Paskelbtas Miesto naujienos

Tolima Jonava ir artima Kinija

Pirmadienis, 28 October 2019 09:22 Parašė 
Kodėl Kinijos didmiesčio Xuzhou (8 mln.) valdžia  bendradarbiavimui pasirinko 30 000 gyventojų turinčią Jonavą? Kodėl Kinijos didmiesčio Xuzhou (8 mln.) valdžia bendradarbiavimui pasirinko 30 000 gyventojų turinčią Jonavą?

Įprasta manyti, jog savivaldoje negali būti jokios politikos, tik ūkinių reikalų sprendimų priėmimas. Taigi vadovaujantis šia banalios minties logika, miestą ir rajoną turėtų valdyti ne renkami politikai, kurių rinkimams yra skiriamos lėšos, bet įdarbinti profesionalūs ūkvedžiai. Didžiajai daliai politikų šis mitas labai patogus, nes leidžia išvengti politinių ir vertybinių klausimų (nors politika būtent yra vertybių kova), kadangi tokie klausimai demaskuoja apsimetėlį politiką, paslapčia trokštantis politiką paversti nejudinama ir saugia biurokratijos erdve, kuriame viską lemia teisės aktai. Iš tikrųjų, savivalda yra politikos laukas ir jame sprendžiami vertybiniai klausimai.

Būta pavyzdžių kai savivalda pakeičia nacionalinę politiką vienu ar kitu savo sprendimu. Pavyzdžiui, kai valstybių nacionalinėje politikoje yra svarstomas kovos su klimato krize klausimas, tai atskiri miestai, jų savivaldos ir merai, jungiasi į bendrus pasaulinius junginius (JAV yra vadinama klimato merų grupė) ir organizuoja medžių sodinimo programas savo savivaldose, taip efektyviai prisidedant prie kovos su klimato krize, kadangi medžių sodinimas yra pats efektyviausias būdas spręsti globalinę problemą. Tokios politikos esminis šūkis yra mąstyk globaliai, veik lokaliai. Kai netenkama globalumo dimensijos arba nėra gebėjimų save matyti globaliame kontekste, tada lieka tik kirsti medžius.

Kitas, pakankamai šviežias pavyzdys - kai yra neįtraukiamas globalumo dėmuo arba apskritai nesuprantama kokioje politikoje dalyvaujama, nes vyrauja naivus savivaldos kaip tik ūkio valdymo įsitikinimas - yra Jonavos rajono bendradarbiavimo sutarties su Kinijos didmiesčiu Xuzhou ir apylinkėmis (virš 8 milijonų gyventojų) pasirašymu. Šis klausimas su abejingumu buvo pristatytas 2019 metų liepos 4-tos dienos tarybos posėdyje. Xuzhou didmiesčio valdžia pasirinko bendradarbiavimui Jonavą. Spėjama, jog Jonavos pasirinkimą lėmė prieš dvejus metus vykęs vizitas, nors tai atrodo pakankamai silpnas priežastingumas arba jo visai nėra, kad būtų galima taip aiškinti. Jonavos pasirinkimas tikrai nėra geros valios gestas, po tuo slypi pavojai. Nuovokumą tarybos posėdyje parodė opozicijos lyderis Arvydas Gasys, bet tuo negalėjo pasigirti meras Mindaugas Sinkevičius, kuris tame nemato nieko blogo ir apie grėsmes nieko negirdėjęs, nors 2019 metais Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) paskelbė grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimą, kurioje Kinija laikoma grėsme Lietuvai, bet apie tai vėliau.

Galbūt šios temos nebūčiau lietęs, visą tai nurašęs įprastam neišmanymui, bet vis dėlto mero patarėjos Alinos Batulevičienės vizitas į Kiniją investicijų pritraukimo klausimais rimtai kelia nerimą. Nenumaniau, kad neišmanymas pasieks tokį entuziastingą lygį, jog bus organizuojami vizitai į Kiniją, nematant tame politinio klausimo dėmens bei slypinčių pavojų. Mano pasiūlymai pasidomėti ir perskaityti pateikt tekstą apie Kinijos valdžios atliekamus žiaurumus facebook Jonavos liberalų profilyje galiausiai buvo ištrintas. Ar mero patarėja, Jonavos liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininkė (taip pat delegacijos nariai, tarp jų vicemeras Eugenijus Sabutis) pritaria daromiems nusikaltimams? O kaip meras ir valdančioji dauguma? Taigi toliau tekste pateiksiu politinio klausimo moralinę ir ekonominę problemas ir jų aprašymus, tuo pačiu pabandysiu įvesti jonaviečius ir skaitytojus į kontekstą, parodydamas, jog tai nėra tik ūkinis klausimas, bet iš tikrųjų rimtas politinis klausimas.

