Šį mėnesį kino ekranuose pasirodžiusiame Igno Jonyno filme „Nematoma“ pamatysime jonavietį Darių Kačenauską. Buvusio Jonavos savivaldybės teatro artistui, dabar vaidinančiam Kaišiadorių kultūros centro teatre, patikėtas Kruonio hidroelektrinės viršininko vaidmuo. Darius sutiko pasidalyti mintimis apie naujus potyrius.

Naujos pažintys

Filme kraštiečiui teko vaidinti Kruonio hidroelektrinės vadovą, pas kurį, atlikęs bausmę, prašyti darbo atvyksta jo senas pažįstamas Vytas (aktorius Darius Bagdžiūnas). Tačiau draugui, praeityje turinčiam teistumo dėmę, viršininkas, pats bijodamas prarasti pareigas, atsako neigiamai: „Jei aš tave įdarbinsiu, tai mane patį išmes“.

„Toks tas mano vaidmuo. Atrodo, nieko čia sudėtingo nėra – pasakoji apie padalinį, kalbi apie vamzdynus, bet, atvirai kalbant, vaidinti kine man pasirodė sunkiau nei teatre. Gal dėl to, kad tai buvo mano pirmas filmavimasis“, – pasakoja Darius.

 Tačiau, anot jo, kiekviena patirtis esąs geras dalykas. Akis į akį susitikęs ir net prie vieno stalo pietavęs su aktoriumi Liubomiru Laucevičiumi, pašnekovas prisipažįsta bijojęs, kad kąsnis neužstrigtų: „Aš jį daug kartų buvau matęs televizoriaus ekrane, o tąsyk teko ir ranką paspausti. Kažkoks keistas jausmas. Garsią dizainerę Sandrą Straukaitę taip pat pažinojau iš žurnalų viršelių, o ji man kostiumus derino... Tokios pažintys savotiškai praturtina. Apskritai – visas filmavimas šiandien atrodo tarsi koks sapnas, iš kurio išsivaduoti  neįmanoma“, – dalijasi įspūdžiais aktorius.

Susitikimas su režisieriumi

2016-aisiais Jonavoje vykstant filmo „Nematoma“ artistų atrankai (kastingui), dalyvavo apie 80 žmonių. Pašnekovo teigimu, komanda, vertinusi dalyvius, buvo labai reikli – užsirašinėjo žmonių ūgį, svorį, fotografavo.  

„Birželio mėnesį buvau pakviestas Vilniuje susitikti su kino režisieriumi Ignu Jonynu. Nuvažiavau į studiją, turėjau perskaityti pagrindinio vaidmens ir Kruonio elektrinės vadovo tekstus. Viską dariau, kas buvo liepiama. Paskui reikėjo tuos  tekstus atpasakoti. Matyt, nelabai ten su pirmuoju sekėsi, tai jį atidėjo ant stalo. O antras, apie Kruonio hidroelektrinę, pavyko neblogai. Vėliau supratau, kad režisieriui rūpėjo ne tai, kaip prisimenu tekstą, bet mano balso tonas, manieros ir panašiai. Tiesa, visą laiką mane fotografavo. Atsisveikindamas I. Jonynas pažadėjo pakviesti, žinoma, sėkmės atveju“, – prisimena Darius, pridurdamas, kad atsirado ir naujų rūpesčių – į studiją privalėjo nusiųsti daugybę savo nuotraukų vis kitokiais kostiumais. Čia jam labai padėjo buvusi teatro direktorė Regina Kestenienė.

Maždaug po poros savaičių jonavietis, gavęs teigiamą atsakymą, jau dardėjo į Vilnių matuotis drabužių filmavimui. Prasidėjo pažintis su kino kūrėjų komanda.

Filmavimo aikštelėje

Pirmas masinių scenų filmavimas truko dvi dienas Zapyškio bažnyčioje, kur dalyvavo ir L. Laucevičius, ir Dainius Kazlauskas, kiti aktoriai. O 2016 m. spalio 9-oji buvo skirta tik Kruonio hidroelektrinės scenoms.

„Septintą valandą ryto kinematografų automobilis mane turėjo paimti iš Kauno autobusų stoties. Tada Jonavoje dirbau keliuose objektuose, todėl labai skubėjau –  tvarkytis ėmiau nuo 4 valandos. Radęs laisvą akimirką, kartojau tekstą ir vaidinau pats sau. Prieš  filmavimą I. Jonynas įspėjo, kad, įsijautęs į viršininko vaidmenį, nepersistengčiau – su darbo ieškoti atvykusiu draugu kalbėčiau paprastai, kaip su pažįstamu, sutiktu gatvėje. Aprengė specialia uniforma – pradėjome dirbti. Kruonio scenų filmavimas tęsėsi nuo ryto iki 18 valandos. Visą dieną lijo, buvo žvarbu, tad komandos moterys girdė mus karštu vandeniu, skėčiais saugojo nuo lietaus. Po filmavimo dangus išsigiedrijo...“ – nusišypso D. Kačenauskas.

Jis prisipažįsta, kad, likus kelioms dienoms iki šio atsakingo momento, labai jaudinosi, o  naktimis kankino nemiga. „Man toks posūkis buvo ir bauginantis, ir malonus – niekada nesu buvęs kino aktoriaus kailyje...“ – pašmaikštauja jis.

Tarsi antras įkvėpimas

 Anot Dariaus, teatras jam – tarsi antras kvėpavimas. Į teatralų būrį jonavietis įsiliejo prieš 31-erius metus, 1998-ųjų rugsėjį, kai šio kolektyvo narė Adelija Mykolaitienė pasiūlė jam išmėginti artistinius sugebėjimus. O kitų metų liepą Darius jau vaidino reporterį Petro Vaičiūno pjesėje „Prisikėlimas“. Paskui sekė „Kurmis ant didelio kelio“, „Namo“, „Amerika pirtyje“, „Jubiliejus“ ir t. t. Iki šiol D. Kačenauskas yra suvaidinęs per 20 vaidmenų įvairiuose spektakliuose.    

Dariaus giminėje nėra nė vieno aktoriaus, tačiau turinčių menininko gyslelę pakanka: mama dainavo chore, tėvas grojo pučiamaisiais, pusseserė tapo muzikos mokytoja, jos vyras buvo dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ dainininkas.      

„O aš be scenos negaliu. Teatre man labai gera, įsijaučiu į kiekvieną rolę. Pamatau žmones – ir trykštu kaip fontanas. Patinka vaidinti, matyti žiūrovų reakcijas. Kinas – kas kita. Nežinau, kaip jausiuosi, kai pamatysiu tą filmą“, – mįslingai sako jonavietis.

Kiną „Nematoma“ Jonavos žiūrovai galės pamatyti ir įvertinti rugsėjo 30 dieną 18 val. Jonavos kultūros centre.

Irena BŪTĖNAITĖ