Jonavietis Antanas Kirvelevičius džiūgauja: prieš keletą dienų agentūra „Factum“ pripažino, kad jis sukūrė netradicinį muzikos instrumentą – stiklo arfą. Šį faktą patvirtina iš sostinės parsivežtas diplomas su garbios agentūros, atstovaujančios Lietuvos kultūros fondui, direktoriaus Vytauto Navaičio parašu.

„Mintis apie netradicinius instrumentus atklydo prieš porą metų, kai susipažinau su vienu šauniu kauniečiu, virpinančiu paprastą valstietišką pjūklą. Tada sakiau: pasigaląsiu tą pjūklą, pasiimsiu savo Peterburgo armoniką ir keliausime mudu į tarptautinį konkursą. Taip ir padarėme, o komisija mūsų sumanymą puikiai įvertino. Po to ėmiausi stiklo taurių. Atrinkau jas pagal gaidas, atsargiai išdėliojau, kad nesusikultų, ir sukūriau kažką panašaus į instrumentą“ – pasakoja savo sėkmės istoriją Antanas, neretai vadinamas „žmogumi – orkestru“. Anot jo, mūsų aplinkoje yra daug įvairių muzikavimo galimybių. Kartais net padaužydamas vamzdžius ar medį, gali išgauti melodiją.

Kas tai yra – muzikaliai suderintų taurių instrumentas? Nieko, rodos, sudėtingo. Tiktai dvi mažesnių bei didesnių taurių eilės, prilaikomos medinio karkaso. Vienoje eilėje – septynios taurės, kitoje – taip pat septynios. Iš viso dvi oktavos. Tačiau pačios taurės, žinia, negroja. Jas prakalbinant reikia miklių pirštų ir jautrios klausos. Kūrėjas sako, kad šiek tiek „pasitreniravus“ galima paskambinti bet kokią liaudies melodiją.

Stiklo arfa – tikėkimės, ne paskutinis jonaviečio išradimas. Pasižvalgęs po savo instrumentų kolekciją, Antanas sugalvoja įvairių netikėtų naujovių. Kaip nesugalvosi, jei čia apie 40 armonikų, gitaros, kanklės, balalaikos, net kampe prisiglaudusi citra. Ne vienai senienai pritaikius naujovišką garso išgavimą, ji, žiūrėk, naujoviškai ir suskamba.

Marius Glinskas