Apie Kinijos grėsmingą užsienio politiką ir ekonominę doktriną kituose kontinentuose jau yra kalbama pakankamai ilgai. Lietuvoje Kinijos grėsmė pradėta aktualizuoti per praėjusius Lietuvos Prezidento rinkimus. Apie galimus pavojus garsiai kalbėjo dabartinė Europos parlamento narė Aušra Maldeikienė ir buvusi kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė. Paskui, Honkongo kovose už nepriklausomybę nuo Kinijos, į kritikų gretas įsitraukė seimo narys Mantas Adomėnas, kartu organizuodamas Honkongo palaikymo akciją. Jau tada po truputi tapo suprantama su kuo turima reikalų, atėjus Kinijos atstovams tikslingai sužlugdyti Honkongo palaikymo mitingą. Tai jau yra šioks toks bandymas sutrikdyti Lietuvos teisės viršenybę.

Moralinė problema. Kinija yra komunistinė valstybė, kuri savo ekonominiu pagrindu naudoja kapitalizmą (tai puikus pavyzdys, jog kapitalizmas neturi tiesioginio ryšio su demokratija, nedemokratiškos valstybės gali puikiai plėtoti ir naudoti kapitalizmą savo tikslams įgyvendinti). Tai visiems, daugiau ar mažiau žinomas faktas. Kadangi Kinija yra totalitarinė, tai prievarta prieš kitaip mąstančius arba nesančius kinus apima totalinį mastą. Naujienų portalas Haaretz publikavo įspūdingą interviu pavadinimu A Million People Are Jailed at China's Gulags. I Managed to Escape. Here's What Really Goes on Inside (liet. Milijonas žmonių yra įkalinti Kinijos gulaguose. Man pasisekė pabėgti. Tai pasakojimas apie tai, kas vyksta viduje. Galintiems angliškai skaityti, rekomenduoju) su pabėgusia iš perauklėjimo stovyklos, kuriose įkalinami milijonai žmonių, etninės uigūrų grupės atstove Sayragul Sauytbay. Tokiose stovyklose yra sekami, su jais atliekami medicininiai bandymai. Jeigu kalinamasis nusižengia nustatytoms griežtoms taisyklėms, pavyzdžiui miegoti tik ant dešinio šono, yra žiauriai baudžiami, pavyzdžiui liepiama sėdėti ant adatomis prismaigstytos kėdės ar lupami nagai nuo pirštų, arba lupama oda. Moterys kalinės yra prievartaujamos, o pastojusios prievarta atliekami abortai. Taip pat kaliniai tampa organų donorais. Ir tai tik dalis šiurpių istorijų. Kontrolės ir prievartos priemonės nuolat tobulinamos, jau dabar yra įrengiamos sistemos, kurios leidžia identifikuoti gyventojų veidus ir susipažinti su to asmens informacija, jo nusižengimams režimui. Informacija apie nusikaltimus (nepaminėjau Tibeto ir Honkongo problemų), kurią iš tikrųjų labai lengva rasti, turėtų priversti gerai apsvarstyti apie bendradarbiavimo sutarties pasirašinėjimą ar vizitą į Kiniją. Tik mūsų krašto liberalams ir socialdemokratams, kuriems pagal nutylėjimą turėtų būti svarbios žmogaus teisės, nelabai svarbu. Lieka tik pragmatinis tikslas - investicijos. Bet ir čia nėra taip pasakiška, kaip gali atrodyti. Ir tam nereikia fantazuoti, užtenka pasižiūrėti, kas vyksta kitose šalyse.

