Spalio 31-ąją VšĮ „Grunto valymo technologijos“ (GVT) Jonavos skyriuje, veikiančiame Daigučių k. (Kulvos sen.), buvo pristatyta dar spaustuvės dažais tebekvepianti GVT išleista knyga „Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas“, kurią parengė vyriausiasis specialistas Rimas Meištininkas ir vyriausiasis biotechnologas Konstantinas Iljasevičius.
Svečių gausa
Į renginį atvyko ilgametis įstaigos vadovas Rapolas Liužinas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, VDU profesorius Romualdas Juknys, Jonavos rajono savivaldybės ekologė Danguolė Keršienė, Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Skorupskas, bendrovės „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Ričardas Laboga, įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Rimvydas Aulasevičius, UAB „Verslo vizijos“ vadovas Ramūnas Mačiulis, kiti asmenys.
Jonavos rajone esančio GVT skyriaus vedėjas Rimantas Ausmanas akcentavo dėmesio visuomenės švietimui svarbą. „Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, įgyvendiname bendrus projektus, šiame padalinyje organizuojamos išvažiuojamosios paskaitos, taip pat bendradarbiaujame su Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetu. O šiandien turime išskirtinį renginį – supažindinsime su nauju leidiniu, kuris, mūsų nuomone, padės spręsti labai aktualias aplinkosaugos problemas“, – pradėdamas susitikimą sakė R. Ausmanas.
Vadovo žodis
VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktorius R. Liužinas pasidžiaugė, kad kadaise buvusio žemės ūkio aerodromo sugriuvusių pastatų vietoje iškilo erdvi aikštelė, kurioje kasmet išvaloma tūkstančiai tonų grunto, vandens, dumblo, kitaip tariant biologiniais metodais utilizuojami naftos produktai, kurie gali padaryti didelę žalą aplinkai. Lietuvoje yra dvi GVT aikštelės (Klaipėdos ir Jonavos r.), kuriose užsiimama konkrečia praktine aplinkosauga. Į Jonavos padalinį atvežamos atliekos iš įvairių Lietuvos rajonų.
„Šalia praktinės veiklos, GVT išbando draugiškus aplinkai valymo metodus. 26 mūsų įstaigos darbai yra pripažinti išradimais ir patentuoti. Aštuonis įdiegtus į gamybą projektus Lietuvos pramonininkų konfederacija pripažino ir apdovanojo aukso medaliais. Tokie įvertinimai yra labai svarbūs, – kalbėjo įstaigos direktorius. – Mūsų veikla neapsiriboja naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymu. Įstaigos iniciatyva parengėme ir išleidome komposto gamybos specialisto iš Austrijos Gerald Dunst knygą „Kompostavimas ir dirvožemio mišinių gamyba. Praktinis vadovas ir patarimai sodininkams, ūkininkams ir profesionalams“. Ne paslaptis, kad mineralinės trąšos nualina dirvožemį, o kompostas gali pakeisti trąšas ir jį praturtinti humusu. Tačiau kompostavimas – specialių žinių ir patirties reikalaujantis procesas, kuris išsamiai paaiškinamas jau minėtame leidinyje. Šiandien pristatome mūsų įstaigos specialistų parengtą knygą apie tai, kaip tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, kaip spręsti įvairias aplinkosaugos problemas ir atsakyti į iškilusius klausimus. Neabejoju, jog knyga bus naudinga kiekvienam ūkininkui, sodininkui, žemdirbiui, norinčiam savo valdose pasigaminti vertingą organinę trąšą.“
Leidinio turinys
Knygos rengėjas R. Meištininkas, pratęsdamas R. Liužino mintis, atkreipė dėmesį į tai, kad GVT vis didesnį dėmesį skiria biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo problemoms spręsti. Jonavos padalinyje įrengtas specialus paviljonas, kuriame atliekami įvairūs biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo eksperimentai, nes turima įranga leidžia ne tik valyti gruntą, bet ir apdoroti biologiškai skaidžias atliekas.
