandidatų į valdžią nuomonės, ką ketinama daryti su P. Vaičiūno tėviške? Išgirsdavome įvairių pažadų, tačiau po rinkimų šis klausimas būdavo užmirštas – jokios iniciatyvos, jokio noro gelbėti kraštiečio atminimą. Po kokių penkerių metų autentiška klėtis ir namas sugrius. Tada bendruomenė toje vietoje pastatys akmenį ir užrašys: „Šioje vietoje gimė poetas, dramaturgas, vertėjas, Lietuvos patriotas Petras Vaičiūnas“, – apgailestauja A. Gruodienė.
Kiekvienais metais buvusioje pagrindinėje mokykloje, pavadintoje šio rašytojo vardu, lituanistės Audronės Žagunienės iniciatyva buvo organizuojamas rajono mokymo įstaigų moksleivių literatūrinis konkursas, sutelkdavęs jaunuosius kūrėjus ir skaitovus iš įvairių mokyklų. A. Gruodienė viliasi, kad, panaikinus įstaigą, ši didelio dėmesio sulaukdavusi tradicija Panoteriuose galbūt neužges.
Spalio 11 d. bendruomenės ataskaitiniame susirinkime nutarta 2020-uosius Panoteriuose paskelbti Petro Vaičiūno metais ir taip garsinti jo atminimą. „Mes didžiuojamės, kad turime literatūros puoselėtoją, išėjusį iš mūsų krašto. Panoterių kultūros centre šalia mėgėjų teatro grupės, vadovaujamos Janinos Adomaitienės, moterų vokalinio ansamblio „Pianissimo“ (vadovė L. Veselkienė – I. B.), skamba Leonoros suburto etnografinio kolektyvo „Vosilkėliai“ P. Vaičiūno tekstais dainuojamos dainos. Kraštiečio vardas niekada neišnyks, nes mes, bendruomenės nariai, gerbiame jo atminimą ir didžiuojamės būdami poeto krašto gyventojais“, – priduria ilgametė Panoterių bendruomenės vadovė A. Gruodienė.
Irena BŪTĖNAITĖ