Ekonominė problema. Meras pristatydamas klausimą išsidavė, jog galbūt galima pafantazuoti apie investicijas, o mero patarėja šiuo pagrindiniu tikslu vizituoja Kinijoje. Iš tikrųjų jau seniai yra kalbama, jog Kinija naudoja investicijų instrumentą kaip įtakos ekspansijos būdą. Yra įsivaizduojama, jog šios investicijos, kaip ir kitos, yra nauda kraštui kuriamų darbo vietų prasme (Lietuvoje apie tai rašė žurnalas IQ). Iš tiesų Kinija siekia kiek įmanoma efektyviau išnaudoti lėšas, tai yra, kad kuo mažiau dėl to naudos gautų investuojama šalis ar regionas. Dirbti investicijų pagrindu įsteigtose įmonėse atsivežami kinai, tiksliau kinams suteikiama galimybė atvykti ir dirbti, vengiama įdarbinti vietinius. Investuojama į infrastruktūrą ar statybas, siekiant turėti kontrolę ir apsisaugoti nuo eliminavimo, suvokus vietiniams politikams besiformuojančią grėsmingą situaciją. Investicijas lydi kinų steigiami verslai, kurie aprūpina atvykstančius kinus ir padeda realizuoti investicijas. Tokiu būdu didina spaudimą vietiniams verslininkams, o kadangi kinai gali apsirūpinti pigiomis žaliavomis bei pigia darbo jėga, gali pasiūlyti mažesnę kainą nei vietiniai verslininkai. Galiausiai atvykstantis kinai ir investicijos kelia pragyvenimo kainą, nors vietinių uždarbis nesiekia išlaidų lygio, nes yra įdarbinami kinai. Vietiniams, kurie gyvena iš turizmo, tampa sudėtinga kovoti dėl kinų turistų, nes jie perka paslaugas tik iš atvykusių ir įsitvirtinusių kinų (nakvynės, maitinimas, gido paslaugos ir tp.), galiausiai kinų turistai pakeičia vakarų turistus, pastarieji nustoja lankytis. Tokiu būdu sukuriama vidinė, kinų kontroliuojama ekonomika, kuri skverbiasi vis giliau ir žengia vis toliau. Tai yra pralaimėtas žaidimas mums, laimėtas Kinijai.

Svarstant apie vietą, nuo kurios geriausiai Kinijai būtų pradėti plėsti įtaką Lietuvoje, neabejotinai Jonavos miestas ir apylinkės būtų protingas pasirinkimas. Prasta socioekonominė situacija Jonavos rajone leidžia atkeliauti su gelbėtojo misija, užmaskuojant tikruosius tikslus. Strategiška vieta, beveik Lietuvos vidurys, išplėtota susisiekimo infrastruktūra, geležinkelis į Vilnių ir Klaipėdą, o svarbiausia - šalia yra keli valstybinės reikšmės objektai: Achema ir karinė Ruklos bazė, kurioje bazuojasi Lietuvos ir NATO pajėgos. Geresnės vietos Lietuvoje nesurasi.

Prieš baigiant, citata iš VSD vertinimo. Joje rašoma Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. Suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami.Kyla labai natūralus klausimas. Už kieno pinigus keliauja mūsų vizituojantis Kiniją savivaldybės atstovai (kaip jau minėjau, delegacijoje taip pat buvo vicemeras Eugenijus Sabutis, galimas kandidatas į Seimo narius, tad Kinijai visai būtų paranku turėti savo atstovą Seime ir plėsti savo įtaką)? Biudžeto lėšomis finansuojamas vizitas, kuris kelia moralinę ir ekonominę dilemas tarybos daugumai ir legitimuoja Kinijos politiką? Ar Kinija finansuoja tokį vizitą idant užtikrinti sau palankius asmenis? Abiem atvejais - nieko gero. Argumentų, kurie galėtų pateisinti, sunku rasti. Būtų galima ir daugiau pacituoti iš VSD vertinimo, bet tai palieku mūsų atstovams susipažinti savarankiškai, kad kitą sykį nereikėtų sakyti, kad nieko negirdėjau ir nežinau. Kaip ten sakoma, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės? Jeigu toliau taip atmestinai žiūrėsim į klausimus, manydami, jog tai eilinis ūkinis klausimas, tada vieną dieną, Jonava taps tolima, o Kinija artima.

Žygimantas Menčenkovas

Atnaujinta Pirmadienis, 28 October 2019 09:25
Web Analytics