„Pirmiausia išbandėme karštojo kompostavimo metodą, paskui biohumuso gamybai pradėjome naudoti Kalifornijos raudonuosius sliekus, užmezgėme ryšius su komposto gamybos žinovais Austrijoje, išvertėme jų knygą į lietuvių kalbą. Supratome, kad komposto gamyba nėra tokia lengva užduotis, kaip daugeliui atrodo. Nepakanka sumesti atliekas į krūvą ir palikti, kol supus. Svarbiausias elementas, būtinas gaminant kompostą, yra deguonis. Be deguonies prasideda puvimo procesas, išsiskiria nemalonaus kvapo dujos, prarandamos maistinės medžiagos, nukenčia galutinio produkto kokybė. Taip pat, apdorojant biologiškai skaidžias atliekas, svarbus tinkamas anglies ir azoto santykis, drėgmės balansas ir kiti parametrai, kurie išsamiai aprašyti leidinyje. Knygoje apžvelgiame visus svarbiausius biologiškai skaidžių atliekų srautus ir jų specifiką (žemės ūkio, teritorijų priežiūros, nuotekų valymo, pramonės ir verslo, akvakultūrų ir kt.). Naujame leidinyje aptariame biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo būdus, atliekų fermentavimo, kompostavimo, biodujų gamybos procesus, supažindiname su galutinio produkto panaudojimo sritimis“, – pasakojo vyriausiasis specialistas R. Meištininkas.
Naudingi patarimai
Anot pranešėjo, pats sudėtingiausias srautas yra biologiškai skaidi dalis, išskirta iš komunalinių atliekų, Aplinkos ministerijos duomenimis, kasmet Lietuvoje susidaro apie 1 300 000 tonų komunalinių atliekų. „Beveik pusė šio kiekio – biologiškai skaidžios atliekos. Tarkime, maisto likučiai, žaliosios atliekos, pašluostės, kitos pūvančios medžiagos, patekusios į komunalinių atliekų srautą, sugadina antrines žaliavas. Be to, ir iš jų pačių nebegalima pagaminti vertingo produkto, kurį galėtume panaudoti žemės ūkyje, – aiškino knygos rengėjas, pabrėždamas, kad Lietuvos, kaip agrarinės šalies, didžiausias turtas yra dirvožemis, tačiau jau dabar jis yra stipriai nualintas, vyrauja dirvožemiai turintis tik iki 2 proc. humuso. – Todėl tinkamai tvarkydami biologiškai skaidžias atliekas, įgyvendindami žiedinės ekonomikos principus ir iš atliekų pagamindami vertingą produktą, jį panaudotume dirvos atstatymui, įvairių substratų gamybai.“
Leidinyje smulkiai aprašomi visi biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo biologiniai procesai, biodujų gamyba, fermentacija, pateikiami patarimai tiek profesionalams, tiek ūkininkams ar sodininkams, aptariamos galutinio produkto panaudojimo sritys, pavyzdžiui, kaip iš komposto pagaminti įvairius substratus augalams, pateikiama receptūrų dirvožemio mišiniams, tinkantiems sėkloms daiginti, daržovėms sodinti, gėlėms auginti ir t. t.
Teisinis reglamentavimas ir problematika
Antrasis knygos autorius K. Iljasevičius atkreipė dėmesį į mūsų šalyje veikiančius menkus teisinius reguliavimus ir pabrėžė, kad su biologiškai skaidžiomis medžiagomis susijęs tik vienas dokumentas – „Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginiai reikalavimai“ ir naujas projektas „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“.
Savo pasisakyme jis palietė kelias opias ir iki šiol mūsų šalyje nesprendžiamas problemas. Viena jų – produktų, pagaminamų iš biologiškai skaidžių atliekų, kokybės reikalavimų ir panaudojimo normatyvinių dokumentų sukūrimas ir patvirtinimas. Jo nuomone, dabar komposto gamybos kontrolė paliekama pačiam gamintojui – niekas neišduoda sertifikato. Pranešėjas įsitikinęs, kad būtina sukurti produktų sertifikavimo sistemą.
