Praėjusį ketvirtadienį Jonavos kultūros centre būriavosi kiek neįprasti žiūrovai – žmonės su neįgaliųjų ratukais, vaikštynėmis, girdėjosi suvalkiečių, žemaičių tarmės. Pasirodo, čia vyko tradicinės neįgaliųjų šventės „Vilties paukštė“ atrankos turas. Suvažiavo net aštuonių rajonų meniniai kolektyvai, čia turėjo progos pasirodyti ir jonaviečių mišrus ansamblis „Lietava“, o įsiterpti – ir humoro grupė „Rykštenė“.

Apie šventės prasmę, jos įvairius aspektus kalbėjomės su Neįgaliųjų rajono draugijos pirmininke Valerija Lopetiene.

- Susirinkote pasirodyti, pasivaržyti.

- Pirmiausia pasidžiaugti vieniems kitais, pabendrauti. To pasidžiaugimo kasdienybės rutinoje linkėjo ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko, tarusi sveikinimo žodį. O noras pasivaržyti, be abejo, irgi ne pro šalį. Atrankos koncertai jau įvyko Plungėje ir Dusetose, dar tiems renginiams ruošiasi keli rajonai, o metų pabaigoje į Anykščius sulėks atrankinių turų nugalėtojai, ten ir paskelbs geriausią iš geriausiųjų.

- Kas dalyvavo Jonavos ture?

- Sulaukėme kolektyvų iš Marijampolės, Kaišiadorių, Garliavos, Šiaulių, Elektrėnų. Visi stengėsi atrodyti savitai, pristatyti savo krašto dainas. Niekas, atrodo, nenusivylė nei Jonavos didžiąja scena, nei pagerinta kareiviška koše, kurios tądien paragavo apie pusantro šimto žmonių.

- Reikėjo pažerti nemažai lėšų?

- Ne tiek daug. Vaišėms užteko Savivaldybės indelio, padėjo bendrovės „Almura“, „Vara“, ypač esame dėkingi Jonušo Radvilos mokomajam pulkui, jo vado pavaduotojui majorui Gintarui Striupaičiui, valgyko vedėjai Daivai Jasčemskienei už kareivišką plovą. Tokio ragauti užsigeriant arbata ar kava, bendrauti su bendraminčiais Meno galerijoje, puikių paveikslų apsuptyje – tai, patikėkite, neįgaliesiems ne dažnai pasitaiko.

- Ar neįgalieji nesunkiai įveikė scenos baimę?

- Tos baimės, gaila, tądien man neteko pajausti. Atrodžiau ne itin „sceniškai“. Tačiau likau sužavėta savo komandos draugais, aktyvu. Ne viena idėja „sublizgėjo“ pavaduotoja Inga Kisielienė, kruopštumu – Elytė Palačionienė, Arturas Pranatis, net savanoriai. Mūsų floristė, Rita, įsivaizduokite, ėmėsi net renginio moderatorės atsakomybės. Dėkingi esame ir rajono Tarybos narei Birutei Platkauskienei, ir Kultūros centro administracijai, įterpusiai tarp daugybės savo sumanymų ir mūsų kuklų renginuką.

Dabar apie tai, kas svarbiausia. Ar vyksite į Anykščius?

Gaila, ne. Pirmoji vieta paskirta Elektrėnų vokaliniam ansambliui „Žara“, atlikusiam šauniais vyriškais balsais keletą patriotinių dainų. Vėliau, po renginio, komisijos nariai prasitarė, kad į nugalėtojų vardą pretendavo ir mūsų „Lietava“, vadovaujama Laimos Stakeliūnienės, bet... maloniau pasveikinti svečius, nei patiems pasiglemžti nugalėtojų šlovę.

- Ar scenoje dar kas nors pasirodė?

- Šventės pradžioje mūsų režisierė, žinoma literatė Gražina Čekavičienė skaitė Oskaro Milašiaus eilėraštį „Lietuvai“,, vėliau ji pati paporino savo humoreską „Atsarginis saugos diržas“, o jos paruoštieji aktoriai Regina Tarasevičienė ir Arturas Pranaitis atliko taip pat režisierės sukurtą vaizdelį „Mano sunkioji atletika“. Tačiau pirmiausia scenoje pasirodė Janinos Miščiukatės meno mokyklos ugdytiniai – kamerinis orkestras su vadove Diana Rimkute ir istorinių šokių kolektyvas „Fioretti“ su vadove Živile Antanavičiene. Be tokio gražaus jaunimo vilties paukštė turbūt nepaliestų savo sparnais tiek sielų...

Ačiū už įspūdžius.

Kalbėjosi Marius Glinskas.