Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Aktualijos

Įsibėgėjo privažiavimo kelių prie „Rail Baltica“ linijos planavimo darbai

Trečiadienis, 16 October 2019 12:32 Parašė 

AB „Lietuvos geležinkeliai“ su Susisiekimo ministerija užbaigė visuomenės supažindinimo su antru žemės paėmimo visuomenės poreikiams dėl naujai statomos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos etapu procedūras ir netrukus ketina pradėti vykdyti žemės paėmimo darbus.

„Jaučiame, kad žmonės su pačiomis procedūromis, žemės paėmimo eiga, susipažino jau pirmojo etapo metu, tad dabar kyla daug mažiau klausimų, labiau domisi pačiu projektu, numatomais tiesti keliais ir datomis kada ką reikės padaryti. Kai kurie ūkininkai net džiaugiasi, mat pirmojo etapo metu paėmus jų žemę paaiškėjo, kad nutiesus geležinkelį nebeliks senųjų privažiavimų prie jų sklypų, o dabar žemė bus paimama būtent naujiems privažiavimo keliams tiek prie pačios „Rail Baltica“, tiek prie aplink ją esančių žemės sklypų“, - pasakoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica” koordinavimo departamento  Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas  Mantas Kaušylas.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje. Šio etapo metu žemė visuomenės poreikiams paimama vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.

„Manau labai svarbus momentas tas, kad pirmojo žemės paėmimo visuomenės poreikiams metu žmonės įsitikino, kad už žemę kaip kompensacija sumokama reali rinkos kaina, kompensuojama už sklypuose esančius medžius, kai kurią infrastruktūrą. Anksčiau būtent būgštavimai dėl kainos vertė žmones nerimauti, o dabar jie jau žino, kad įvertinsime teisingai“, - sako M. Kaušylas.

Antrojo žemės paėmimo visuomenės poreikiams dėl „Rail Baltica“ statybų metu planuojama iš viso paimti apie 220 ha žemės, maždaug 30 proc. jos sudaro miškai, visa kita – daugiausia žemės ūkio paskirties žemė. Pačiai „Rail Baltica“ linijai tiesti Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams paimti 1360 sklypai, kurių bendras plotas siekia apie 1240 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha – valstybinės žemės sklypai. Pirmojo etapo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros jau beveik užbaigtos, liko sutvarkyti kai kuriuos teisinius formalumus.

„Šio etapo apimtis daug mažesnė, mat keliams nereikia tiek daug žemės kaip geležinkeliui ir jo infrastruktūrai, imami daug siauresni žemės ruožai, kurių plotis priklauso nuo kelio reikšmingumo, tad ir aistrų daug mažiau. Be to, žmonės supranta, kad šie keliai bus reikalingi jiems patiems kasdieniam naudojimui“, - pasakoja M. Kaušylas.

Visuomenė su parengtais projektais pradėta pažindinti 2019 m. kovo-balandžio mėn., o vasaros pabaigoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerijos iniciatyva vyko pakartotiniai susitikimai su vietos gyventojais Kauno rajono Neveronių seniūnijoje, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio bei Pasvalio rajonų savivaldybėse.

Kaip pasakojo M. Kaušylas, dėl sudėtingų procedūrų įgyvendinant europinio standarto geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektą, žemė turėjo būti paimama dviem etapais. „Projektas labai didelis, jo įgyvendinimas sudėtingas, susidedantis iš daug dalių. Pirmojo etapo metu buvo suprojektuota pati geležinkelio linija ir suformuoti sklypai jos tiesimui. Kelių infrastruktūros projektas rengtas atskirai, jau matant realią situaciją kurie keliai bus kertami, prie kurių sklypų privažiavimų nėra ir reikia daryti naujus“, - informuoja M. Kaušylas.

Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba jau atlieka parengtų žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų bei atliktų turto vertinimo ataskaitų patikrinimą bei netrukus jų savininkams bus pateiktos siūlomų kompensacijų už visuomenės reikmėms paimamą žemę vertės. Žemės paėmimo visuomenės reikmėms antrojo etapo procedūras ketinama baigti iki kitų metų vidurio.

Kaip ir „Rail Baltica“ linijai paimtos žemės atveju, visuomenės poreikiams paimti žemės plotai galės būti suteikiami laikinai naudoti tiems asmenims, kurie iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios naudojosi šiais žemės plotais. Leidimas laikinai naudotis valstybine žeme suteikiamas iki tol, kol šis valstybinės žemės plotas bus pradėtas naudoti visuomenės poreikiams,
t. y. iki realių statybos darbų pradžios. Leidimai laikinai naudotis žeme bus išduodami NŽT regioniniuose padaliniuose.

„Rail Baltica“ pirmoji Lietuvoje leido ūkininkams toliau naudoti visuomenės reikmėms paimtus žemės sklypus kol juose neprasidėjo realūs statybos darbai, šią tradiciją ketiname tęsti ir toliau. Juk tai ką išaugina ūkininkai, naudojame mes visi, tad jei tą žemę galima panaudoti, kodėl to nedaryti“, - pažymėjo M. Kaušylas.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „rail baltica logo“logo