„Reikalaujama ieškoti sunkiųjų metalų ir išleisti krūvą pinigų surinktose žemės ūkio ar maisto atliekose. Bet jų ten nėra ir net negali būti. Tačiau paieškos būtinos“, – stebėjosi K. Iljasevičius.
Anot jo, tokios išsivysčiusios šalys kaip JAV, Vokietija sugeba panaudoti nuotekų dumblą žemės ūkyje 50 proc. Lietuvoje to nėra. „Visi šaukia, kad nuotekų dumble labai daug sunkiųjų metalų. O kodėl? Todėl, kad nuotekų valyklos ar vandens tiekimo nuotekų tvarkymo įmonės priima padidintos taršos nuotekas, už kurias įplaukia didesnės pajamos. Galima ant pirštų suskaičiuoti, kiek pramonės įmonių turi pirminio nuotekų valymo įrenginius. Jeigu būtų griežtai reikalaujama laikytis direktyvos, kad nepatektų į valymo įrenginius nuotekos, trukdančios tvarkyti ir naudoti dumblą, būtų kitokia padėtis. Bet toks reikalavimas užmirštas“, – dėstė pranešėjas.
Gresia žemės erozija
Laukus tręšdami mineralinėmis trąšomis, nebenaudojame medžiagų, turinčių humuso ir taip skurdiname dirvožemį. „Amerikos pavyzdys rodo, kad po 25 metų prasideda žemės erozija. Lietuvoje jau greit bus vietų, kur toks reiškinys prasidės. Išlaikyti ar gerinti dirvos kokybę galima ją praturtinant humusinėmis medžiagomis. Tai galima padaryti į dirvožemį įterpus iš biologiškai skaidžių atliekų pagamintų humusinių produktų. Sėjomaina – geras dalykas, bet ji neatstato humuso tiek, kiek jo sunaudojame augindami produkciją. Šiaudai žemėje nepūva 2–3 metus, kadangi dirvožemis prarado labai daug mikroorganizmų. Cheminių medžiagų naudojimas lėmė, kad visiškai pasikeitė dirvožemio mikroflora. Anksčiau iš tvarto nesklido nemalonūs kvapai, o dabar yra – įsivyravo kitos mikroorganizmų rūšys, nes dominuoja puvimas, o ne fermentavimas ar kompostavimas. Puvimo metu susidaro daug amoniako, sieros vandenilio ir kitų junginių“, – aiškino K. Iljasevičius
Anot knygos rengėjo, augalininkystės ūkiai stokoja organinių trąšų, o gyvulininkystės ūkiai nežino, kur dėti susikaupusias atliekas. „Nėra kooperacijos. O austrai iš susmulkintų šiaudų, srutų ir mikroorganizmų jau gamina dirbtinį mėšlą. Mikroorganizmai paspartina visus procesus, sumažina amoniako ir sieros vandenilio patekimą į aplinką. Tikiu, kad šis leidinys, kuris pasirodė GVT direktoriaus iniciatyva, ūkininkui, sodininkui ir kiekvienam žemdirbiui padės susiorientuoti, kaip galima pakelti dirvos kokybę ir gauti didesnį derlių. O tie, kurie imsis kompostavimo verslo, tikrai ras naudingų patarimų“, – kalbėjo vienas knygos rengėjų K. Iljasevičius.
Kaip sakė R. Liužinas, VšĮ „Grunto valymo technologijos“ – ne komercinė institucija, todėl naujas leidinys „Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas“ bus dovana kiekvienam, norinčiam gauti naudingų patarimų. „Susidomėję žmonės gali kreiptis į Jonavos rajone veikiantį mūsų įstaigos skyrių Daigučių kaime – nuoširdžiai tikiu, kad knyga suteiks žinių ir sodininkui, ir daržininkui, ir gėlininkui“, – sakė R. Liužinas.
Irena BŪTĖNAITĖ
